Tokiomis Europos Sąjungos (ES) lygiu saugomomis nuorodomis didžiuojasi Neapolio pica „Pizza Napoletana“, balzamiko actas iš Modenos  „Aceto Balsamico di Modena“, kumpis „Prosciutto di Parma“ ir dar daugelis puikiai žinomų itališkų produktų, o kai kalbame apie Rokforo sūrį „Roquefort“, šampaną „Champagne“ (be abejo, tik iš Šampanės regiono), Normandijos kamemberą „Camembert de Normandie“ ir kitus prancūziškus skanumynus, žinome, kad tai – dalis tos šalies istorijos ir kultūros. Šios šalys turi daugiausia produktų su saugomomis nuorodomis.

Tokių produktų turime ir mes. Šiuo metu Lietuva ES geografinių nuorodų registre ir Garantuotų tradicinių gaminių registre turi 17 pripažintų produktų pavadinimų, turinčių geografinę nuorodą (Saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN), Saugomą geografinę nuorodą (SGN), Geografinę nuorodą (GN)) arba pripažintų kaip Garantuotas tradicinis gaminys (GTG).

„Maistas gali būti daugiau nei skonis. Jis gali pasakoti istoriją apie kraštą, žmones ir tradicijas. Kai produktas pažymėtas saugoma nuoroda, jis tampa tarsi ambasadoriumi – pristatančiu savo regioną visai Europai ir pasauliui. Tokie produktai Europoje saugomi taip pat rimtai kaip dauguma prekės ženklų ar išradimų“, – sako  Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėjas Rolandas Valatkevičius.

Saugomų geografinių nuorodų (SGN) ženklu didžiuojasi 7 produktai:

• „Lietuviškas varškės sūris“,;
• midus „Stakliškės“;
• „Daujėnų naminė duona“;
• kietasis sūris „Džiugas“;
• „Kaimiškas Jovarų alus“;
• sūris „Liliputas“ ;
• šakotis „Nijolės Šakočienės šakotis“.

Visi SGN ženklą turintys produktai turi ryšį su konkrečia geografine vietove. Šiuo SGN ženklu gali būti paženklinti ir 7 lietuviški spiritiniai gėrimai, kurių pavadinimas suteikta geografinė nuoroda (GN):

• Originali lietuviška degtinė (įskaitant ir aromatizuotą degtinę);
• Samanė;
• Trauktinė;
• Trauktinė ,,Dainava“;
• Trauktinė ,,Palanga“;
• Trejos devynerios;
• Vilniaus džinas.

Garantuoto tradicinio gaminio (GTG) ženklą turi du produktai:

• „Lietuviškas skilandis“;
• „Žemaitiškas kastinys“ .

Šiuo atveju svarbiausia ne vieta, o tradicinis gamybos būdas – nepakitęs bent 30 metų. Tai reiškia, kad saugomas pats receptas ar gamybos principas, net jei produktas gali būti gaminamas skirtingose vietose.

Saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN) turi tik „Seinų/Lazdijų krašto medus“. Šį svarbų ženklą produktas turi, nes visas jo pagaminimo procesas yra tiesiogiai susijęs su nurodyta geografine vietove.

Kodėl vieta tokia svarbi?

„Vieta gali turėti įtakos produktui dėl klimato sąlygų, dirvožemio sudėties, vietinių augalų ar gyvūnų veislių, tradicinių gamybos metodų, perduodamų iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, tam tikras sūris ar duona gali būti ypatingi būtent dėl to regiono gamtos sąlygų ar senų gamybos tradicijų. Tokie produktai dažnai tampa ne tik maistu, bet ir kultūros dalimi. Na, o vartotojui saugoma nuoroda reiškia aiškią kilmę, patikrintą kokybę, apsaugą nuo imitacijų, autentišką produktą. Produktai su geografinių nuorodų ar garantuoto tradicinio gaminio ženklais yra tikrinami nepriklausomų kontrolės institucijų, todėl pirkėjas gali būti tikras, kad gauna tai, kas nurodyta etiketėje“, – aiškina R. Valatkevičius.

Nauda gamintojams

Žemės ūkio ministerija kviečia maisto ir gėrimų gamintojus aktyviau teikti paraiškas produktų pavadinimams registruoti ES saugomų nuorodų sistemoje.

Gamintojams tokia registracija suteikia:

• teisinę apsaugą nuo pavadinimo kopijavimo,
• galimybę išsiskirti rinkoje,
• didesnę produkto pridėtinę vertę,
• stipresnes eksporto galimybes.

Gamintojai taip pat gali gauti valstybės pagalbą kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti, populiarinti ir realizuoti. Yra remiamas žemės ūkio ir maisto produktų su saugomomis nuorodomis registravimo paraiškų parengimas (skiriama iki 8700 Eur),  100 proc. kompensuojamos kontrolės išlaidos, etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos bei etiketės spausdinimo išlaidoms padengti pagalbos intensyvumas yra iki 70 proc.

„Parduotuvėje pastebėję šiuos kokybės ženklus, žinosite: tai ne tik graži pakuotė. Tai produktas, kurio skonis turi savo namus. Rinkdamiesi produktą su saugoma nuoroda, jūs renkatės ne tik maistą – jūs renkatės istoriją, kraštą ir autentiškumą“, – sako patarėjas R. Valatkevičius.

Gamintojai, norintys, kad jų produktas būtų įtrauktas į ES saugomų nuorodų sistemą, informaciją, kaip tai padaryti, gali rasti čia:

https://agriculture.ec.europa.eu/farming/geographical-indications-and-quality-schemes/registration-name-gi-product_en

https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/maisto-pramone-ir-kokybe/maisto-kokybe/produktai-su-saugomomis-nuorodomis

LR Žemės ūkio ministerijos
pranešimas spaudai

Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. spalį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų rugsėjį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.

38 tūkstančiai žmonių dar nesikreipė dėl išmokų

Apie 38 tūkst. žmonių, turėjusių išduotus nedarbingumo pažymėjimus, dar nesikreipė į „Sodrą“ dėl ligos išmokos. Nuo pažymėjimų pabaigos dar nepraėjo 12 mėnesių, tad jie vis dar turi galimybę pateikti prašymą ir gauti ligos išmoką.

Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką. Ji neskiriama, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų. Vis dėlto dalis žmonių netenka priklausančių išmokų tik dėl to, kad laiku nepateikia prašymo.

Šiuo metu neišmokėtų ligos išmokų suma viršija 4 mln. eurų.

Susirgę pirmiausia kreipkitės į gydytoją

Pagrindas skirti ligos išmoką – gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl susirgus ar slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.

