Antradienį rajono Taryba patvirtino biudžetą, kurio išlaidos 1,025 milijono didesnės negu pajamos. Reikalinga suma jau numatyta pasiskolinti. Nors opozicija balsuojant susilaikė, tačiau valdančiųjų koalicijos balsų užteko deficitiniam biudžetui patvirtinti.
Pajamos mažėja
2019 metų Savivaldybės biudžeto pajamos sudarys 34648326 eurų, iš jų 20996500 eurų (60,7 procento) pajamos iš mokesčių, 11032566 eurai (31,8 procento) valstybės biudžeto dotacijos, 2438420 eurų (7 procentai) kitos pajamos, 135840 eurų (0,4 procento) ES lėšos neformaliajam vaikų švietimui ir 45000 eurų (0,1 procento) materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos. 67,8 procento biudžeto pajamų arba 23479920 eurų skiriama savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, 32,2 procento arba 11168406 eurai – valstybės biudžeto dotacijos valstybės funkcijoms finansuoti.
2019 metų planuojamos biudžeto pajamos, palyginus su 2018 metų patikslintu biudžetu
(38786637 eurai), mažėja 10,7 procento arba 4138311 eurų. Lėšos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti mažėja 0,1 procento, valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos didėja 4,1 procento. 2019 metų planuojamos pajamos (34648326 eurai), palyginus su 2018 metais faktiškai gautomis pajamomis (38853085 eurais), mažėja 4204759 eurais. Šis dydis gali keistis skyrus lėšų Vyriausybės priimtiems sprendimams vykdyti, Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos patvirtinus Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymą savivaldybėms.
Pajamų šaltiniai
Svarbiausias pajamų šaltinis – gyventojų pajamų mokestis. Šio mokesčio numatoma gauti 57,4 procento biudžeto pajamų. Pajamų ir mokesčių iš turto šiemet planuojama 1,081milijono eurų (2018 metų gauta per 1,354 milijono eurų), iš jų: žemės mokesčio numatoma gauti 600 tūkstančių eurų (pernai gauta 833238 eurai), paveldimo turto mokesčio (priklauso nuo gyventojų atliekamų paveldimo turto sandorių, gyventojai šį mokestį moka į tos savivaldybės, kurioje yra paveldėtas turtas, biudžetą) – 11 tūkstančių eurų (pernai gauta 15039 eurai), nekilnojamojo turto mokesčio – 470 tūkstančių eurų (2018 metais gauta 506031 euras).
Mokesčio už teršalų išmetimą į aplinką planuojama 62500 eurų arba 42 eurais mažiau nei pernai.
Kitos pajamos sudaro 2438420 eurų. Tai pajamos iš vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą, žemės nuomos mokestis, už Savivaldybės biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas, dividendai, pajamos už patalpų nuomą, socialinių butų nuomos mokestis, Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos pajamos, pajamos iš baudų ir konfiskacijos, valstybės ir vietinės rinkliavos bei kitos pajamos.
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamų numatoma gauti 45 tūkstančiai eurų
Specialiosios tikslinės dotacijos planuojamos pagal Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas sumas, kurias savivaldybėms paskirsto ministerijos ir valstybės įstaigos.
Mokymo lėšų ugdymo reikmėms finansuoti numatyta 8,175 milijono eurų arba 23,6 procento biudžeto pajamų arba 4,8 procento daugiau nei pernai.
Lėšos švietimui
Švietimo ir mokslo ministerija paskirstė valstybės biudžeto lėšas neformaliajam vaikų švietimui ir specialiąją tikslinę dotaciją mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių skirta 48000 eurų Kuršėnų Pavenčių mokyklai. Šiaulių rajonui neformaliajam vaikų švietimui skirta 33,6 tūkstančio eurų valstybės biudžeto lėšų ir 135840 eurų Europos Sąjungos lėšų.
Pagal teisės aktus savivaldybėms perduotų įstaigų (Kuršėnų vaikų globos namų) išlaikymui 2019 metais skirta 75 tūkstančiaqi eurų arba 36500 eurų mažiau nei pernai. Globos namams dotacija skiriama tik už vaikus, iki 2007 sausio 1-osios pradėjusius gauti globą apskrities viršininko biudžetinėse socialinės globos įstaigose, kurių teises ir pareigas perėmė Savivaldybė.
