Anot asociacijos „Dyslexia International“, pasaulyje disleksiją (skaitymo sutrikimą) turi iki 10 procentų vaikystėje. Lietuvos aklųjų biblioteka ir „Dyslexia centras“ spalio 5-11 dienomis kvietė atsakingas švietimo institucijas, tėvus ir vaikus jungtis prie pasaulinės iniciatyvos „Go Red for Dyslexia“ ir atkreipti dėmesį į tūkstančius Lietuvos vaikų, turinčių skaitymo sutrikimą.
Pirmieji ženklai pastebimi dar darželyje
Pasak logopedės Anos Leonovič, laiku neaptikus disleksijos, gali atsirasti neigiamas pėdsakas visoje tolesnėje vaiko ugdymo veikloje.
„Paprastai disleksija išryškėja, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Mokykloje ir namuose nuolat susiduriant su reikalavimais, kurių vaikas negali įvykdyti, atsiranda lėtinė stresinė situacija, kuri paveikia jo savivertę. Deja, dažnai kaip viso to priežastį tėvai ir mokytojai klaidingai nurodo vaiko tingumą, jo asmenybės bruožus ir „hiperaktyvumą“, – teigia logopedė.
Specialistės teigimu, skaitymo sutrikimą taip pat gali lydėti disgrafija (rašymo sutrikimai) ir diskalkulija (matematinių sąvokų ir operacijų atlikimo sutrikimai). Dėl šių priežasčių mokytojai turėtų būti apmokyti kaip atpažinti disleksiją turintį vaiką, kad galėtų pakeisti mokymo metodus, informuoti ir nukreipti tėvus pas logopedą ar kitą specialistą.
Pirmuosius disleksijos požymius galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį: sunku įsiminti eilėraštukus, daineles, atkartoti ritmą. Būtent darželyje sūnaus Žilvino sunkumus pastebėjo ir mama Edita.
„Patvirtinimą, kad turime disleksiją, gavome iš Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT), bet įtarimų atsirado dar darželyje, lankantis pas logopedę dėl neaiškios vaiko kalbos. Tada pirmąkart išgirdau, kad yra toks dalykas – disleksija. Priešmokyklinėje grupėje vaikas niekaip negalėdavo įsiminti raidžių visus metus. Apie skaitymą net kalbos būti negalėjo. Raides pilnai išmoko tik 2-oje klasėje“, – pasakoja Edita.
Editos teigimu, sūnus patirdavo daug streso dėl komentarų iš mokytojų ir net artimųjų, kad „mažai stengiasi“ ir „reikia tiesiog ilgiau prie knygų pasėdėt“. Deja, panašių replikų susilaukia didelė dalis vaikų, kuriems pasireiškia disleksija.
Kaip atpažinti disleksiją?
Susipažinus su galimais požymiais, nevertėtų nustatinėti diagnozę savarankiškai – tikėtina, kad net disleksijos neturintys žmonės vieną kitą požymį galėtų pritaikyti sau. Užtikrintai disleksijos diagnozę gali nustatyti tik specialistai. Pasireiškus keliems iš toliau išvardintų požymių, patartina ieškoti pagalbos: lėtas skaitymo tempas, skaitydamas vaikas vietomis keičia skiemenis, spėlioja, painioja panašias raides, daro daug klaidų rašydamas, painiai jungia raides, būna sunku perkoduoti garsus į raides, sunku suprasti perskaitytą tekstą ir jį atpasakoti, pakitęs erdvinis suvokimas, sunku suprasti laiko („anksčiau – vėliau“, „vakar – rytoj“), metų laikų sąvokas, jų seką, skaitymo ir rašymo įgūdžiai įsisavinami nuo bendraamžių atsiliekant mažiausiai 2 metais.
Liūdniausia, kad vaikas, turintis disleksiją, nuolat patiria stresą ir patyčias, kas stipriai žeidžia jo savivertę. Logopedė Ana Leonovič išskiria vieną pagrindinę priežastį:
„Deja, tėvai vis dar yra pagrindinis vaikų patiriamo streso šaltinis. Pirmiausia tėvai turi „susidraugauti“ su disleksija, siūlyti skaityti tai, kas yra įdomu vaikui, o privalomą literatūrą skaityti kartu. Aiškinti pamokas remiantis vaizdine medžiaga, patiems būti ramiems ir daugiau bendrauti su vaiku, nei iš jo reikalauti.“
Į pagalbą disleksiją turinčiam vaikui
Švietimo pagrindas – tekstai, o šie disleksiją turintiems vaikams sunkiai įveikiami. Vieną iš sprendimo būdų siūlo Lietuvos aklųjų biblioteka, leidžianti garsines ne tik grožinės ar akademinės, bet privalomosios mokyklinės literatūros kūrinių versijas.
