Knygos šventė Kuršėnuose     

Jau penktąjį kartą Visuomeninė kultūros taryba sukvietė knygos mylėtojus, kultūros ir meno žmones į tradicinę renginį, kuriame pristatyti rajono savivaldybės lėšomis finansuoti nauji leidiniai.

 

Kalendorius, skirtas aktorei

Šventėje „Knyga – tai pats savęs išsiilgęs žmogus“ pirmąjį leidinį pristatė mėgėjų teatro „Mozaika“ (vadovas Petras Valskys) dalyvė Nida Lukaitė. Ji išsamiai papasakojo, kaip gimė iškiliajai Lietuvos asmenybei, aktorei Agnei Gregorauskaitei skirtas Leontinos Valskienės išleistas kalendorius „Begalinis tikėjimas teatru“. 2018 metais A. Gregorauskaitė šventė savo aštuoniasdešimtąjį jubiliejų, todėl ir buvo sugalvota išleisti jai skirtą kalendorių. Aktorė A. Gregorauskaitė yra įžymaus Lietuvos ekonomisto, habilituoto mokslų daktaro Marijono Gregorausko ir labai garsios, pirmosios Lietuvos moters, profesionalios teatro režisierės, kuršėniškės Kazimieros Kymantaitės dukra. Ji yra suvaidinusi per šimtą spektaklių Nacionaliniame dramos teatre. A.Gregorauskaitę labiausiai išgarsino Magdalenos Paukštytės vaidmuo Boriso Dauguviečio pjesėje „Žaldokynė“. Buvo prisimintas ir šio spektaklio pastatymas Kuršėnuose. Aktorė taip pat vaidino ir kuršėniškių spektaklyje „Sename dvare“, pastatytame pagal Šatrijos Raganos apysaką.

Apie A. Gregorauskaitę priminė parodytas videosiužetas (autoriai Zigmas Ripinskis ir Saulius Barasa).

Krašto istorijai skirti leidiniai

Antrasis šventėje pristatytas leidinys – žurnalas „Padubysio kronikos“, kurio redaktorius yra Šiaulių rajono Garbės pilietis, profesorius Vytenis Rimkus. Rimantas Gorys, vienas iš žurnalo leidėjų, papasakojo, jog kasmet išleidžiami du „Padubysio kronikų“ numeriai. Abu šie leidiniai akcentuoja Valstybės šimtmečio aktualijas, Sąjūdžio trisdešimtmečio paminėjimą.Buvo trumpai papasakota ir apie artimiausius, jau šių metų, numerius.

Trečioji pristatyta knyga – Vytauto Kirkučio „100 laisvės paminklų“. Ją pristatė ŠRSKC vaikų ir jaunimo teatro „Ikaras“ (vadovai Leontina ir Petras Valskiai) mažieji aktoriukai, suvaidindami keletą ištraukų iš šios knygos.

Knygos sudarytojos Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Janina Banienė ir profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė pristatė tremtinių atsiminimų knygą „Mus vežė belangiais traukiniais“. Tai kuršėniškių tremtinių ir buvusių politinių kalinių išgyvenimais ir baisiais tremties atsiminimais paremta tikra gyvenimiška istorija. Buvo papasakota knygos atsiradimo istorija. Knygą sudaro du skyriai: „Miško brolių ir sesių pasakojimai“ ir „Tremties metai“. Devyni pasakojimai susiję su pokario kova, prisimenamos tos kovos sąlygos, partizanų žūčių istorijos. Antrosios dalies pasakotojai trėmimo metu dažniausiai patys buvo vaikai, skaudų likimą išgyvenę kartu su tėvais, o dažniausiai – tik motinomis, neretai toli nuo Lietuvos netekę artimiausių žmonių.

Knygoje parodomos ne tik sunkios tremties sąlygos, bet ir žmonių dvasios stiprybė, gebėjimas ne tik išgyventi, bet ir lavintis, kurti, išlaikyti pagarbą žmogui, meilę Tėvynei net ir sunkiausiomis sąlygomis. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis. „Ikaro“ teatro aktoriukai parodė trumpą mizansceną pagal šią knygą.

