Visuomenės sveikatos biuras primena, jog vasaris – burnos vėžio profilaktikos mėnuo.
Dažniausias susirgimas
Burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, todėl gyventojai raginami reguliariai lankytis pas odontologą, savarankiškai tikrinti burną, ar nėra neįprastų ilgai negyjančių opų ar pažeidimų, atsisakyti tabako įvairiomis jo formomis (rūkomo, kramtomo), riboti alkoholio vartojimą, valytis dantis du kartus per dieną (nepamiršti dantų siūlo).
Burnos ir ryklės dalies vėžys yra vienas dažniausių galvos ir kaklo srities onkologinių susirgimų. Visame pasaulyje susirgimų burnos vėžiu kasmet daugėja, o sergančiųjų amžius jaunėja. Gydytojų nuomone susirgimų daugėja todėl, kad vis daugiau Lietuvos žmonių rūko ir vartoja alkoholį.
Patartina apsaugoti odą nuo tiesioginės saulės spindulių, ypač nuo 10 iki 16 val., įskaitant lūpas. Tam naudokite lūpų balzamą su SPF 30 ar didesniu. Rekomenduojama valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso (ŽPV) patartina riboti lytinių partnerių skaičių.
Pastebėjus kokių nors neįprastų simptomų ar opų ant lūpų ar burnoje, rekomenduojama kreiptis į savo odontologą ar šeimos gydytoją.
Rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai, kurie didina riziką susirgti burnos vėžiu yra: amžius (Jei esate vyresnis nei 45 metai.), kramtote, rūkote ar uostote tabaką, nesaikingai vartojate alkoholį, ilgą laiką praleidžiame tiesioginės saulės spinduliuose (ultravioletinių spindulių poveikis), turite tam tikro tipo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekciją, nusilpusi imuninė sistema, prasta burnos ir dantų higiena. Rizikos susirgti burnos vėžiu turi ir nevisavertė mityba. Rizika gali padidėti, jeigu organizmui trūksta A ir E vitaminų, o kasdieniame maisto racione mažai vaisių ir daržovių – pagrindinio antioksidantų šaltinio.
Vyrai burnos vėžiu serga dažniau nei moterys.
Tabako vartojimas tai vienas iš pavojingiausių veiksnių. Net 85 procentai burnos vėžio atvejų siejami su tabako vartojimu. Rūkoriams rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Pypkės rūkymas išskirtinai siejamas su lūpos vėžiu, kuris išsivysto toje vietoje, kur lūpa liečiasi su kandikliu. Pasyvus rūkymas taip pat gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu. Manoma, kad alkoholio vartojimas ir rūkymas stiprina vienas kito poveikį.
Simptomai
Burnos vėžio simptomus galima supainioti su kitomis problemomis, todėl jei kyla abejonių – būtinai pasakykite gydytojui. Dažnai šie simptomai išlieka ilgą laiką: negyjanti (ilgiau nei 3savaites laiko) opa ar žaizdelė burnoje ar ant lūpos, skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės, nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje, užkimęs ar pakitęs balsas, kartais trinkanti kalba, burnos ar liežuvio tirpimas, burnos skausmas, kraujavimas iš burnos gleivinės ar dantenų, pasunkėjęs kramtymas, rijimas, sutrikę liežuvio ir apatinio žandikaulio judesiai, ausies ir (ar) žandikaulio skausmas, nemalonus burnos kvapas, paslankūs, skaudami dantys, ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai, apetito stoka ir svorio kritimas, lėtinis nuovargis.
Daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir įvairios neonkologinės ligos, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir dantis bei laikytis burnos higienos. Kuo anksčiau burnos vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.
Ankstyva diagnostika ir gydymas
Jei nerimaujate, kad negyjanti žaizdelė burnoje, didėjantis gumbelis ar kiti simptomai labai panašūs į burnos vėžio, pirmiausiai apsilankykite pas šeimos gydytoją. Jeigu šeimos gydytojas įtars, kad burnoje prasidėjęs onkologinis procesas, pasirūpins, kad Jus ištirtų gydytojas onkologas, dažniausiai kaklo ir galvos chirurgas.
Burnos vėžys dažniausiai pagydomas, ypač jei diagnozuojamas pradinėse stadijose.
Lina NORKIENĖ
Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė
Asociatyvi nuotr.