Nuo rugsėjo vidurio Lietuvoje prasidėjo padidėjusio sergamumo laikotarpis – gripo, peršalimo ir COVID-19 atvejų skaičius viršijo nustatytą ribą. Tai reiškia, kad susirgę šiomis ligomis gyventojai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą neišeidami iš namų – užtenka nuotolinės konsultacijos su šeimos gydytoju.

Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Jei prireiktų tiesioginės apžiūros, gydytojas nuspręs tai padaryti kontaktinės konsultacijos metu.

Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų. Dėl kitų sveikatos problemų nedarbingumo pažymėjimai išduodami įprasta tvarka.

Padidėjusio sergamumo laikotarpiai nustatomi pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamus duomenis.

Ko reikia, kad būtų skirta ligos išmoka?

Ligos išmoka gali būti skiriama, jei žmogus turi bent 3 mėnesių stažą per pastaruosius metus arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus ir dėl jos kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Jei žmogus yra pateikęs prašymą ligos išmokai skirti, priskaičiuota suma bus automatiškai pervedama į nurodytą asmeninę sąskaitą.

Kokio dydžio ligos išmoką gausiu?

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. 

Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. rugsėjį, vertinamos gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos. Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 51 euras. Ligos išmoka vidutiniškai mokama beveik 10 dienų. 

Ar gausiu ligos išmoką, jei dirbu savarankiškai?

Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas.

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą rugsėjį tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2026 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus.

Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Kaip ir kiti apdraustieji, savarankiškai dirbantys turi būti įgiję stažą ligos išmokai gauti – ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą spalio mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už rugsėjį.

Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, jei jie sumokėjo ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikė SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį. Tai galioja tiems, kurie už praėjusį mėnesį įmokų nemokėjo, nes buvo nedarbingi, gavo socialinio draudimo išmokas arba veiklą pradėjo tik tą patį mėnesį.

„Sodra” pranešimas žiniasklaidai

„Jauniems pacientams dažniausiai diagnozuojama arterinė hipertenzija, įvairios įgimtos ar įgytos struktūrinės širdies ligos, ritmo ir laidumo sutrikimai. Nors rečiau, pasitaiko ir uždegiminių susirgimų, tokių kaip miokarditas ar perikarditas. Taip pat kartais nustatomi ir ankstyvieji koronarinės širdies ligos požymiai. Džiugu, kad pastaruoju metu didėja jaunų žmonių sąmoningumas – jie dažniau reaguoja į nerimą keliančius simptomus ir noriau tikrinasi profilaktiškai. Vis dėlto pasitaiko ir atvejų, kai į specialistus kreipiamasi tik tuomet, kai liga jau pažengusi“, – sako gydytoja kardiologė.

Riziką didina netinkamas gyvenimo būdas

Kalbėdama apie rizikos veiksnius, gydytoja D. Maskeliūnaitė pabrėžia paveldimumo svarbą. Pasak jos, jei tėvai ar kiti artimi šeimos nariai sirgo širdies ligomis jauname amžiuje, verta atkreipti dėmesį ir į savo širdies sveikatą.

„Viena dažniausių paveldimų būklių yra šeiminė hipercholesterolemija, kai dar vaikystėje kraujyje būna padidėjęs cholesterolio kiekis. Tokiu atveju labai svarbu kuo anksčiau atlikti lipidogramą ir pradėti reguliariai stebėti sveikatą. Vis dėlto dauguma širdies ligų nėra paveldimos – jas lemia netinkami kasdieniai įpročiai. Rūkymas, nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, lėtinis stresas ir prastas miegas išlieka pagrindiniais rizikos veiksniais“, – pažymi gydytoja kardiologė.

Jauni žmonės į kardiologus dažniausiai kreipiasi dėl širdies permušimų, spaudimo ar skausmo krūtinėje, dusulio, nereguliaraus, labai dažno arba reto pulso, taip pat dėl padidėjusio kraujospūdžio ar cholesterolio kiekio. D. Maskeliūnaitės teigimu, itin svarbu nedelsti, jei skausmas krūtinėje tampa stiprus, pasireiškia fizinio krūvio metu ar net ramybės būsenoje, jei žmogus be aiškios priežasties nualpsta ar pradeda smarkiai dusti. Tokie simptomai gali signalizuoti rimtą širdies funkcijos sutrikimą, todėl skubi konsultacija su specialistu gali būti reikšminga.

Tyrimas kiekvienam parenkamas individualiai

Jauniems pacientams tyrimų planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į jų nusiskundimus, rizikos veiksnius, gyvenimo būdą bei objektyvaus ištyrimo rezultatus. Gydytojas kardiologas gali paskirti elektrokardiogramą, širdies echoskopiją, paros kraujospūdžio matavimą, Holterio monitoravimą ar kitus bazinius tyrimus. Esant poreikiui, atliekami ir pažangūs vaizdiniai tyrimai: širdies magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografijos angiografija ar invazinė koronarografija.

„Kai širdies ritmo sutrikimai kartojasi nereguliariai, ne kasdien, pacientui gali būti paskirtas specialus „TeltoHeart“ laikrodis – jis leidžia realiuoju laiku fiksuoti epizodinius širdies ritmo pakitimus“, – paaiškina gydytoja kardiologė.

Gydymas priklauso nuo nustatytos diagnozės, tačiau pagrindiniai principai visiems išlieka tie patys – kuo anksčiau nustatoma liga, tuo geresnė jos prognozė. Net ir jauniems pacientams kartais prireikia medikamentinio gydymo, tačiau daugeliu atvejų pakanka koreguoti gyvenimo būdą. Pasak D. Maskeliūnaitės, svarbiausia yra pradėti rūpintis savo sveikata laiku, t. y. kai ligą dar galima valdyti, o ne tik gesinti jos pasekmes.

Ankstyva diagnozė – efektyviausia prevencinė priemonė

Vienos veiksmingiausių širdies ligų prevencinių priemonių yra paprastos ir visiems puikiai žinomos. Pasak gydytojos kardiologės, vertėtų atsisakyti rūkymo, sveikai maitintis, išlaikyti reguliarų fizinį aktyvumą, užtikrinti kokybišką miegą ir kiek įmanoma vengti streso. Nors šie įpročiai dažnai nuvertinami, jų reikšmė širdies sveikatai – labai didelė.

„Jauniems žmonėms, kuriems būdingi širdies ligų rizikos veiksniai, intensyviai sportuojantiems ar turintiems paveldimumo požymių profilaktinė kardiologo konsultacija bent kartą per kelerius metus gali padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Tokia apžiūra ne tik suteikia daugiau ramybės, bet ir leidžia laiku pastebėti ankstyvus pokyčius, kol liga dar neprogresavusi“, – teigia Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ gydytoja kardiologė D. Maskeliūnaitė.

