Tai iš Azijos pietvakarių kilęs augalas. Melionai yra agurkinių šeimos augalai, kurių vaisiai panašūs į arbūzų. Jie saldūs, kvapnūs, švelnaus skonio. Atvirame grunte jie auga tik šiltesnio klimato kraštuose.
Melionų auginimas
Mūsų krašte sėkmingai auginami inspektuose. Ne vėliau kaip gegužės 15 dieną sudaiginamos sėklos. Daiginti geriausia inde su drėgnomis pjuvenomis, šiltoje vietoje. Maždaug 20 laipsnių temperatūroje jie sudygsta per savaitę. Kai susidaro 2-3 cm ilgio šaknelė, daigai išsodinami į puodelius (tinka 10 cm skersmens) ir laikomi šiltnamyje arba persodinami į inspektą.
Kadangi tuo laiku inspektai dar užimti, melioniukams reikia surasti vietos. Tuo tikslu iš vieno lango pašalinami 2-3 ten augantys daigeliai ir laikinai vietos užtenka vienam meliono daigui. Patartina viename lange sodinti ne daugiau kaip 2 daigus – vienas viename gale, kitas kitame, maždaug per 30 cm nuo krašto.
Stenkitės pasodinti tokioje vietoje, kad ant jo nevarvėtų vanduo iš lango plyšių. Persodinant iš vazono, reikia žiūrėti, kad žemė nuo šaknų nenubyrėtų. Svarbu, kad daigai būtų pasodinti kauburėlyje, iškilusiame apie 5-6 cm nuo bendro inspekto paviršiaus ir kad apie daigą nesubėgtų vanduo, nes jis gali lengvai supūti.
Paruošimas žydėjimui
Kai išauga trys tikrieji lapai, neskaitant skilčialapių, nugnybiama augaliuko viršūnė ir tuo paskatinama jį išleisti šoninius ūglius. Tada jaunas daigas auga – iš kiekvienos lapų pažastėlės išleidžia po vieną gulsčią ūglį, kurie išdėstomi taip, kad abu vieno lango augalai vienodai išnaudotų visą žemės paviršių. Jeigu tokių ūglių atsiranda per daug, reikia juos išpjauti aštriu peiliu. Likusius ūglius reikia patrumpinti, nupjaunant kiekvienam viršūnę už septinto lapo. Taip augalas skatinamas sudaryti trečios eilės ūglius. Pastarieji yra trumpi, bet išaugina žiedus ir vaisius.
Iškėlus kitus daigelius, inspekte lieka duobės, todėl jas reikia išlyginti pridėjus žemės, be to žiūrėti, kad pats melioniukas neatsidurtų duobėje, į kurią galėtų subėgti vanduo.
Priežiūra žydint
Iš pradžių žydi vien kuokeliniai žiedai ir tik vėliau išsiskleidžia piesteliniai. Tada tenka inspektus tinkamai vėdinti, pradaryti langus, esant saulėtam orui, ir uždarinėti nakčiai. Atminkite, kad melionai reikalauja daug šilumos. Karštomis dienomis naudinga lapus apipurkšti vandeniu, bet jokiu būdu neperlaistyti. Jokiu būdu neliekite vandens nei ant paties kelmelio, nei ant ūglių, nes jie gali tuojau pat supūti. Liejama į atokiau nuo jų esančias duobutes, kad vandens gautų tik šaknys ir gana gausiai. Pražydus ir susidarius užuomazgoms, iš jų paliekamos tik trys, o kitos nuskinamos.
Joms užaugus apytikriai iki vidutinio obuolio didumo, pašalinamos dar dvi ir paliekama tik viena, pati gražiausia užuomazga. Naudinga, kad paliktas vaisius bent iš pradžių būtų užpavėsintas, tuomet jis greičiau užauga, bet vėliau jam reikia visiškos saulės šviesos. Šakutė, ant kurios yra vaisius, patrumpinama, už vaisiaus paliekami tik trys lapai.
Vaisių nokinimas
Paaugus vaisiui, po juo pakišama molinė šukė, kad jis negulėtų ant žemės. Tai ypač svarbu, kai pradeda gelsti, nes kitaip gali iš apačios supūti. Taip pat naudinga kartais vaisių apsukti, kad jis noktų vienodai iš visų pusių. Paprastai nuo užuomazgos iki pilno sunokimo praeina 40 dienų. Vaisius būna prinokęs, kai pagelsta iš visų pusių ir nuo jo sklinda malonus kvapas, o dar vėliau lengvai atsiskiria nuo kotelio. Galima jį nokinti ir kambaryje arba šiltnamyje, nes pernokę ant augalo vaisiai praranda gerą skonį.
Melionus reikia prižiūrėti kaip ir kitus lepesnius augalus: kruopščiai ravėti, kaitros metu pakelti langus, juos uždaryti nakčiai, saugoti nuo lietaus ir kad pro lango plyšius nepribėgtų vandens.
Ir maistas, ir vaistas
Melionai kilę iš Mažosios ir Vidurinės Azijos. Į Rusiją jie pateko XII-XIII a. Maistui vartojami subrendę melionų vaisiai. Jie yra labai skanūs, aromatingi, todėl valgomi daugiausia žali. Turi apie 13procentų cukraus, azotinių medžiagų, riebalų, ląstelienos, lakiųjų aromatinių medžiagų, vitaminų PP ir C, folinės rūgšties bei karotino.
Anglai melioną valgo pusryčiaudami, JAV dažnai meliono skiltele pradedami pietūs. Artimuosiuose Rytuose šviežias arba marinuotas melionas duodamas prie žuvies arba mėsos patiekalų, Rusijoje – desertui. Labai skani melionų uogienė.
Melionai tinka valgyti sergantiems ateroskleroze. Jie turi nemažai geležies, kuri būtina kraujo gamybai ir normaliam oksidacijos procesų vyksmui, todėl tinka valgyti pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. Taip pat jie rekomenduojami valgyti sergantiems širdies bei kraujagyslių, kepenų, inkstų ligomis ir mažakraujyste.
Liaudies medicina melionus rekomenduoja valgyti sergant vidurių užkietėjimu ir hemorojumi. Sėklų vandeniniu antpilu gydomos inkstų ligos. Melionai turi ir nervus raminančių savybių. Minkštimo nuoviras vartojamas pigmentinėms dėmėms šalinti, spuogams ir strazdanoms gydyti.
„Kuršėnų krašto žinių“ inf.
Asociatyvios nuotr.
