Žurnalas „Reitingai“ paskelbė ne tik šalies mokyklų reitingus, bet ir kiekvienos rajono savivaldybės reitingus švietimo srityje. Mūsų rajono savivaldybė reitingų lentelės viduryje.
Yra kuo didžiuotis, bet yra kur pasitempti
Mūsų rajono savivaldybė, surinkusi 66,97 taško, tarp žiedinių savivaldybių užima ketvirtąją vietą, o tarp apskrities savivaldybių, nors viena rajono mokyklų pateko į negarbės lentą, būtų antroje vietoje, nusileisdama tik Šiaulių miesto savivaldybei, kuri turi surinkusi 73,22 taško.Per metus net 61,4 procento rajono mokinių padarė pažangą. 42,7 procento mokinių pasiekė bent pagrindinį PUPP (Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo) lygį. 17,3 procento mokyklų pagal ketvirtokų, šeštokų, aštuntokų pasiekimus 2018 metais pateko tarp 25 procentų geriausių savivaldybėse. Rajone 10 tūkstančių moksleivių tenka 2,8 dalykų olimpiadų ir konkursų prizininkų. Toks rezultatas todėl, kad rajone nesimoko 10 tūkstančių mokinių, nes nemažai gabių rajono mokinių lanko Šiaulių miesto mokyklas.. Apibendrintas Valstybinių brandos egzaminų rodiklis –183. Rajone 48,9 procento abiturientų 2018 metais įstojo į valstybės finansuojamų studijų vietas. Net 61,9 procento mokinių mokykloje jaučiasi gerai. Neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur naudojasi 72,4 procento moksleivių, o tai geresnis rezultatas net už šalies didmiesčių savivaldybes. 78,2 procento 4-6 metų vaikų ugdomi švietimo įstaigose. Vienam mokytojui tenka vos 8,7 mokinio, o tai yra vienas iš prasčiausių rezultatų apskrityje. Net 47,2 procento mokytojų yra 30-49 metų amžiaus. 44 procentai rajono mokytojų turi aukštą kvalifikaciją, o mokytojo vidurinis pamokinis darbo krūvis – 620 pamokos. Rajone šimtui mokinių tenka 0,7 švietimo pagalbos specialisto. Rajone vienam mokiniui tenka 22,3 euro ugdymo lėšų mokymo priemonėms įsigyti. Tik 10 procentų rajono mokyklų turi laboratorijas, kai iki 1990 metų laboratorijos buvo beveik visose mokyklose. Šimtui mokinių rajone tenka tik 31,1 modernaus kompiuterio naudojamo mokymui. Bent vieną patyčių ar smurto prevencinę programą įgyvendina 96 procentai mokyklų. Rajone vienam mokiniui tenka 18 kvadratinių metrų bendro mokyklų ploto. 77,3 procento mokyklų klasių komplektas kaip aštuoni mokiniai, o 76,5 procento pagrindinių mokyklų mokosi mažiau nei 130 mokinių. 8,7 procento 1-8 klasių mokinių mokosi jungtinėse klasėse.
Pertvarka jau prasidėjo
Pasak rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Juditos Šertvytienės, reitingų sudarytojams labiausiai užkliuvo išsidraikęs rajono mokyklų tinklas – daugelis mokyklų viena nuo kitos nutolę per 15-17 kilometrų, kai kuriose šių mokyklų klasėse mokosi iki 8-12 vaikų.
„Daugelyje tokių mokyklų veikia jungtinės klasės, todėl prastėja mokinių ugdymo procesas. Jau priimti pirmieji sprendimai dėl mokyklų tinklo optimizavimo. Buvusi Kuršėnų S. Anglickio mokykla, kurią dėl prastų ugdymo rezultatų šiemet linksniuoja reitingų sudarytojai, tapo progimnazija, kurioje vaikai mokysis iki devintos klasės, o nuo devintos rinksis – gimnazija arba profesinė mokykla“, – sakė vedėja.
Pasak jos, vertintojams užkliuvo ir didelis patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui, tačiau patalpų nepasirinksi, nes beveik visos mokyklos statytos sovietiniu laiku ir tam naudotas tipinis projektas.
Reitinguotojų nuomonė
Reitingų sudarytojai teigia, kad rajono mokyklų tinklas yra išsidraikęs ir jį reikia peržiūrėti, kaip tai padarė žiedinė Alytaus rajono savivaldybė. Optimizavus mokyklų tinklą, Alytaus rajone daugumoje mokyklų dabar mokosi vidutiniškai apie 487 moksleivius.
Siūlydami mažinti mokyklų skaičių rajonuose, reitingų sudarytojai teigia, kad „gali susidaryti įspūdis, jog raginantieji tvarkyti mokyklų tinklą Lietuvoje yra užkietėję niekšai ir Lietuvos kaimo žudikai. Mūsų šalyje labai išplitęs mitas ,,kad, uždarius kaimo mokyklą, uždaromas ir kaimas – jis tiesiog numiršta. Nes tik mokykla neva yra gyvasties šaltinis“.
Žurnale teigiama, kad buvusių mokyklų pastatuose galėtų veikti dienos centrai, daugiafunkciai centrai, kad vaikai po pamokų juose leistų laiką, bendrautų, mokytųsi, skaitytų, sportuotų, dirbtų kompiuteriu, o vakare į tokį centrą galėtų sugužėti suaugusieji ir senjorai. Reitinguotojai tvirtina, jog reikia tik noro ir valios.
Tačiau, ar reitingų sudarytojai žino, jog dauguma vaikų iš mokyklų rajonų centruose grįžta tik vėlai po pietų arba pavakare, nes daugelyje rajonų taip sureguliuoti autobusų maršrutai, kad visi vaikai grįžta kartu, todėl kalbėti apie kažkokį apsilankymą dienos centruose sunkiai įmanoma.
Tą žino ir rajono politikai, kurių valioje, uždarius mokyklą, pakeisti ir autobusų važiavimo grafikus, kad namo vaikai grįžtų pagal amžių ir pasibaigus pamokoms, o ne po pamokų be tikslo praleidus laiką mokykloje ar mieste po dvi-tris valandas.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Sauliaus JUŠKEVIČIAUS nuotr.
