Kuršėnų miesto gimtadienio proga Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras parengė „Saldžiąją Kuršėnų istoriją“, kuri skirta gimnazistams ir suaugusiesiems.
Jeigu paklaustume, kas labiausiai garsina Kuršėnus, atsakymas paprastas – puodžiai. Tikra tiesa, bet šį kartą atsakymas – „Kuršėnų vyniotinis“. Tai gardėsis, kurį šiandien rasime vos ne kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje.
Šeštadienio vidurdienį Lauryno Ivinskio aikštėje pasirodė du keisti, istoriniai personažai. Paaiškėjo, jog tai Gruževskių dvaro raštininkas ir į miesto šventę specialiai atvykusi bajoraitė iš atokesnio, bet Gruževskių dvaro. Ponas raštininkas buvo pasiruošęs pristatyti saldžiąją miesto istoriją. Bajoraitė visus norinčius kvietė ateiti į Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventorių, nuo kur ir prasidės pasakojimas. O tas pasakojimas, kaip tas garsusis „Kuršėnų vyniotinis“, vyniosis apie saldėsius, jų atsiradimą Kuršėnuose. Lydimi Gruževskių dvaro raštininko, viešnia ir jos specialiai pakviesti svečiai domėjosi, ką vis dar galima pamatyti, paliesti ar užuosti Kuršėnuose.
Keliaudami saldžios istorijos pėdsakais, pasivaikščiojimo dalyviai stabtelėjo prie pastato Kuršėnų miesto centre, kur kažkada buvo įsikūręs Konditerijos cechas, gaminęs gardžiuosius „Kuršėnų vyniotiniu“. Pasirodo, jų čia jau laukiama. „Saldžios istorijos“ dalyvius pasitiko „Kuršėnų vyniotinio“ kūrėja, konditerijos meistrė Eugenija Dragūnienė. Ponia Eugenija papasakojo apie Konditerijos cechą, jos darbuotojas, kurios savo sunkiu darbu, išradingumu, sumanumu išgarsino Kuršėnus savo tobulais tortais, pyragais, kitais konditerijos gaminiais. E. Dragūnienė sakė, jog rankomis kasdien reikėdavo susukti iki 40-ies „Kuršėnų vyniotinių“.
„Iškeptus pagrindus atvėsindavome, tepdavome varškės kremu ir per naktį palikdavome šaldytuve, nes jis turėdavo „susigulėti“. Todėl tik kitą dieną jis keliaudavo ant prekystalio. Be vyniotinio Kuršėnai garsėjo ir tortais, kurių pirkti atvažiuodavo net iš Vilniaus“, – cecho istoriją pasakojo E. Dragūnienė.
„Kuršėnų vyniotinio“ kūrėja prisiminė ir juokingų istorijų: kaip į cecho koridoriuje atidarytą kanalizaciją įkrito tikrintojas iš „sanepideminės“, kaip teko jį vaišinti, kad to neminėtų. Matyt tikrintojo būta sąžiningo, kad ir nieko neradęs, akte paminėjo nešvarius rankšluostukus ir prijuostes, tačiau apie užsikimšusią kanalizaciją ir skrydį į ją – nė žodžio.
„Už tai, kad darbo metu užsikimšo kanalizacija ir kad gamybos metu ji buvo taisoma, būtų kliuvę visiems“, – teigė konditerė.
Iš „Pavenčio“ kavinukės, kur anksčiau buvo Konditerijos cechas, išėję moterys pavaišino visus „Kuršėnų vyniotiniu“.
Pasivaikščiojimo saldžios istorijos takais dalyviai nuskubėjo į Gruževskių dvarą arbatgėrio, kur visų laukė ne tik arbata, bet ir garsieji Kuršėnų saldumynai.
Saulius JUŠKEVIČIUS