Pirmoji knyga

Jaunoji rašytoja Emilija Pliuščikaitė savo knygoje „Juodoji fazė“ nagrinėja jauno žmogaus virsmą į asmenybę. Knygoje galima rasti visko, ko reikia įdomiam šiuolaikiniam kūriniui: aktualią temą, daug įtaigių meninių vaizdų, detektyvinių elementų, įtraukiantį pasakojimą ir netikėtą pabaigą. Kūrinio centre – jaunas, bet nelaimingas vaikinas, kuris įvykdo žmogžudystę, apie kurią pats nieko nežino, bet intuityviai jaučia, kad su ja yra susijęs. Debiutinėje knygoje vaizduojama susiskaldžiusi asmenybė, kurios skilimui įtakos turi vaikystėje patirti skaudūs išgyvenimai – šeimos iširimas, žiaurus tėvo elgesys, motinos savižudybė.

Knygos pratarmėje Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytoja Vita Šventickienė rašo, kad skaitytojas, perskaitęs pirmuosius apysakos puslapius, neatsitrauks iki knygos pabaigos ir liks nustebintas.

E. Pliuščikaitė, pristačiusi savo knygą ir papasakojusi trumpai apie save sakė, kad esanti dėkinga savo mokytojai V. Šventickienei už visapusišką palaikymą leidžiant šią knygą, o taip pat padėkojo rajono Visuomeninei kultūros tarybai už skirtą dalinį knygos išleidimo finansavimą.

Kaltą trumpam iškeitė į plunksną

Ginkūniškis skulptorius, akmentašys Jonas Vaicekauskas pristatydamas savo antrąją knygą „Pasivaikščiojimas“ prisipažino, jog noras rašyti vis didėjo, gavus įvairių leidinių redaktorių įvertinimus savo kūrybai.

„Kai nustoji akmenį kalti, tai kyla noras rašyti,“ – teigė Jonas Vaicekauskas.

„Lakoniškumas ir koncentruotumas gal yra vieni pagrindinių jo rašymo bruožų. Kaip haiku, kurių meistrystė nekelia abejonių – o juk ir rimtų įvertinimų už haiku gauta. Skaitant skulptoriaus literatūrinę kūrybą labiausiai širdį glostė gyvas, skambus žodis, gyva ir gyli mintisa“, – anotacijoje rašo rašytoja ir dailininkė Violeta Židonytė.

Fotoalbumas

Dar vienas tą popietę pristatytas leidinys – tai fotoalbumas „Šiaulių rajono vaizdai ir ženklai“. Jis išleistas įgyvendinant projektą „Šiaulių rajono indentitetas“. Projekto vadovai – Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Ineta Navickaitė ir Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus pažymėjo, jog rengiant šį projektą buvo norima pakviesti rajono gyventojus įsijungti į šį projektą pristatant nuotraukas ir vaizdus, pasakojančius apie Šiaulių rajono žymias vietas, tradicijas ir jų puoselėjimą. Fotoalbumui buvo atsiųsta per 500 nuotraukų iš kurių atrinktos 87. Albumą puošia dvidešimties autorių nuotraukos.

Fotoalbumo „Šiaulių rajono vaizdai ir ženklai“ sudarytoja ir redaktorė profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė tvirtino, kad albumo sudarymo užduotis diktavo savo sąlygas – nebuvo taip svarbu žiūrėti į nuotraukos meniškumą, bet mums rūpėjo pasižiūrėti, kokie yra tie ženklai, kuriuos, siųsdami nuotraukas, atspindėjo tie patys rajono gyventojai.

Apie pomėgį fotografuoti papasakojo Meškuičių Šv. Vyskupo Stanislovo parapijos klebonas kunigas Vytautas Ripinskis, kuris pateikė nemažai įspūdingų nuotraukų, padarytų skraidyklės pagalba.

Fotoalbumas „Šiaulių rajono vaizdai ir ženklai“ plačiai bus pristatytas šią vasarą Dirvonėnų amatų šventės metu.

Padeda kūrėjams

Visuomeninės kultūros tarybos pirmininkė Jovita Lubienė paviešino džiugius ir iškalbingus skaičius, jog per 16 metų, kai įkurta Visuomeninė kultūros taryba, dalinai finansuoti ir išleisti 85 įvairių žanrų, stilių ir fprmų leidiniai bei 8 kompaktinės plokštelės. Tam skirta ir išdalinta apie 150000 litų , o per pastaruosius ketverius metus 11900 eurų.

Visų finansiškai paremtų leidinių autoriai arba patys yra rajono gyventojai, arba rašo apie mūsų rajoną.

Kūrėjus sveikino ir jiems dėkojo rajono vicemeras Algis Mačiulis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Venciuvienė. Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės padėjėja Ada Grakauskienė, visiems leidinių autoriams padovanojo po Kovo 11-osios akto kopiją.

Saulius JUŠKEVIČIUS

Total
0
Dalinasi
Related Posts