Laikotarpiu tarp spalio 31 d. ir lapkričio 5 d. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, Alėjos gatvėje, buvo išdaužtas langas ir per jį įsibrauta į jaunos moters gyvenamąjį namą. Pavogti keturi gana pigiai įvertinti mobilieji telefonai, interneto maršrutizatorius, nešiojamoji garso kolonėlė, dėžutė su auskarais bei į penkias atskiras kartonines dėžes supakuotas virtuvės baldų komplektas. Nukentėjusioji įvertino, kad jai padaryta 340 eurų turtinė žala. Nustatyta, kad vagystę įvykdė Edgaras Gurnys, tuo metu laikinai apsigyvenęs kaimynystėje. Jam bausmė paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris yra įsiteisėjęs.
Kaip pateko į namą, nepamena
Baudžiamajame įsakyme minima, kad remtasi E. Gurnio parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jis tuo metu paaiškino, kad neprisimena nei tikslios datos, nei laiko, kai įsibrovė į netoliese V. T. namų, kur paskutiniu metu buvo apsistojęs, esantį gyvenamąjį namą. Jo adreso sakė nežinantis. Nors įvykio vietoje buvo matyti išdaužtas namo langas, E. Gurnys aiškino, kad neprisimena, kokiu būdu įsibrovė į namą, tik pamena, kad buvo jo viduje. Tuo metu esą buvo tamsu, todėl jis tik apgraibomis rado kažkokią lovą, į kurią krito pamiegoti. Taip nutiko, kadangi įsibrovėlis buvo neblaivus. Kai tapo šiek tiek šviesiau, E. Gurnys atsibudo. Jis papasakojo, kad nubudęs name ieškojo, kur galėtų atsigerti vandens, tačiau iš čiaupo jis nebėgo. Esą tada jis ėmęs ieškoti, kur galėtų atsukti kranelį, kad vanduo bėgtų. Jo neradęs, pamatė du nedidelius baltus telefonus, maršrutizatorių „Mezon“ bei garso kolonėlę ir juos pasiėmė.
Apsimetinėjo, kad pavogtus daiktus mato pirmą kartą
Toliau E. Gurnys pasakojo, kad pamena, kaip išėjo iš to namo, o toliau atmintis ėmė šlubuoti. Esą pamena tik tiek, kad grįžęs pas V. T. į namus, su juo bei jo tėvu gėrė alkoholį. Nakvynę suteikusiam V. T. kilo klausimų, iš kur E. Gurnys gavo garso kolonėlę. Šis pamelavęs, kad kolonėlę jam atidavė jo vaikai. Vėliau namų šeimininkas V. T. pamatė ant stalo padėtus maršrutizatorių ir vieną baltą telefoną bei ėmė klausinėti, iš kur jie atsirado. E. Gurnys ir vėl apsimetė nekaltu, sakė nežinąs, iš kur jie. V. T. susirūpino ir ėmė savo namuose ieškoti, ar neras daugiau staigmenų. Pasak E. Gurnio, būstą suteikęs vyras sakė, kad rado du juodus telefonus. Kaltinamasis ir vėl sakė nieko nežinąs bei išėjo iš V. T. namų. Kai E. Gurniui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad jis pavogė ne tik du juodos spalvos telefonus, kolonėlę, maršrutizatorių, bet ir dėžes su virtuvinių baldų komplektu, juvelyrinę dėžutę bei dar du telefonus, jis sakė, jog neatsimena, kad juos būtų ėmęs, nurodė, kad du baltus telefonus, maršrutizatorių bei kolonėlę paliko pas V. T. namuose. E. Gurnys gailėjosi, kad taip šlykščiai pasielgė, žadėjo nukentėjusiajai žalą atlyginti. Jis taip pat neprisiminė, kad būtų išdaužęs namo, į kurį įsibrovė, langą, tačiau teko tai pripažinti, nes kažkokiu būdu vis tik į vidų jis pateko.
Pasakojo, kad tik sėdėjo ant lovos
Vis tik liudytoju apklaustam R. S. kaltinamasis pateikė visai kitokią įvykių versiją. R. S. papasakojo, kad Kuršėnuose matė E. Gurnį ir apie kaimynystėje įvykdytą vagystę buvo pranešęs jam nakvynę suteikusiam V. T. Pasak liudytojo, kalbantis su pačiu E. Gurniu, šis sakė, kad į namą pateko kartu su V. T. Pasak kaltinamojo, būtent jis alkūne išdaužė langą, kuris buvo iš kiemo pusės. Toliau liudytojui R. S. vagis sekė pasakas, kaip jie abu su V. T. įlipo į namo vidų, kur E. Gurnys nieko nedarė, tik sėdėjo ant lovos, kai V. T. ieškojo, ką name galima pavogti. Kai R. S. paklausė, ar E. Gurnys iš namo ėmė daiktus, šis atsakė, kad apvogti namą buvo ne jo, o V. T. iniciatyva, o jis pats nieko neėmė.
Dėmės patvirtino, kad džemperį pametė kaltinamasis
Policijai apžiūrint įvykio vietą, kur buvo įsibrauta ir pavogti daiktai, ant išdaužto virtuvės lango rasta uždengta žalios spalvos paklodė, ant kurios buvo matoma panaši į kraują dėmė. Taip pat apvogto namo šeimininkė įvykio vietoje rado džemperį, kuris nei jai, nei jos gyvenimo draugui nepriklauso. Ant drabužio rastos kelios dėmės, panašios į kraują. Dėmes nuspręsta ištirti, kieno DNR pėdsakai jose yra. Dviejų ant džemperio esančių biologinių pėdsakų bei kraujo DNR sutapo ir nustatyta, kad priklauso vienam asmeniui – E. Gurniui. Tad jo pasakojimas apie tai, kad langą išdaužė kažkas kitas, kaip ir nebeteko prasmės.