Likutis mažesnis
Savivaldybės 2018 metų laisvas lėšų likutis 2019 metams yra 839409 eurai (2018 metams nepanaudotas lėšų likutis buvo 1896346 eurai), iš jų: tikslinės lėšos 227376 eurai ir 612033 eurai apyvartos lėšos. Nepanaudotos biudžeto lėšos, išskyrus tikslinės paskirties lėšas, turi būti naudojamos 2019 metų sausio 1 dieną esančiam įsiskolinimui už suteiktas paslaugas, atliktus darbus, įsigytas prekes ir paskoloms dengti.
Lįs į skolas
2019 metų savivaldybės biudžeto asignavimai planuojami 36512735 eurai, iš jų 2018 metų biudžeto lėšų likutis 839409 eurai. Išlaidoms planuojama skirti 32376782 eurus arba 88,7 procento visų asignavimų, turtui įsigyti – 4135953 eurus arba 11,3 procento.
Rajono savivaldybės planuojami biudžeto asignavimai viršija pajamas 1864409 eurais, iš jų biudžeto lėšų ir tikslinių lėšų likučiai 839409 eurai, o dar 1,025 milijono eurų planuojama skolintis.
Tą Tarybos nariams posėdžio metu patvirtino ir Finansų skyriaus vedėja Rita Balčiuvienė, kuri sakė, kad skolintis lėšų investicijų projektams finansuoti galima tiek, kiek einamaisiais metais bus grąžinama paskolų, o šiemet bus grąžinama 1025300 eurų paskolų.
Į Tarybos nario Rolando Tamošaičio klausimą, ar švietimo darbuotojų laukia nelengvi metai, Finansų skyriaus vedėja atsakė, jog darbuotojai tikrai nenukentės, tačiau nebus steigiami prašyti nauji etatai, neskirta lėšų naujų priemonių vykdymui bei keliasdešimčia tūkstančių eurų sumažintos komunalinės išlaidos.
Rezultatų nematyti
Į tribūną pakilęs Tarybos narys Algimantas Gaubas pripažino, kad savivaldybės administracija daug dirbo, kol parengė biudžeto projektą, tačiau blogai, kad jis nėra subalansuotas.
„Jei norime turėti ką skirstyti, reikia turėti ir pajamų. Mes dar pernai turėjome pagalvoti nustatydami ir žemės mokestį, ir nekilnojamojo turto mokestį. Šiai dienai mes matome, kad pajamų ne kažkiek turime, kad galėtume patenkinti žmonių ir savivaldybės skyrių poreikius“, – sakė Tarybos narys.
Jis pabandė paaiškinti, jog kai kuriose kultūros įstaigose yra įsteigta per daug etatų, todėl algoms reikia skirti daugiau lėšų. Kaip pavyzdys buvo paminėti Viešoji biblioteka ir Etninių amatų centras.
Komunalinio ūkio programoje opozicijos atstovui užkliuvo pradėtas tvarkyti buvęs universalinės parduotuvės pastatas (Vytauto gatvė 1).
„Tas nelaimingas pastatas. Dovana priimta iš „Agrokoncerno“. Šiai dienai mes vėl 200 tūkstančių eurų numatom. Ar kas nors buvot ir pasižiūrėjot, kaip šis pastatas dabar atrodo. Atsimenat, apie ką mes kalbėjom kadencijos pradžioje ir kokį rezultatą sakėm, kada pasieksim? Ir šiandien mes pasižiūrėjom: sienos šlapios, kiauros. Ten gali atsitikti nelaimė. Gaila, kad Vasario 16-ąją mes ten neisim, pamatytumėm, kaip tai atrodo“, – aiškino A. Gaubas.
Jis užsiminė ir dar apie vieną problemą – kvartalų tvarkymą, kur įsisavinamos Europos Sąjungos lėšos, o prie projektų įgyvendinimo prisideda ir savivaldybė.
„Pažiūrėkit, kaip dirbama – ant sniego pilamas smėlis. Juk taip švaistomos mūsų biudžeto lėšos. Seniūnijų programoje taip pat jokio proveržio nėra. Traktoriai gerai – visi džiaugiasi. Gal dar geriau būtų, jeigu seniūnas traktorininko pažymėjimą turėtų. Tada visai būtų komplektas. Pats sėdai ir važiuoji, nereikėtų jokių komandų duoti“, – sakė opozicijos atstovas.