Ji priduria, kad pasitaiko ir skaudžių atvejų, kai pagalbos kreipiamasi per vėlai, pavyzdžiui, kai jaunas žmogus jau patyrė miokardo infarktą. Tokiose situacijose kalbėti apie prevenciją jau per vėlu, nes prarandamos galimybės, kurias buvo galima išnaudoti gerokai anksčiau.

„Coageny” pranešimas žiniasklaidai

„Blogasis“ (MTL, mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis sudaro didžiąją dalį organizmo cholesterolio. Jis perneša cholesterolį iš kepenų į ląsteles, o jo perteklius gali kauptis kraujagyslių sienelėse. 

Tuo metu „gerasis“ (DTL, didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis absorbuoja MTL ir perneša jį iš kraujotakos atgal į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. 

„Jei kraujyje yra per daug MTL ir per mažai DTL, susidaro disbalansas: „blogasis“ cholesterolis kaupiasi, o „gerojo“ nepakanka jam pašalinti. Laikui bėgant, tai virsta cholesterolio plokštelėmis, kurios siaurina ir kietina arterijas (aterosklerozė), didindamos širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką. Cholesterolio vertinimui nepakanka žinoti tik bendrą jo kiekį – svarbus yra gerojo ir blogojo cholesterolio santykis, trigliceridų kiekis ir kiti rodikliai. Didelis MTL cholesterolio kiekis padidina širdies-kraujagyslių ligų ir insulto riziką, o didelis DTL lygis šią riziką sumažina“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė. 

Svarbu atlikti tyrimus 

Atliekant lipidogramą, laboratorija nustato ne tik bendrą cholesterolio kiekį, DTL ir MTL cholesterolį bei trigliceridus, bet ir ne DTL cholesterolio rodiklį. Šis rodiklis parodo visų „blogojo“ tipo lipoproteinų – MTL, LMTL, IDL ir kitų – bendrą kiekį, todėl geriau atspindi širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 

„Dauguma laboratorijų MTL cholesterolio kiekio tiesiogiai nematuoja, o apskaičiuoja pagal trigliceridų ir kitų lipidų vertes. Kadangi trigliceridų lygį veikia maistas, idealu tyrimą atlikti nevalgius, nors daugelis gydytojų šiandien to nebereikalauja. Tuo tarpu ne DTL cholesterolio vertinimui pasninkas nėra būtinas, nes rezultatai būna panašūs tiek valgant, tiek nevalgius“, – dėsto medikė. 

Anot jos, svarbus rodiklis yra ir lipoproteinas (a) – dar viena „blogojo“ cholesterolio forma, kurios kiekį daugiausia lemia genetika. Maždaug 20 proc. žmonių turi padidėjusį lipoproteino (a) lygį, dėl kurio didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. 

„Cholesterolio rizikos įvertinimui svarbūs ne tik kraujo tyrimai, bet ir vaizdiniai metodai. Arterijų kraujo tyrimas, vadinamas „kalcio balo tyrimu“, gali parodyti, ar cholesterolio perteklius sukėlė plokštelių kaupimąsi. Kalcio buvimas arterijose rodo aterosklerozės pradžią“, – teigia E. Marciuškienė.  

Padidėjęs cholesterolio kiekis nebūtinai reiškia, kad žmogus nesveikas. Jei nėra kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, vyresnis amžius, šeimos istorija, nutukimas, rūkymas, diabetas ar uždegiminiai procesai organizme, bendras širdies ir kraujagyslių ligų pavojus gali išlikti mažas.  

Kai kurie žmonės gali turėti aukštą MTL cholesterolio lygį, tačiau arterijose nesikaupia plokštelės, todėl rizika per artimiausius dešimt metų išlieka nedidelė. Vis dėlto cholesterolio stebėjimas ir gydymas tokiais atvejais vis tiek yra rekomenduojamas. 

Tyrimai rodo, kad net jei bendras cholesterolio kiekis yra normalus, aukštesnis MTL lygis siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir atskirus rodiklius bei kitus rizikos veiksnius. 

Dėmesį atkreipti turėtų ir moterys 

Moterys, stebėdamos savo cholesterolio kiekį, turi atsižvelgti į keletą hormoninių skirtumų, pastebi medikė. Remiantis 2023 m. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, 36 proc. moterų bendras cholesterolio kiekis yra didesnis nei rekomenduojama. Tyrimai parodė, kad cholesterolio kiekis gali kisti priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės. 

Dėl estrogeno poveikio moterų „gerojo“ cholesterolio lygis paprastai būna didesnis nei vyrų. Tačiau menopauzės metu (50–55 m. amžiuje) moterys pastebi ryškius pokyčius – bendras ir „blogojo“ cholesterolio kiekis padidėja, o „gerojo“ paprastai sumažėja.  

„Todėl net moterys, kurios anksčiau turėjo idealius cholesterolio rodiklius, vėliau gali susidurti su padidėjusiu cholesteroliu. Moterims ypač svarbu sekti cholesterolio lygį po menopauzės. Tam tikros nėštumo komplikacijos taip pat didina širdies ligų riziką. Nors nėštumo metu bendras cholesterolio kiekis padidėja, po nėštumo jis dažniausiai normalizuojasi. Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas rekomenduoja 55–65 metų moterims atlikti tyrimus kas 1–2 metus, o vyresnėms nei 65 metų – kasmet. Be to, bent kartą gyvenime rekomenduojama atlikti Lp(a) tyrimą, siekiant įvertinti įgimtą širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – aiškina „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė.  

Profilaktiškai cholesterolio rodiklius reikėtų tikrinti visiems vyresniems nei 20 metų žmonėms kas 4–6 metus, jei nėra paveldimos šeiminės hipercholesterolemijos. Asmenys, turintys širdies ligų rizikos veiksnių, turėtų tikrintis dažniau – kas 6–12 mėnesių. 

Kaip rodiklius pagerinti 

Cholesterolio kiekį galima pagerinti pakeitus mitybą, padidinus fizinį aktyvumą ir atsisakius žalingų įpročių. Organizmas cholesterolį ne tik gauna su maistu, bet ir gamina kepenyse, todėl tam tikras jo kiekis yra būtinas sveikatai. Vis dėlto, jei cholesterolio koncentracija kraujyje tampa per didelė, ji kelia rimtą pavojų širdies ir kraujagyslių sistemai. 

„Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir sustiprinti vaistų poveikį. Tačiau kartais vien sveikos gyvensenos nepakanka, tuomet gydytojas rekomenduoja cholesterolį mažinančius vaistus. Net ir tokiu atveju gyvenimo būdo pokyčiai išlieka būtini, nes jie padeda išlaikyti mažesnes vaistų dozes“, – sako „Antėja“ gydytoja. 

Vis dėlto cholesterolio kiekis gali išlikti didelis net ir gyvenant sveikai. Priežastimi gali būti paveldimumas – šeiminė hipercholesterolemija, kai cholesterolis dėl genetinių priežasčių kaupiasi kraujyje. Kita priežastis – netinkamos dietos.  

„Asmenims, turintiems aukštą cholesterolio lygį, nerekomenduojama laikytis ketogeninės dietos, kurioje gausu riebalų ir mažai angliavandenių. Veiksmingiausia cholesterolio mažinimui yra augalinė arba veganiška dieta, nes ji sumažina cholesterolio suvartojimą su maistu ir padidina skaidulų kiekį“, – sako E. Marciuškienė. 

Lengviausia laikytis širdžiai palankios mitybos gaminant maistą namuose – taip labiau kontroliuojama, ką valgome, kokie produktai naudojami, lengviau riboti porcijas. Valgant ne namuose šią kontrolę užtikrinti sunkiau. 

Fizinis aktyvumas yra būtinas, bet svarbu pasirinkti tinkamą sporto rūšį. Įrodyta, kad MTL mažina ir DTL didina tik tam tikros fizinės veiklos formos: vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai ar kitos vidutinio intensyvumo kardio treniruotės. 

UAB „Diagnostikos laboratorija“ pranešimas spaudai

Dažnai klaidingai manoma, kad utėlės yra susijusios su prasta higiena, tačiau specialistai tikina, jog tai yra mitas. Dar vienas mitas, kad utėlėmis galima užsikrėsti nuo gyvūnų – jos maitinasi būtent žmogaus krauju.

„Utėlėmis užsikrėsti gali bet kokio amžiaus asmenys, tačiau tarp vaikų utėlės plinta greičiau dėl dažno artimo kontakto, įvairių daiktų dalijimosi ir didesnių susibūrimų. Pavyzdžiui, šiais parazitais užsikrėsti galima kai galvos susiliečia žaidžiant, apsikabinant ar dalijantis plaukų aksesuarais. Tad tai nutikti gali kiekvienam, nepriklausomai nuo švaros įpročių“, – aiškina „Camelia“ vaistininkė A. Krušnienė.

Kaip atpažinti ir gydyti?

Pasak vaistininkės, svarbu reguliariai stebėti vaikų galvos odą, ypač už ausų ir pakaušio srityje. Jeigu pastebite smulkius balkšvus grūdelius, tvirtai prikibusius prie plaukų, tai gali būti glindos – utėlių kiaušinėliai. Suaugusias utėles sunkiau pastebėti, tačiau jas galima iššukuoti specialiomis tankiomis šukomis. Jei kyla įtarimų, patartina patikrinti visus šeimos narius.

„Geriausiai atpažįstamas ir žinomas simptomas, užsikrėtus utelėmis, yra niežulys, atsirandantis dėl parazitų įkandimų. Utėlių atsiradimą taip pat rodo nusikasymo žymės ant odos. Mažesnio amžiaus vaikai gali net pasikeisti savo elgesiu – tapti irzlesni, prasčiau miegoti naktimis“, – sako A. Krušnienė.

Jeigu aptikote utėlių, svarbiausia – nedelsti ir imtis gydymo visiems šeimos nariams, kurie turėjo artimą kontaktą su užsikrėtusiuoju. Taip pat vaistininkė pataria neeksperimentuoti su liaudiškomis priemonėmis, o rinktis specializuotus, efektyvius ir medicinos ekspertų patikrintus preparatus, pagamintus pagal šiuolaikiškus standartus.

„Vaistinėse galima įsigyti specialių priemonių – purškalų, šampūnų ar losjonų, kurie naikina utėles ir jų glindas. Labai svarbu laikytis naudojimo instrukcijų, o procedūrą po 7–10 dienų pakartoti. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad visos priemonės turi savo vartojimo specifiką, todėl prieš pradedant jas naudoti, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – pabrėžia vaistininkė.

Be to, būtina išskalbti drabužius, rankšluosčius, minkštus žaislus bei patalynę ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje, o daiktus, kurių skalbti neįmanoma, pavyzdžiui, šukas ar plaukų aksesuarus, rekomenduojama išplauti karštu vandeniu, išvalyti ir apie pusvalandį pamirkyti 4-5 proc. acto tirpale. Jeigu tam tikrų daiktų negalite išplauti ar išskalbti, juos rekomenduojama sudėti į sandarų maišą ir išnešti į rūsį ar balkoną, kur po kelių dienų parazitai žus iš bado.

Prevencijos priemonės

Utėlėtumas – nors ir nemaloni, tačiau gana nesudėtingai išsprendžiama problema. Svarbu gebėti atpažinti simptomus, o juos pastebėjus – kreiptis į gydytoją ar vaistininką dėl tolesnių gydymo žingsnių.

Kad užkrato rizika būtų mažesnė, prevenciškai „Camelia“ vaistininkė A. Krušnienė ragina:

• reguliariai tikrinti vaikų galvas, ypač grįžus iš stovyklų ar švenčių;
• vengti dalintis šukomis, plaukų segtukais ar kepurėmis;
• bent kartą per savaitę iššukuoti šlapius plaukus tankiomis šukomis;
• prevenciškai išplauti plaukus specialiu apsauginiu šampūnu, kuris naudojamas ne tik užsikrėtus utėlėmis, bet ir tada, kai yra rizika.

„Utelės – ne gėda, o dažna vaikų kolektyvuose pasitaikanti problema. Kuo greičiau ji nustatoma ir sprendžiama, tuo paprasčiau ją suvaldyti. Tačiau svarbiausia – apie šią problemą netylėti, o aptikus parazitų apie tai kuo skubiau informuoti visus šeimos narius bei tuos, su kuriais turėjote artimą kontaktą“, – akcentuoja vaistininkė.

Publicum informacija žiniasklaidai

Pagrindiniai pakeitimai: 

• Patvirtinta skundo forma. Nuo šiol kiekvienas pacientas, pateikdamas skundą dėl galimai nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ar pažeistų teisių, užpildys nustatytą formą. Ji padės užtikrinti, kad pateikiama visa reikalinga informacija, todėl skundas nebus grąžinamas tikslinti, o nagrinėjimo procesas taps greitesnis ir aiškesnis. 

