IŠ KURŠĖNŲ KRAŠTO ISTORIJOS
Tai istorija apie Kuršėnų miesto garbės pilietės Genės Jacėnaitės šeimą. Tiksliau – jos tėvus, kurie tarpukario Lietuvoje, atsikėlę gyventi į Kuršėnus, tapo Šaulių organizacijos nariais.
Prisiminimai
Prieš ketvertą metų pasirodė, dabar jau šviesios atminties Genės Jacėnaitės (1933-2016) prisiminimų knyga „Kas lieka širdyje…“ („Žuvėdra“/Mažeikių muziejus), prie leidybos finansiškai prisidėjo ir Šiaulių rajono savivaldybė (1, 2).
Kuršėnų garbės pilietė G. Jacėnaitė šio straipsnio autoriui buvo leidusi pasinaudoti savo dar rašomų prisiminimų rankraščiu, rašomai knygai apie Kuršėnus XIX a.-XX a. pirmoje pusėje. Ne kartą kalbėjomės ir telefonu, kai reikėdavo ką nors patikslinti, apie tai ką ji rašė, ar kas buvo ne visai aišku.
Prisiminimų rankraštis, kaip ir didžioji dalis kūrybinio palikimo iš Vilniaus Pilies gatvės iškeliavo į Mažeikių muziejų, su kurio darbuotoju V. Ramanausku keramikę siejo sena draugystė. Jis buvo įsipareigojęs ir prisiminimus išleisti. Šių eilučių autoriui, teko patarpininkauti ieškant leidėjo ir dėl prašymo lėšoms, bet ne apie tai noriu papasakoti skaitytojams.
Žinoma, gaila, kad nesugalvojome kaip galėtume įamžinti savo kraštietę, o juk dar neseniai ir jos tėvų statytas namas buvo pardavinėjamas, kuriame buvo galima įrengti profesionalios keramikos galeriją ir įkurti dar vieną kultūros židinį Kuršėnuose, tačiau namas jau nupirktas ir nugriautas…
Bet ne apie tai.
Tėvas Kuršėnuose prisiekė šauliu
Genė Jacėnaitė yra tikra kuršėniškė, ji čia gimė 1933 metais birželio 1 dieną, tačiau tėvai, apie kuriuos tiek daug ir taip gražiai rašo savo prisiminimuose, neužsiminė iš kur Jacėnai atsirado, name tuo metu buvusiam Vytauto g. 24. Ar jie buvo irgi kuršėniškiai, ar iš kitur atvykę.
Lietuvos valstybiniam centriniam archyve, ieškant medžiagos apie šaulius, buvau labai nustebintas, pamatęs, kad abu G. Jacėnaitės tėvai priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Tuose dokumentuose yra nemažai biografinių duomenų apie stojantį asmenį. Bet kas šauliu būti negalėjo, todėl reikėjo atsakyti į „rimtos anketos rimtus klausimus“.
Dėl Genės Jacėnaitės tėvo Fabijono Jacėno labai nustebti gal ir nereikėjo, nes jo viršininkas, tai yra ilgametis Kuršėnų pašto viršininkas Zigmas Aleksandravičius, buvo ne tik ilgametis šaulys, bet nuo 1933 metų 11-ojo Kuršėnų šaulių būrio valdybos pirmininkas, o nuo 1935 metų ir būrio vadas, 1936 metais apdovanotas už nuopelnus Lietuvai ir šaulių sąjungai „Šaulio žvaigžde“. Miestelyje, atrodo tik du šauliai buvo pagerbti tokiu apdovanojimu (2, 237). Be to ketvirtajame dešimtmetyje dauguma valstybės tarnautojų priklausė patriotinėms organizacijoms. Tokia buvo aukščiausios valdžios nuostata, po 1926 metų gruodžio 17 dienos perversmo ir tautininkų įsitvirtinimo valdžioje pradžios.
Tačiau Fabijonas Jacėnas buvo patriotiškai nusiteikęs tarnautojas, nes jis iš Griškabūdžio pašto kuriame iki 1931 ar 1932 metų dirbo „eiliniu laiškininku“ į Kuršėnus atvyko jau kaip kandidatas į šaulius. Jį tame miestelyje, kitame Lietuvos pakraštyje, buvo rekomendavę du šauliai – Vincas Dundulis ir Bronė Šalkutė (3).