„Vis daugiau disleksiją turinčių vaikų ir jų tėvų atranda virtualią biblioteką ELVIS, kurioje saugoma daugiau nei 13 tūkstančių pavadinimų garsinių knygų“, – sako bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. „Užuot patyrę stresą skaitydami, disleksiją turintys vaikai gali klausytis profesionalių diktorių įgarsintų leidinių. Labai svarbu tiek mokytojams, tiek tėvams padėti atrasti garsines knygas – tai gali įnešti esminį pokytį į visą ugdymo procesą.“
Kad disleksija nėra nuosprendis, patvirtina ir Edita: „Žilvino silpnoji pusė – skaitymas, tačiau jis puikiai konstruoja, turi puikią vaizduotę ir begalę neįtikėtinų idėjų, kas gerokai kompensuoja skaitymo sunkumus. Stebėtina tai, kad Žilvinas mokykloje negali per pamokas įsiminti angliškų žodžių ar įvairių taisyklių, tačiau vaizdo įrašų ir animacijos pagalba išmoko neblogai susikalbėti rusiškai, ėmė domėtis Antrojo pasaulinio karo istorija ir dar daugybe dalykų. Džiaugiamės, kad vaikas neužsidaro savyje ir tęsia domėjimąsi pasauliu JAM prieinamu būdu.“
Po Lietuvos aklųjų bibliotekos stogu įsikūręs „Dyslexia centras“ taip pat teikia tęstinę logopedo, psichologo ir konsultacinę pagalbą, padeda nustatyti sutrikimą ir tiesiogiai dirba su disleksiją turinčiais vaikais.
„Mūsų centras yra ta vieta, kurioje tėvai gauna maksimaliai žinių, kaip padėti savo vaikui, kad jis lavėtų, neprarastų pasitikėjimo savimi ir, nepaisant turimo skaitymo sutrikimo, būtų tiesiog laimingas vaikas“, – sako centro įkūrėja Jurgita Pocienė.
Iniciatyva „Go Red for Dyslexia“
„Go Red for Dyslexia“ yra iniciatyva, prasidėjusi 2015 metais Australijoje ir jau tradiciškai visame pasaulyje rengiama kasmet pirmąją spalio mėnesio savaitę. Iniciatyvos tikslas – „nuginkluoti“ raudoną spalvą, išryškinančią klaidas mokykloje, skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į skaitymo sunkumų patiriančius vaikus, domėtis ir priimti teisingus spendimus vaikų lavinimo procese.
Lietuvos aklųjų biblioteka ir „Dyslexia centras“ kvietė atsakingas švietimo institucijas, mokyklų bendruomenes spalio 5-11 dienomis „persidažyti“ logotipą raudonai, organizuoti raudonos aprangos dienas, nušviesti pastatą raudona spalva, fotografuoti ir viešinti su grotažyme #GoRedForDyslexia. Palaikymą akcijai galima buvo išreikšti ir socialiniame tinkle Facebook ant įstaigos ar savo asmeninio profilio nuotraukos užsidėjus „Go Red For Dyslexia“ rėmelį. O vienas iš išradingesnių būdų „nuginkluoti“ raudoną spalvą – leisti mokiniams diktantus šią savaitę rašyti raudonais rašikliais.
Apie
Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) – tai biblioteka, siekianti, kad skaityti galėtų visi, net ir tie, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Tenkindama specifinius vartotojų poreikius, LAB įkūrė virtualią biblioteką ELVIS, kurioje galite rasti itin platų garsinių knygų pasirinkimą, filmus ir spektaklius su garsiniu vaizdavimu, elektronines knygas PDF ir DAISY formatu (pastarasis ypač tinkamas disleksiją turintiems vaikams, nes sinchronizuojamas tekstas ir garsas). ELVIS ištekliai skirti tik asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Susisiekite tel. 8 667 80 541, el. p. elvis@labiblioteka.lt.
„Dyslexia centras“ – vienintelė privati iniciatyva Lietuvoje, padedanti disleksijos sutrikimą turintiems vaikams bei jų tėvams. Čia teikiamos profesionalios logopedo konsultacijos, atliekami disleksijos nustatymo testai, rengiamos vaikų stovyklos, paskaitos bei kiti užsiėmimai disleksiją turintiems vaikams ir jų tėvams. Susisiekite tel. 8 605 65 455, el.p. dyslexiacentras@gmail.com.
Danguolė KAKTAVIČIENĖ
Lietuvos aklųjų bibliotekos
Šiaulių padalinio vyr. bibliotekininkė
Andrea PIACQUADIO nuotr.
LAB nuotr.