• Aktyvus dalyvavimas ginčo sprendime. Siekiant skatinti pacientų saugos kultūrą ir užtikrinti konstruktyvų ginčų sprendimą, nustatyta prievolė tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms aktyviai dalyvauti nagrinėjant skundus. Jei pacientas nesutiks bendradarbiauti ir ignoruos įstaigos pastangas įgyvendinti Akreditavimo tarnybos rekomendacijas, galutinis sprendimas bus priimamas įvertinus įstaigos veiksmus. 
•  

Tikslas – bendradarbiavimas ir mažiau beprasmių ginčų 

Akreditavimo tarnybos specialistai siekia supaprastinti skundų sprendimų būdus ir nuolat stebi situaciją, siūlo būtinus pakeitimus. 2024 m. tarnyba, mažindama naštą sveikatos priežiūros įstaigoms ir trumpindama skundų nagrinėjimo laiką keitė tvarką ir organizavo seminarų ciklą pokyčiams pristatyti. Nauja skundų nagrinėjimo tvarka pateisino lūkesčius – iš 105 gautų skundų per 2025 m. pirmą pusmetį, 60 proc. buvo nukreipta tiesiogiai sveikatos priežiūros įstaigoms ir išspręsta taikiai, bendraujant pacientui su sveikatos priežiūros įstaiga. Šiuo naujuoju pakeitimu siekiama dar sklandesnio skundų nagrinėjimo proceso jo pirminiame etape – pateikiant skundą. 

Akreditavimo tarnyba tikisi, kad geranoriškas pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų ir Tarnybos bendradarbiavimas padės operatyviau spręsti problemas, užtikrins aukštesnę paslaugų kokybę ir sumažins beprasmių ginčų skaičių. 

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tanybos
pranešimas spaudai

Iš esmės dantų ėduonis yra danties struktūros sunaikinimas, kurį sukelia bakterijų veikla. Procesas yra laipsniškas, dažnai prasidedantis subtiliais požymiais, kurie gali būti nepastebėti, kol neatsiranda rimtesnė žala. Suprasti, kas yra dantų ėduonis ir kas jį sukelia, yra labai svarbu norint išvengti jo ir palaikyti gerą burnos sveikatą.

Kas tai?

Dantų ėduonis atsiranda, kai kietasis danties paviršius, vadinamas emaliu, pažeidžiamas dėl burnoje esančių bakterijų gaminamos rūgšties. Žmogaus burnoje gyvena milijonai bakterijų, iš kurių daugelis yra naudingos. Tačiau tam tikros rūšys minta cukrumi ir angliavandeniais, likusiais ant dantų po valgio. Kai šios bakterijos virškina cukrų, jos gamina rūgštis kaip šalutinį produktą. Šios rūgštys gali ardyti emalį, dėl ko atsiranda mažos skylutės arba ertmės.

Procesas prasideda nuo apnašų – lipnios, bespalvės plėvelės, kuri nuolat susidaro ant dantų paviršiaus. Apnašose yra bakterijų ir maisto dalelių, ir jei jos reguliariai nepašalinamos šepetėliu ir siūlu, jos kaupiasi ir pradeda kietėti į dantų akmenis. Dantų akmenis pašalinti daug sunkiau, jie gali apsaugoti bakterijas, todėl joms lengviau atakuoti emalį. Laikui bėgant, apnašų bakterijų rūgštis sukelia emalio mineralų netekimą. Ši demineralizacija yra pirmasis dantų ėduonies etapas.

Jei negydomas, ėduonis gilėja į dantį ir galiausiai pasiekia dentiną. Dentinas yra minkštesnis už emalį ir labiau pažeidžiamas rūgščių. Kai bakterijos pasiekia šį sluoksnį, ėduonies atsiradimas pagreitėja ir susidaro ertmė. Jei ėduonis tęsiasi nekontroliuojamai, jis gali pasiekti vidinę danties pulpą, kurioje yra nervų ir kraujagyslių. Šiame etape žmogus gali jausti skausmą ir jautrumą, todėl gali prireikti išsamesnio gydymo, pavyzdžiui, šaknies kanalo gydymo ar danties ištraukimo.

Atsiradimo priežastys

Mityba vaidina svarbų vaidmenį dantų ėduonies vystymuisi. Maistas ir gėrimai, kuriuose yra daug cukraus ir krakmolo, yra ypač kenksmingi, nes jie skatina rūgštį gaminančias bakterijas. Dažnas užkandžiavimas ar saldžių gėrimų gurkšnojimas visą dieną suteikia bakterijoms nuolatinį maisto tiekimą, todėl nuolat gaminamos rūgštys. Rūgštus maistas ir gėrimai, net ir be cukraus, taip pat gali tiesiogiai ardyti emalį ir prisidėti prie ėduonies.

Prasta burnos higiena – dar vienas svarbus dantų ėduonies veiksnys. Du kartus per dieną valytis dantis su fluorido turinčia dantų pasta, kasdien naudoti dantų siūlą ir reguliariai tikrintis pas odontologą yra būtini įpročiai, padedantys išlaikyti dantis sveikus. Kai šie įpročiai nepaisomi, apnašos kaupiasi greičiau ir turi daugiau laiko gaminti kenksmingas rūgštis. Netinkamai valant, net mažos maisto dalelės gali įstrigti tarp dantų ir plyšiuose, sudarydamos palankią aplinką bakterijoms augti.

Valgymo dažnumas ir laikas taip pat gali turėti įtakos ėduonies atsiradimo tikimybei. Kiekvieną kartą valgant, burnoje esančios bakterijos pradeda veikti, gamindamos rūgštį, kuri gali paveikti dantis iki 20 minučių po valgio ar užkandžio. Nuolatinis valgymas ar gėrimas nesuteikia burnai pakankamai laiko neutralizuoti rūgštims ir pradėti remineralizacijos procesą. Štai kodėl odontologai dažnai rekomenduoja vengti dažno užkandžiavimo ir tarp valgymų rinktis vandenį, o ne saldžius gėrimus.

Be gyvenimo būdo ir mitybos veiksnių, individualus jautrumas dantų ėduoniui gali skirtis priklausomai nuo genetikos, seilių sudėties ir net tam tikrų sveikatos sutrikimų. Seilės atlieka svarbų vaidmenį apsaugant dantis, nuplaudamos maisto daleles ir neutralizuodamos rūgštį. Burnos džiūvimas, kurį gali sukelti kai kurie vaistai ar sveikatos sutrikimai, sumažina šį apsauginį poveikį ir padidina ėduonies riziką. Žmonės su susigrūdusiais ar netaisyklingai išsidėsčiusiais dantimis taip pat gali būti labiau linkę į ėduonį, nes jiems sunku efektyviai išvalyti visus paviršius.