Pagailėjo likusio be namų
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir V. T., gyvenantis nukentėjusiosios kaimynystėje. Jis nurodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d. ryte pas jį į namus atėjo pažįstamas E. Gurnys. Pasak kuršėniškio V. T., vyriškis paprašė leisti pas jį pagyventi keletą dienų, nes ką tik grįžo iš įkalinimo įstaigos, o į namus nebeįsileidžia žmona. Esą jam pagailo ką tik arešto bausmę atlikusio pažįstamo, todėl priėmė keletui dienų pagyventi. Neilgai tepagyveno – vos iki lapkričio 5 d. Pasak V. T., įnamis namuose nesėdėjo, vis kažkur išeidavo. Jis netgi negalėjo nurodyti, ar visas naktis E. Gurnys nakvojo pas jį namuose, nes jie miegodavo atskiruose kambariuose ir užsidarę duris. V. T. teigė, kad atvykęs pas jį prašyti nakvynės, E. Gurnys jokių asmeninių daiktų neturėjo. Praėjus dviem dienoms po atvykimo, E. Gurnys į namus parsinešė 4 mobiliojo ryšio telefonus, du iš jų buvo „Huawei“, kurių ekranai buvo įskilę, kiti du buvo „Samsung“, baltos spalvos. Taip pat jis turėjo geltonos spalvos dėžutę, kurioje buvo interneto modemas. Paklausus, kieno šie daiktai, jis nurodė, kad juos pasiėmė iš savo žmonos. V. T. teigė išvaręs vagiliavusį gyventoją, o jis išeidamas išsinešė visus telefonus, paliko tik interneto modemą. Šis liudytojas sakė, kad apie kaimynystėje įvykdytą vagystę sužinojo lapkričio 5 d., kai pamatė gatvėje stovinčius policijos pareigūnus. Jis tada iš karto pagalvojęs, kad vagystę galėjo įvykdyti E. Gurnys, nes jis ir anksčiau darydavo tokius nusikaltimus.
Atgavo dalį daiktų
Nukentėjusioji V. N. policijai paaiškino, kad iki vagystės savo nuomojamame name Kuršėnuose, Alėjos gatvėje, ji paskutinį kartą lankėsi 2023 m. spalio 31 d. 14.00 val. Po to į šį namą atvyko tik lapkričio 5 d. apie 16.30 val. Vos įėjusi į kiemą, ji pastebėjo, kad nuo gatvės pusės yra atidarytas kambario langas. Nuėjusi prie pagrindinių namo durų, moteris pastebėjo išdaužtą virtuvės langą, kuris buvo uždengtas paklode. V. N. atrakino namo duris ir užėjo į vidų. Apžiūrėjusi patalpas, moteris pastebėjo, kad nebėra už 220 eurų internete pirkto virtuvės baldų komplekto, sudėto į penkias kartonines dėžes, keturių mobiliųjų telefonų, kuriuos įvertino 10-15 Eur už kiekvieną. Ji pasigedo ir juvelyrinės dėžutės su auskarais. Apsidairiusi dar atidžiau, ji pastebėjo, kad pavogtas ir „Mezon“ modemas be SIM kortelės, kuris buvo įpakuotas į geltonos spalvos dėžutę. Modemą ji įvertino 20 eurų. Dar buvo pavogta nešiojama garso kolonėlė „Cigii“, juodos spalvos, kurios vertę nukentėjusioji nurodė 60 eurų. Dėl išdaužto lango žadėjo kreiptis namo savininkė, tačiau to taip ir nepadarė. V. N. nurodė, kad kambaryje, ties langu, kur stovi sofa, jos gale, prie sienos, po vagystės buvo rastas mėlynos spalvos su užtrauktuku megztinis. Šis rūbas buvo ne jos ir ne šeimos narių. Ant šio megztinio nukentėjusioji pastebėjo kraujo žymę. Rūbą, paklodę nuo lango, žiebtuvėlį ir centus paėmė pareigūnai. Modemas ir kolonėlė moteriai buvo grąžinti, po įvykio praėjus keletui dienų. Nukentėjusioji nusprendė civilinio ieškinio byloje nereikšti.
Prokurorė pasiūlė areštą
Prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Siūlyta Edgarą Gurnį pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 84 parų arešto bausmę, o po to šią bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 56 parų arešto bausmę. Galimybę sumažinti bausmę numato Baudžiamasis kodeksas, kai byla išnagrinėjama supaprastinto proceso būdu – priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Už šį nusikaltimą skirtą bausmę siūlyta subendrinti su anksčiau paskirta arešto bausme, o į bausmės laiką įskaityti jau atliktą areštą. Į bausmės laiką prašyta įskaityti ir dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme.
Areštas po arešto
Tokį prokurorės pareiškimą tenkino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė. Buvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis yra teistas, 2024 m. gegužės 3 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, atlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka jis taip pat baustas, nedirba. Nuspręsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą arešto bausmę. Laikoma, kad E. Gurnys jau yra atlikęs dalį bausmės – 32 paras arešto iš jam skirtų 86 parų. Ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuteistasis privalėjo atvykti į Šiaulių kalėjimą atlikti arešto bausmės.
Rita Grigalienė
Asociatyvus nuotraukų koliažas