- Gaubui užkliuvo ir keleivių pervežimas, nes konkursai jokios naudos nedavė, tik smulkūs vežėjai prarado darbo vietas.
Pasisakymo pabaigoje A. Gaubas pareiškė, kad „jeigu būtumėm socialdemokratai formavę biudžetą, jį mes būtumėm suformavę geriau“.
Deficitinis biudžetas
Po jo pasisakęs dar vienas opozicijos atstovas Alfredas Jonuška irgi negailėjo kritikos žodžių. Jis sakė nepamenantis, kad Taryba yra tvirtinusi deficitinį biudžetą.
„Rajono istorijoje to nėra buvę. Net ir sunkiausiais laikais pajamas ir išlaidas stengdavomės subalansuoti, o po to metų eigoje perskirstydavom. Man nesuprantamos biudžeto pajamos. Nesuprantu, kodėl mažėjo turto mokesčio pajamos, kodėl mažėja pajamos iš žemės ir žemės nuomos mokesčio. Tarifus tvirtinom prieš metus, o dabar matom, kad mokesčių surenkama mažiau. Nesakau, kad mokesčius reikia didinti, tačiau reikia pagalvoti apie projektus. To per kadenciją mes nepadarėm. Džiaugėmės renovuota aikšte ir kalbėjom apie pajamas iš ten įsikursiančio verslo, tačiau to taip ir nėra. Pajamas gali generuoti Ginkūnų darželis. Aišku netiesiogine prasme, nes dabar tėvai registruojasi mieste, kad galėtų vaiką vesti į darželį, todėl ir pinigai lieka mieste“, – tvirtino A. Jonuška.
Į tai rajono meras Antanas Bezaras reagavo replika, kad „visi projektai yra geri ir patvirtinti Tarybos“.
Pozicija biudžetu patenkinta
Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto pirmininkas Arūnas Grubliauskis sutiko, kad norint dalinti, reikia turėti.
„Šiandien reikia priimti biudžetą tokį, koks yra pateiktas. Buvo išklausyti asignavimų valdytojų pageidavimai, vertintos galimybės. Pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis – gyventojų pajamų mokestis, kurio prognozuojamos pajamos 19,853 milijono eurų iš prognozuojamų 21 milijono eurų pajamų. Visiems gerai suprantamas siekis, kad kuo rajone daugiau gerai apmokamų darbo vietų, tuo salyginai pilnesnis rajono biudžetas. Šiandien, kai pažiūrime į atlyginimų vidurkius rajone, tai jie ženkliai atsilieka nuo respublikos vidurkio. Verslą turėtumėm neapkrauti mokesčiais, o sudaryti palankesnes sąlygas, kad kurtųsi, dirbtų ir darbuotojams mokėtų didesnius atlyginimus“, – sakė jis.
Komiteto pirmininkas priminė biudžeto pajamų skaičius ir teigė, jog yra galimybė gauti finansinių injekcijų ir dauguma projektų bus tęsiami.
Jo žodžiais, kai kuriems komunaliniams projektams lėšų gali ir pritrūkti, tačiau yra galimybė gauti lėšų iš kitų finansinių šaltinių.
- Grubliauskis tvirtino, jog visi turi pasistengti, kad rajone vykdomi projektai nesustotų.
Jam pritarė ir Komunalinio bei vietinio ūkio komiteto pirmininkė Regina Rupšienė, kuri į biudžetą pažvelgė per komunalinę prizmę ir, oponuodama opozicijai, teigė, kad buvusios universalinės parduotuvės pastato paėmimas buvo su rizika ir norais, ką nors padaryti. Ir jei „ valstiečiai“ ateinančią kadenciją bus valdžioje, tada jie ir galės atsakyti, kas su tuo pastatu vyko ir ar mūsų Kuršėnams, miesto ar rajono gyventojams atnešė džiaugsmo.
- Rupšienė taip pat dėmesį skyrė autobusų parko veiklai, maršrutų peržiūrėjimui, buvo paminėti ir lopšeliai-darželiai. Pastebėta, kad reikėtų pasidomėti, kiek per keturis metus buvo atsižvelgta į tėvų prašymus.
Penkiolika balsų „už“ ir aštuoniems „susilaikius“ biudžetas buvo patvirtintas.
Saulius JUŠKEVIČIUS