Padariniai ir kovos būdai

Fluoras – pagrindinis sąjungininkas kovoje su dantų ėduonimi. Šis natūralus mineralas padeda stiprinti emalį ir panaikinti ankstyvas rūgščių pažeidimo stadijas, skatindamas remineralizaciją. Daugumoje dantų pastų yra fluoro, o daugelyje šalių viešieji vandens tiekimo šaltiniai yra fluoruojami, kad sumažintų ėduonies paplitimą. Fluoro procedūros taip pat dažnai atliekamos odontologinių apsilankymų metu žmonėms, kuriems yra ypač didelė rizika.

Vaikai ir pagyvenę žmonės yra dvi grupės, ypač pažeidžiamos dantų ėduonies. Vaikų pieniniai dantys yra minkštesni ir jautresni ėduoniui, o jų burnos higienos įpročiai gali būti neišsivystę. Ankstyvosios vaikystės ėduonis yra sunki ėduonies forma, galinti paveikti mažylius, kuriems dažnai duodama saldintų gėrimų arba leidžiama miegoti su buteliuku. 

Vyresnio amžiaus suaugusiesiems atsitraukusios dantenos gali atidengti dantų šaknis, kurios nėra apsaugotos emaliu ir yra lengviau veikiamos rūgšties. Su amžiumi susijęs burnos džiūvimas taip pat padidina riziką.

Negydomo dantų ėduonies pasekmės gali būti reikšmingos. Be skausmo ir diskomforto, pažengęs ėduonis gali sukelti infekcijas, abscesus ir dantų netekimą. Dantų netekimas gali paveikti kalbą, kramtymą ir pasitikėjimą savimi. Be to, daugėja įrodymų, kad prasta burnos sveikata yra susijusi su platesnėmis sveikatos problemomis, įskaitant širdies ligas, diabetą ir kvėpavimo takų infekcijas. Dėl to ėduonies prevencija ir ankstyvas gydymas yra svarbus bendros sveikatos ir gerovės aspektas.

Prevencija išlieka veiksmingiausiu dantų ėduonies valdymo metodu. Geros burnos higienos praktikos, įskaitant dantų valymą šepetėliu ir siūlu, turėtų būti pradėtos ankstyvame gyvenime ir tęsiamos nuolat. Reguliarūs dantų patikrinimai leidžia specialistams nustatyti ir gydyti ėduonį ankstyvosiose stadijose. Mitybos pasirinkimai taip pat svarbūs – saldžių užkandžių ir gėrimų ribojimas, gausus vandens gėrimas ir dantų sveikatą palaikančio maisto pasirinkimas gali žymiai sumažinti ėduonies riziką.

Dantų silantai yra dar viena prevencinė priemonė, ypač naudinga vaikams. Tai plonos apsauginės dangos, tepamos ant užpakalinių dantų kramtomųjų paviršių, kur dažniausiai prasideda ėduonis. Silantai blokuoja maistą ir bakterijas, suteikdami papildomą apsaugos sluoksnį. Nors jie nepakeičia dantų valymo šepetėliu ir siūlo naudojimo, jie gali būti vertingas visapusiškos burnos priežiūros rutinos papildymas.

Apibendrinant

Galima teigti, kad dantų ėduonis yra išvengiama, tačiau dažna problema, paveikianti žmonių dantis visame pasaulyje. Jis atsiranda dėl sudėtingos bakterijų, mitybos įpročių, burnos higienos praktikos ir individualių sveikatos veiksnių sąveikos.

Raktas į ėduonies prevenciją yra jo priežasčių supratimas ir aktyvių priemonių, skirtų apsaugoti emalį ir bendrą dantų struktūrą. Pirmenybę teikdami gerai dantų higienai, palaikydami dantims palankią mitybą ir reguliariai kreipdamiesi į specialistus, žmonės gali išlaikyti savo dantis sveikus visą gyvenimą.

„Alergija – tai neįprasta imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios daugumai žmonių yra visiškai nekenksmingos. Alergiškų žmonių organizmas jas atpažįsta kaip pavojingas ir pradeda gynybos mechanizmą, sukeldamas įvairias reakcijas. Dėl ankstyvo imuninės sistemos kontakto su alergenais ir aplinkos veiksniais šiandien alergijos pasireiškia vis anksčiau – pirmieji simptomai dažnai išryškėja jau pirmaisiais gyvenimo metais, ypač maisto alergijos atveju“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Dažniausiai alergijas lemia genetika, aplinka ir gyvenimo būdas

Pasak šeimos gydytojos, alergijų skaičiaus augimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: genetinis polinkis, aplinkos pokyčiai ir šiuolaikinis gyvenimo būdas.

„Jei bent vienas iš tėvų turi alergiją, tikimybė ją paveldėti vaikui ženkliai padidėja. Tačiau net ir neturint paveldimumo, alergijų riziką didina daugybė išorinių veiksnių: miesto oro tarša, klimato kaita, padidėjęs cheminių medžiagų kiekis aplinkoje. Taip pat per sterili vaikystės aplinka, sumažėjęs kontaktas su natūralia mikroflora, nevisavertė mityba ir fizinio aktyvumo stoka“, – aiškina R. Ivanauskienė.

Vaikams dažniausiai pasitaiko maisto alergijos – ypač karvės pienui, kiaušiniams ir riešutams. Taip pat dažni kvėpavimo takų alergenai, tokie kaip dulkių erkutės, žiedadulkės, bei kontaktiniai alergenai, pavyzdžiui, lateksas. Ne mažiau svarbios ir reakcijos į plėviasparnių vabzdžių (bičių, širšių, vapsvų) nuodus ar tam tikrus vaistus.

Suaugusiesiems dažniau pasireiškia žiedadulkių alergijos – ypač beržų, žolių ir piktžolių sezono metu. Be to, paplitusios reakcijos į dulkių erkes, pelėsį, gyvūnų pleiskanas bei vabzdžių įkandimus.

Simptomai gali klaidinti

Pasak šeimos gydytojos, alergija gali pasireikšti tiek švelniais, tiek labai ryškiais simptomais, tačiau žmonės dažnai jų nesusieja su alerginėmis reakcijomis.

„Jei žmogų nuolat, ypač pavasarį ar vasarą, vargina sloga, čiaudulys, akių niežėjimas – tai gali būti alergijos simptomai. Bėrimas, patinimas ar virškinimo sutrikimai po tam tikro maisto ar vaistų vartojimo taip pat kelia pagrįstų įtarimų. Dusulys, kosulys ar švokštimas – ypač naktimis arba po kontakto su gyvūnais – gali rodyti alerginę kilmę. O stipresnė reakcija į vabzdžių įkandimą ar įgėlimą yra aiškus ženklas, kad svarbu kreiptis į šeimos gydytoją ar alergologą“, – pažymi R. Ivanauskienė.

