Antradienį vykęs rajono Tarybos posėdis prasidėjo nuo
opozicijos atstovo pareiškimo apie tai, kad iš pasiūlytų įtraukti į darbotvarkę
klausimų sąrašo buvo išimtas jo parengtas sprendimas.
Pakvipo detektyvu
Į tribūną pakilęs opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai priklausantis Tarybos narys Kęstutis Lukšas pareiškė, jog tai, kad valdantieji susiskaldė į frakcijas, gali reikšti, kad šitoj karalystėj kažkas ne taip ir papasakojo vos ne detektyvinę istoriją.
„Man, kaip Tarybos nariui, pagal reglamentą ir statutą priklauso ir sprendimų siūlymo teisė. Gegužės 7 dieną Administracijos direktoriaus ir Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos adresu išsiunčiau parengtą klausimą dėl viešam aukcionui siūlomų objektų sąrašo patikslinimo. Iš šio sąrašo norėjau išbraukti pastatą užkaltais langais Kuršėnuose, už pašto pastato. Šis pastatas yra Savivaldybės balanse ir gali būti mums reikalingas, nes visi žinome, jog pastatų Savivaldybė Kuršėnuose trūksta“, – teigė K. Lukšas.
Pasak jo, pasitikslinęs gegužės 8-osios ryte, matė savo klausimą įtrauktą į darbotvarkę.
„Apie pietus nusiunčiau žinutę Administracijos direktoriui, kad šis informuotų naujus Tarybos narius apie šį klausimą, Tačiau atsakymo nesulaukiau, o vakare pamačiau, kad mano klausimas dingo iš darbotvarkės“, – sakė K. Lukšas.
Tarybos narys tvirtino, jog buvo parengtas sprendimas, aiškinamasis raštas, gauti visi suderinimai, buvo iliustruotas nuotraukomis.
K. Lukšo žodžiais, jis nesuprantantis, kodėl taip buvo pasielgta, nes norėjęs tik padėti administracijai.
„Savivaldybė svetimame turte yra investavusi ne vieną eurą, o savo turtą parduoda aukcione. Pastatas yra tikrai nemažas – apie 1084 kvadratinius metrus“, – teigė jis ir pareikalavo, kad Kontrolės tarnyba patikrintų, kaip naudojamos Savivaldybės lėšos.
K. Lukšas tvirtino, jog ruošdamas šį sprendimą ir prašydamas Savivaldybės tarnautojų informacijos, ji susidūręs su tarnautojų baime, nes kažkaip nedrąsiai buvo siūloma pirmiausia kreiptis į Administracijos direktorių.
„Norėčiau, kad šiandien Administracijos direktorius pažadėtų, jog iš Savivaldybės tarnautojų pusės nebus jokio trukdymo, atliekant Tarybos nario funkcijas ir valdininkai pateiks informaciją, bent žodžiu, kai tik jos prireiks. Jūs šitaip elgdamiesi, nesiskaitydami su Tarybos nariais, blogai darote“, – sakė K. Lukšas.
Pasisvaidymas replikomis
Į tai reagavo Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis, kuris tvirtino, jog per praėjusią kadenciją negauta nė vieno nusiskundimo, kad Tarybos nariams nebuvo suteikta informacija.
Rajono meras Antanas Bezaras Tarybos nariams aiškino, jog klausimai jau buvo paruošti Tarybai, o darbuotojai dėl apkrovos nebespėjo peržiūrėti šio sprendimo ir įsigilinti į jį.
„Liepos 2-osios dienos posėdžiui tikslinamas visų viešam aukcionui siūlomų pastatų sąrašas. Viskas bus sprendžiama kompleksiškai“, – teigė meras.
„Aš norėjau, kad iki liepos 2-osios būtų paskelbtas šio pastato pardavimo aukcione moratoriumas, nes iki to laiko dar galite jį parduoti už kelias dešimtis tūkstančių eurų, o pastatas yra Kuršėnų centre. Investavus į jį, o ne į „kiuženą univermagą“, iš jo galima padaryti saldainiuką“, – replikavo K. Lukšas.
Tarybos narė „valstietė“ Judita Šakočiuvienė į tokią repliką reagavo: „Ten net nėra suformuoto privažiavimo“.
Į tai K. Lukšas reagavo: „Yra ten suformuotas įvažiavimas. Jei nežinot, tai ir nešnekėkit“.
Rajono meras Antanas Bezaras užsiminė, jog dar tuo metu, kai K. Lukšas buvo administracijos direktoriumi, visada sakydavo, jog šiam pastatui sutvarkyti reikės ne vieno milijono.
Į tai K. Lukšas, reagavo sakydamas, kad jūs patys nežinot, kiek reikės tų milijonų, kol nėra parengtas projektas.
Opozicijos atstovas Alfredas Jonuška, palaikydamas K. Lukšą, replikavo: „Aš pritariu K. Lukšo siūlymui sustabdyti šio pastato privatizavimą. Tai buvo jūsų politinis sprendimas, nes reikia tą „kiuženą univermagą“ rekonstruoti. Matosi, kad ten reikės apie pusantro milijono ar dar daugiau. Jei kalbant apie pastatus Kuršėnuose ir jų reikalingumą mūsų reikmėms, tai jau dabar galime suprasti, jog patalpų čia besikeliančioms įstaigoms įstaigoms tikrai reikės. Tai buvo politinis sprendimas, kai gavot tą „kiuženą“.
Tuo šis „detektyvas“, kaip ir baigėsi, tačiau kyla klausimas, o kodėl šio pastato nebuvo bandoma privatizuoti anksčiau arba pradėti jį rekonstruoti? Kas neleido to padaryti kol jis dar atrodė ne toks apšiuręs? Kodėl darbų nepradėjo tuomet, kai administracijai vadovavo pats K. Lukšas?
Saulius JUŠKEVIČIUS