Taigi 1932 metais lapkričio 27 dieną, jau Kuršėnuose, jis buvo priimtas į šaulius, davė priesaiką.
Gimęs buvo 1902 metų balandžio 4 dieną, tuometinėje Švenčionių apskrityje, Kabelnykų valsčiuje Kupos kaime. Buvo baigęs pradžios mokyklą, mokėjo rusų kalbą. Lietuvos kariuomenėje tarnavo 1922-1924 metais 6-ame pėstininkų pulke, eiliniu. 1930 metais jau dirbo Griškabūdžio pašte.
Šaule tapo ir žmona
Tačiau, kad tokios „taikios“ profesijos atstovė, kokia buvo Antanina Jacėnienė, būtų buvusi šaule, tikrai nustebino, tačiau vėl gi, būdama gera siuvėja, pas kurią siuvosi rūbus Kuršėnų tarnautojos ir mokytojos, matyt, ir įtraukė į tą veiklą, nes nuo 1930 metų Kuršėnuose veikė ir moterų šaulių būrys, kurio įkūrėja buvo mokytoja P. Viščiulytė. Beje, ji buvo vadove ir 1936 m. rugsėjo 8 dieną, kai ponia Antanina Jacėnienė davė priesaiką (o su šaulėmis susisiejusi buvo nuo 1935 metų vasaros) (ten pat). Genė jau buvo paaugusi, todėl Antaninai buvo galima jungtis į visuomeninį gyvenimą.
Ką anketoje stodama į šaules parašė būsimos Kuršėnų garbės pilietės mama?
Antanina Jacėnienė buvo gimusi 1908 m. kovo 5 dieną Šakių apskrityje Kudirkos Naumiestyje, buvo baigusi pradžios mokyklą, mokėjo rusų kalbą ir turėjo siuvėjos profesiją.
Pirmojo pasaulinio karo metus matyt buvo praleidusi Rusijoje, nes nurodė, kad ten gyvenusi ketverius metus, be to 6 mėnesius gyvenusi ir Vokietijoje.
Ją į šaules rekomendavo, galima sakyti, kaimynas Vladas Leonas, gyvenęs Vytauto g. 18 ir Vladas Paišys.
Priesaika ir likimai
Žinant, kokie aktyvūs buvo Kuršėnų miestelio šauliai, galime neabejoti, kad Genės Jacėnaitės tėvai irgi dalyvaudavo šventėse, renginiuose, manevruose.
Fabijonas Jacėnas buvo rimtas šaulys – turėjo ir asmeninį ginklą – revolverį, kurį buvo užregistravęs kaip šaulio ginklą Nr. 830284 (ten pat).
Rimta buvo priesaika, kurią duodavo šaulys ir pasirašydavo po jos tekstu:
„Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Šaulių Sąjungos nario pareigas, ginsiu Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę nuo visų jos priešų, nesigailėdamas nei savo sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas patikėtas man paslaptis, niekada su Lietuvos priešais nesitarsiu, jokių žinių jiems neteiksiu ir visa, ką tik apie juos sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir nariam šauliui elgtis pridera.
Tepadeda man Viešpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai“ (ten pat).
Tarpukariu priklausę Šaulių sąjungai abu Jacėnai išvengė sovietinių represijų ir tremties, o po 1944 metų Fabijonas Jacėnas ir toliau dirbo Kuršėnų pašte, gal dėl to, kad buvo ryšininkas-specialistas, tačiau apie tai liks nežinoma, nors ne visi šauliai kuršėniškiai, buvo ištremti. Dažniausiai trėmė tuos, kurie buvo anuo metu užėmę atsakingas pareigas sąjungoje, bet čia jau kita istorija.
Jonas KIRILIAUSKAS
Vidos RAGAUSKIENĖS nuotr.
Jono KIRILIAUSKO nuotr.
P. KAMINSKO kolekcijos nuotr.
A. LIORENTO kolekcijos nuotr.