Šeimos gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į visuomenėje vis dar gajus klaidingus įsitikinimus. Vienas iš jų – tikėjimas, kad vaikai visada išauga alergijas. Pasak jos, ne visos alergijos išnyksta savaime – kai kurios gali net progresuoti į sudėtingesnes formas, pavyzdžiui, iš atopinio dermatito pereiti į astmą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai pacientai vengia vartoti priešalerginius vaistus, baimindamiesi šalutinio poveikio, nors šiuolaikiniai antihistamininiai preparatai yra saugūs ir veiksmingi.

„Pati pavojingiausia klaida – savigyda be diagnozės. Netinkamai vartojami vaistai arba jų ignoravimas gali dar labiau pabloginti būklę. Taip pat žmonės dažnai nuvertina tokius alergenus kaip dulkių erkutės ar pelėsis, nors jų poveikis gali būti labai rimtas“, – pabrėžia R. Ivanauskienė.

Riziką galima sumažinti

Kai kurios alergijos, pavyzdžiui, vaikų maisto netoleravimas, laikui bėgant gali išnykti. Tačiau kvėpavimo takų alergijos – tokios kaip šienligė ar bronchinė astma – dažniausiai išlieka visam gyvenimui ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei kontrolės.

„Imunoterapija yra viena veiksmingiausių ilgalaikės kontrolės priemonių. Ji padeda organizmui prisitaikyti prie alergeno ir palaipsniui sumažinti reakciją. Ar alerginis sutrikimas bus laikinas, ar taps lėtinis, priklauso nuo konkretaus alergeno, imuninės sistemos jautrumo bei žmogaus gyvenimo sąlygų“, – sako Domeikavos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja R. Ivanauskienė.

Siekiant sumažinti alergijų poveikį ar jų išvengti, verta stebėti alergenų sezonus ir pradėti vartoti prevencinius vaistus dar prieš pasireiškiant simptomams. Taip pat svarbu palaikyti švarą namuose – vengti drėgmės, dulkių, reguliariai keisti patalynę. Kadangi virusinės infekcijos gali paaštrinti alerginius simptomus, pravartu pasiskiepyti nuo gripo. Imuninės sistemos stiprinimui itin svarbi subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir organizmo grūdinimas – visa tai padeda organizmui efektyviau susidoroti su alergenais.

„Coagency” pranešimas žiniasklaidai

Pasak sistemos diegimo iniciatoriaus, tuometinio Kardiologijos ir angiologijos centro vadovo prof. Giedriaus Davidavičiaus, sistema leis pacientams gauti kokybiškesnę, tikslesnę ir greitesnę pagalbą, ypač sergantiesiems miokardo infarktu su ST segmento pakilimu – būkle, kai efektyviausias gydymas turi būti suteiktas per pirmąsias dvi valandas nuo simptomų pradžios.

Sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė: „Lietuva – viena pirmųjų šalių, įsijungusių į šį Europos kardiologų draugijos inicijuotą projektą. Dalyvauja 3 šalies ligoninės: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Tarptautiniu mastu patvirtinti kokybės rodikliai bus automatiškai renkami ir skaitmenizuojami, ko nebuvo daroma iki šiol. Vienas iš svarbiausių – laiko intervalas, per kurį pacientui suteikiama skubi pagalba. O tai sudaro galimybes tobulinti skubios pagalbos organizavimą, atsižvelgiant į realius paslaugos kokybės rodiklius. Duomenų rinkimas leidžia matyti, ar paslauga teikiama laiku, kokybiškai ir ar viskas yra padaroma. Duomenų rinkimas ir skaitmenizavimas leis standartizuoti darbo procesus, kartu didėja paslaugų teikimo skaidrumas.“

Kas yra miokardo infarktas su ST segmento pakilimu?

Miokardo infarktas su ST segmento pakilimu (angl. STEMI) – tai viena pavojingiausių ūmių širdies infarkto formų, kai dėl staiga užsikimšusios širdies kraujagyslės dalis širdies raumens negauna deguonies, o elektrokardiogramoje matomas būdingas ST segmento pakilimas. „Ši būklė reikalauja ypač skubios pagalbos – efektyviausia, kai kraujotaka atkuriama per pirmąsias 1–2 valandas nuo simptomų pradžios, atliekant intervencinę procedūrą. Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti širdies raumenį ir išvengti sunkių komplikacijų ar mirties“, – sako Kardiologijos ir angiologijos centro Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Giedrius Navickas. – Iš Visagino, Ignalinos, Zarasų pacientai dažnai vežami į Uteną. Tačiau efektyviausia pagalba – per pirmąsias dvi valandas, tad labai svarbu, kad pacientas būtų kuo greičiau nugabentas tiesiai į Santaros klinikas, nedarant papildomų sustojimų. Be to, labai svarbu žinoti, kokios būklės pacientas atvyksta. Tai leidžia organizuoti pagalbą sklandžiai ir greitai, o pacientui – sulaukti laiku suteiktos kokybiškos pagalbos.“

Kaip veiks diegiama sistema?

Kai pacientui, ypač regionuose, prireikia skubios pagalbos, Greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada, atvykusi pas pacientą, atlieka pirminį ištyrimą, elektrokardiogramą (EKG) ir netrukus galės realiuoju laiku kreiptis į Santaros klinikų kardiologus, kurie, prisijungę prie sistemos, iš anksto matys paciento būklės duomenis bei EKG įrašą. Tokiu būdu kardiologai turės galimybę nuotoliniu būdu įvertinti paciento būklę ir EKG įrašą dar iki paciento atvykimo į ligoninę, priimti sprendimus dėl tolimesnio gydymo bei pasiruošti galimoms intervencinėms procedūroms.

