Neformaliojo švietimo sporto mokytojams įprasta aplinka – sporto salės ir aikštynas. Norint vesti užsiėmimus nuotoliniu būdu reikia pritraukti mokinius, sudominti juos, kad po įprastų dienos pamokų, jie norėtų toliau sėdėti ir žiūrėti į kompiuterio ekraną.
Sporto mokyklos bendruomenė nuo pirmos dienos svarstė, kaip galėtų atrodyti darbas nuotoliniu būdu. Vyko susirašinėjimai elektroniniais laiškais su mokytojais, mokiniais ir tėveliais. Džiugu, kad tos pačios sporto šakos mokytojai bendrauja ir dalinasi nauja patirtimi vieni su kitais. Patarimų randa ir sporto šakų federacijose.
Planavome kaip turi atrodyti nuotolinis darbas. Vieni kitiems siūlėme įvairias veiklas, teorinę dalį, galvojome, kaip sulaukti grįžtamojo ryšio.
Sutarėme, kad mokytojai patys sprendžia nuotolinio mokymo būdus ir metodus. Taip pat pasirenka platformą, kuria naudosis šiomis dienoms. Derina su mokiniais laikus, kuriais jungiasi tiesiogiai ar įkelia medžiagą, kurią mokiniai naudoja pačių pasirinktu metu.
Sudarydami nuotolinio ugdymo planus, mokytojai diskutavo su mokiniais ir atsižvelgė į jų pageidavimus bei siūlymus.
Neformaliojo švietimo mokytojai pasitelkė kūrybiškumą, kad mokiniams būtų įdomiau. Be tiesioginių transliacijų, kur mokiniai ir mokytojai bendrauja ,,gyvai“, yra ir kitokios veiklos – tai įvairios viktorinos, susijusios su kultivuojama sporto šaka, filmų ir varžybų peržiūros bei aptarimas, konkursai.
Darbas nenutrūksta ir mokykloje. Darbininkai remontuoja patalpas, tvarko aplinką. Darbo jiems netrūksta, nes dėl kai kurių Daugėlių gyventojų nesilaikymo karantino metu nustatytų reikalavimų, kas rytą stadione mėtosi šiukšlės ir stiklo šukės.
Mokykla dėkinga rajono savivaldybei už suteiktą galimybę sportininkams ugdymo procesą vykdyti nuotoliniu būdu. Taip pat dėkojame ir mokinių tėveliams, kurie patys įsitraukia į šį procesą. Tikimės, kad visi įgausime naujos patirties, kuri bus naudinga sugrįžus į įprastą darbo ritmą.
Ilona VAIČIULIENĖ
Sporto mokyklos direktorė
Sporto mokyklos nuotr.
