Paskelbti 52-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso šalies etapo laimėtojai. Šiemet į konkursą atkeliavo 194 mokinių darbai iš visos šalies (didesnio komisijos dėmesio sulaukė108). Daugiausiai darbų tradiciškai pristatyta poezijos sekcijai.
Nors Jaunųjų filologų konkursai kasmet vyksta vis kitoje Lietuvos vietoje, šiemetinis konkursas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu. Jaunųjų kūrėjų darbus vertino rašytojai, literatūros tyrėjai ir kalbininkai, vertėjai, tautosakininkai. Vertintojai su atrinktaisiais mokiniais pagal galimybes bendravo elektroniniu paštu, telefonu, internetinėmis pokalbių programomis.
Tarp prizininkų Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos abiturientas Gabrielius Leščinskas (jo mokytoja Vita Šventickienė), konkursui pristatęs esė ,,Rojaus meno galerija“. Pernai Gabrielius taip pat dalyvavo konkurse, bet tąkart laureatu netapo. Šiemet jis už labai gerą publicistiką ir eseistiką apdovanotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos II laipsnio diplomu. Publicistikos ir eseistikos sekcijos pirmininkė, rašytoja ir žurnalistė Gintarė Adomaitytė Gabrieliaus esė vertino labai palankai. Konkurso dalyvių darbų apžvalgoje ji rašo: ,,Rojaus meno galerija” – temperamentinga, jautri, menotyrinėmis įžvalgomis persmelkta esė, aprėpianti praėjusių laikų ir dabarties gyvenimo būdo savastį, išsikerojusius stereotipus.
Dailininkai Frida Kahlo, Vincentas van Gogas, dramaturgas ir poetas Viljamas Šekspyras – pagrindiniai šios esė veikėjai. Ne mažiau svarbus ir pats pasakotojas, pradedantis savo rašinį itin aistringai, net piktai, nuožmiai. Ne kiekvienas skaitytojas atlaikys tokią įžangą, bet iškentėti verta. Pasakojimas sodrus, gaivinantis atmintį (jei esi išsilavinęs žmogus) arba suteikiantis įdomių žinių (jei išsilavinti dar nespėjai).
Autorius aptaria santykius tradicinėje lietuviškoje šeimoje (remiamasi asmenine patirtimi), atskleidžia feminizmo niuansus, svarsto apie psichologinius ir psichinius sutrikimus, homoseksualumą ir visuomenės požiūrį į jį.
Gabrielius Leščinskas neslepia noro šokiruoti visuomenę. Jo intonacijos ir karingos, ir balansuojančios ties isterijos riba (labiausiai įžangoje), o vietomis neįtikėtinai švelnios. Rašoma antruoju asmeniu, kreipiniai ,,O, neramioji siela”, ,,O, nerimastingoji siela” sukuria ir įtampą, ir atokvėpį.
Deja, ne visi sakiniai sklandūs, retsykiais rašoma biurokratine kalba. Ydinga laikau štai tokią formuluotę: ,,O kur dar tokie žymūs kūrėjai kaip…”
Jei šį Gabrieliaus rašinį lyginsime su pernykščiu, tai privalu pasakyti: didelis žingsnis žengtas pirmyn – labai didelis žingsnis…”
Apie tai, ką jam pačiam reiškia dalyvavimas tokiuose konkursuose, jaunasis menininkas sako: ,,Dalyvavimas filologų konkurse buvo viena didelė kelionė, kurią pradėjau vienuoliktoje klasėje. Vertintojų kritika ir pastabos leido tobulėti, ieškoti savęs, eksperimentuoti. Šiais metais Lietuvos žurnalistės, rašytojos Gintarės Adomaitytės pasakyti žodžiai, jog labai stipriai patobulėjau, pradžiugino. Nesitikėjau, kad šių metų darbas bus įvertintas taip teigiamai. Turiu prisipažinti, kad per kelis rašymo mėnesius darbas buvo pradėjęs įgristi. Bet, atrodo, užsimerki ir vėl matai „Rojaus meno galerijos“ eilutes, veikėjus, kūrinyje nagrinėjamas problemas. Tuomet vėl tęsdavau darbą…Taip pat širdį sušildė ir kultūros gyvenimo žurnalo jaunimui redaktorės Audronės Daugnorienės noras publikuoti mano rašinį „Pašvaistėje“ arba „Naujojoje Romuvoje“.
Sveikiname Gabrielių Leščinską ir laukiame jo esė ,,Rojaus meno galerijoje“ viename iš minėtų leidinių.
KLIG naujienlaiškio inf.
Gimnazijos albumo nuotr.