Kardiologijos ir angiologijos centro Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus gydytojas intervencinis kardiologas Vytautas Abraitis pabrėžia, kad svarbu paminėti du dalykus: „Išankstinis žinojimas apie paciento būklę leidžia planuoti pasiruošimą intervencinėms procedūroms. Savaitgaliais ypač aktualu laiku sutelkti personalą, o darbo dienomis – tinkamai suplanuoti operacinių darbo grafiką. Jei apie pacientą nežinai iš anksto, gali būti, kad paslauga jam nebus suteikta taip greitai, kaip būtų idealu. Išankstinė informacija leidžia efektyviau susiplanuoti, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau.“

Be to, pasak gydytojo, diegiama sistema atveria galimybes GMP brigadų sveikatos priežiūros specialistams neaiškiais atvejais pasikonsultuoti tiesiogiai su Santaros klinikų kardiologu, o tai ypač svarbu siekiant išvengti ankstyvos diagnostikos klaidų.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo Dispečerinės ir GMP brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas akcentuoja, jog pavyko įdiegti prisijungimą prie GMP informacinės sistemos, todėl gydytojai kardiologai galės realiuoju laiku matyti atvykstančio paciento duomenis, taip pat ir kardiogramą: „Tai labai svarbu, nes kardiograma gali būti neinformatyvi, o mažesnę patirtį turintys GMP darbuotojai turės galimybę pasikonsultuoti su Santaros klinikų gydytojais kardiologais, tai leis išvengti diagnostinių klaidų. Ypač svarbu, kad naujai įdarbinti GMP tarnybos sveikatos priežiūros specialistai, kurių žinios nepakankamos, galės laiku kreiptis konsultacijos į specialistą, taip taupant laiką, išteklius ir gerinant pacientų išgyvenamumo rodiklius“, – teigia I. Lukaševas.

Apie „Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomąjį projektą“

EuroHeart – tai tarptautinė iniciatyva, vienijanti šalis, kurios kuria ir palaiko nacionalinius širdies ligų gydymo registrus, remiantis bendrais, standartizuotais duomenimis. Šie registrai leidžia ne tik stebėti gydymo kokybę nacionaliniu lygmeniu, bet ir kartu lyginti rezultatus tarp skirtingų Europos šalių, skatinant pažangą ir žinių mainus. Bandomojo projekto metu, atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos sukurtos bendradarbiavimo platformos Euroheart standartą, bus parengtas standartizuotas, išsamus rodiklių rinkinys, sukurti įrankiai, įgalinantys detalią realaus laiko duomenų  analizę. Tai leis pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų valdymo situaciją šalyje.

Šiuo metu EuroHeart tinklui priklauso 14 šalių tokių kaip Švedija, Nyderlandai, Vokietija, Ispanija, Italija, Portugalija, Rumunija.

Lietuvos įsitraukimas į EuroHeart žymi reikšmingą žingsnį siekiant aukštesnės širdies ir kraujagyslių ligų priežiūros kokybės mūsų šalyje. Prisijungdama prie šio tinklo, Lietuva aktyviai įsitraukia į bendras Europos pastangas gerinti širdies ligų priežiūrą, grįstą duomenų analize, tarptautiniu bendradarbiavimu ir nuolatiniu kokybės gerinimu.

Tokia iniciatyva sutrumpina laiką iki būtinos intervencijos, tai gerina pacientų išeitis – sumažina komplikacijų, negalios ir mirštamumo riziką.

Pranešimą paskelbė: Jurgita Juozaitytė-Markevičienė,
VUL Santaros klinikos

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus, rodo statistikos duomenys. Štai gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį sudarė 5 345 eurus (prieš mokesčius). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras). O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai – taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai).

„Ypatingą dėmesį skiriame slaugytojų darbo apmokėjimo kėlimui ir siekiame, kad jų vidutinis atlyginimas būtų ne mažesnis nei pusė gydymo įstaigoje dirbančio gydytojo VDU. Taip pat pakeista ir slaugytojų padėjėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika – jiems nustatytas minimalus darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis. Taip siekiame suteikti šioms profesijoms patrauklumo, norime paskatinti jaunus žmones rinktis darbą slaugos srityje“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

Vertinant skirtumus tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, mažiausias atotrūkis jaučiamas universiteto ligoninėse – čia slaugytojų atlyginimas sudaro apie 54,5 procento gydytojų atlyginimo. Didžiausias skirtumas fiksuotas rajono ligoninėse, kur slaugytojų atlyginimas sudaro mažiau nei 40 procentų gydytojų atlyginimo.

Nuo 2016 m. kasmet didinamos sveikatos priežiūros paslaugų kainos, tam skiriant vis didesnes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas. Augantis paslaugų finansavimas suteikia galimybę gydymo įstaigoms kelti jose dirbančių specialistų atlyginimus. Vidutinis vieno mėnesio viešųjų gydymo įstaigų darbo užmokesčio fondas per 2016-2025 m. I ketvirčio laikotarpį didėjo nuo 50 mln. iki 169 mln. eurų.

Praėjusių metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų medikų užmokesčio didinimui 2025 m. skirti daugiau nei 200 mln. eurų PSDF lėšų.

Daugiausiai pakilo rajonų ir regiono ligoninių medikų algos

Šių metų pradžioje didžiausias gydytojų vidutinio darbo užmokesčio kilimas, palyginti su 2024 m., užfiksuotas rajono ligoninėse – čia atlyginimai padidėjo net 786 eurais. Regiono ligoninėse augimas siekė 698 eurus, o poliklinikose – 515 eurų.

Didžiausias slaugytojų atlyginimų augimas, palyginti su praėjusiais metais, fiksuotas regiono ligoninėse – čia atlyginimai padidėjo 291 euru. Universiteto ligoninėse augimas siekė 219 eurų, o rajono ligoninėse – 214 eurų.

Detalesnę informaciją apie šalies gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį galima rasti ČIA.

2025 m. I ketvirtį viešųjų gydymo įstaigų gydytojų atlyginimų santykis su šalies VDU Lietuvoje pasiekė 2,3. Šis rodiklis reikšmingai viršija Latvijos (1,3) ir Estijos (1,7) lygį. Slaugytojų atlyginimų santykis su šalies VDU taip pat auga – nuo 1,1 2024 m. iki 1,13 2025 m. pradžioje. Šis rodiklis artimas EBPO šalių vidurkiui, kuris svyruoja apie 1,2 (atitinkamai Estijoje 0,95, o Latvijoje – 0,92) ir rodo nuoseklų progresą.

Taip pat didelį dėmesį SAM skiria medikų pritraukimo priemonėms ir numatė 17 mln. eurų studijų finansavimui: studijų kainos apmokėjimui, stipendijų skyrimui bei gydytojų rezidentų darbo užmokesčio priedų mokėjimui. Priemonės finansuojamos pagal SAM inicijuotus ir savivaldybių kartu su gydymo įstaigomis įgyvendinamus bei ES lėšomis finansuojamus sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo projektus. Daugiau skaitykite ČIA.

Šie rezultatai patvirtina, kad Lietuva žengia teisingu keliu, siekdama užtikrinti konkurencingą ir motyvuojančią darbo aplinką sveikatos priežiūros specialistams viešajame sektoriuje, o atlyginimų augimas tampa svarbiu žingsniu stiprinant visos sveikatos sistemos patrauklumą ir tvarumą.

SAM Komunikacijos skyriaus informacija