Lapkričio 30-osios, šv. Andriejaus dienos vakarą, etnografinio ansamblio „Kurtuove” dainininkai, sukviesti ansamblio vadovės, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Kurtuvėnų salės meno vadovės Ramunės Mikėnienės, rinkosi į Advento vakarą. Vakaro metu paminėtas istorinis Kurtuvėnų įvykis – paminklo Povilui Višinskiui pastatymo prieš 45-eris metus sukaktis.
Etnografinio ansamblio „Kurtuove“ dainininkai susirinko padainuoti, aptarti pasirengimo šventėms, prisiminti senųjų papročių, šv. Andriejaus dienos burtų , taip pat pasidžiaugti dar vienu apdovanojimu, skirtu kurtuvėniškei Elenai Vaitkienei, kuriai neįgaliųjų klubo „Neužmirštuolė” vadovė Irena Urbonavičienė parvežė į Kurtuvėnus ir įteikė „Gerumo lašą” – Šiaulių nevyriausybinių organizacijų įsteigta apdovanojimą už savanorystę.
Vakaro dalyvių laukė dar viena ypatinga staigmena ir svarbus istorinis momentas – kurtuvėniškis, tiksliau naisiškis iš Naisių, esančių visai šalia Kurtuvėnų, Kazimieras Augys visiems priminė labai svarbią datą – paminklo P. Višinskiui pastatymo Kurtuvėnuose 45-erių metų sukaktį.
Kazimieras Augys – ilgametis miškininkas, aktyvus Kurtuvėnų bendruomenės narys ilgai ruošėsi visiems deramai prisiminti apie šią svarbią sukaktį ir surinko daug medžiagos. Kazimieras priminė, kad prieš 45 metus – 1976 m. rudenį, Kurtuvėnų mokyklos kieme pastatytas paminklas visuomenės veikėjui Povilui Višinskiui, kuris 1901 – 1904 m. mokė Kurtuvėnų dvaro savininko Stanislavo Pliaterio-Zybergo vaikus.
Paminklo atsiradimo iniciatorė, pasak Kazimiero Augio, buvusi kurtuvėniškė mokytoja Janina Čepulytė, tuo laiku dirbusi Kurtuvėnų mokyklos direktore. Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos viešai prieinamoje informacijoje rašoma, kad vienas iš svarbiausių Žemaitijoje lietuviškų knygų gabenimo punktų veikė Putvinskių valdomuose Graužikų ir Šilo Pavėžupio dvaruose. Ten buvo slepiamas „Varpo” archyvas. Todėl lietuviškos spaudos atgavimo 70-ųjų metinių išvakarėse kurtuvėniškiams kilo mintis sukurti naują paminklą knygnešiams. Iš pradžių planuota jį statyti parke, tačiau sovietų valdžia neleido. J. Čepulytės, E. Mejerio, V. Lukošaičio, A. Buinevičiaus ir kitų entuziastų pastangomis idėja neužgeso. Vietos paminklui atsirado prie Kurtuvėnų mokyklos.
Kazimieras Augys akcentavo, kad Janinos Čepulytės iniciatyvai pritaręs Kurtuvėnų girininkas Enrikas Mejeris paminklui parūpinęs ir ąžuolo medienos. Darbo ėmėsi jaunas skulptorius Vitalijus Lukošaitis (1950-1986) – jam tuo metu buvo 25-eri metai.
Paminklo statymo proga Kurtuvėnuose buvo suorganizuotos didelės iškilmės, tą mena ir išlikusios to meto nuotraukos, kurias Kazimieras Augys pristatė. Paminklą iš Spudulynės, kur paminklas buvo kuriamas, Kurtuvėnų senkeliu arkliniu vežimu, pakinkytu pora arklių, vežė Jonas Kasčiuška. Vežimą raiti ant žirgų, pasipuošė tautiniais drabužiais ir tautinėmis juostomis lydėjo Enrikas Mejeris ir pats skulkptorius Vitalijus Lukošaitis. Simboliška, kad paminklas buvo vežamas tuo pačiu keliu, kuriuo į Kurtuvėnus ateidavo ir pats Povilas Višinskis.
Šie neįkainojami Kazimiero Augio atsiminimai ir surinkta medžiaga, padedant žurnalistui, Šiaulių rajono metraštininkui Algimantui Puodžiūnui, gali atverti užmirštus Kurtuvėnų kultūrinius klodus, atgaivinti istorinę atmintį. Prisiminimai praturtino kurtuvėniškių vakarą, vedantį per Adventą į šv. Kūčias ir Kalėdas.
Šiaulių rajono savivaldybės mero padėjėja Rita Žadeikytė
Autorės, Kazimiero Augo kolekcijos nuotraukos
