Laiškinis česnakas
Laiškinis česnakas – česnakinių šeimos daugiametis augalas, dažnai vadinamas tribuliu, o kai kur – svogūnėliu ar cibuliuku. Savaime auga Europoje, Kaukaze, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ir Vidurinėje Azijoje. Šie česnakai labiau paplitę drėgnose upių pakrantėse. Lietuvoje dažnai auginami darželiuose. Darželiams sumodernėjus, rečiau bepasitaiko. Tačiau verta šiuo augalu susidomėti.
Laiškiniai česnakai atsparus šalčiams, pradeda želti anksti pavasarį, vos sniegui nutirpus, kai kitų daržovių dar nėra.
Šių česnakų svogūnėliai pailgi, smulkūs, 0,75-1 cm skersmens, su plona odele, po vieną ar kelis išlindę iš trumpų šakniastiebių. Stiebas apvalus, dažniausiai plikas, apačioje lapuotas. Lapai pamatiniai, tuščiaviduriai, 2-6 mm pločio. Žiedynas rutuliškas, daugiažiedis, be svogūnėlių. Apyžiedžio lapeliai rausvai violetiniai. Žydi gausiai ir gana puošniai.
Laiškiniai česnakai gerai auga derlingoje, pakankamai drėgnoje priemolio dirvoje. Jiems netinka lengvos, smėlingos dirvos. Dauginami pavasarį – dalijant kerą arba sėklomis. Sodinami 20-25 cm atstumu. Rudenį sėjinukai po kelis sodinami į nuolatinę augimo vietą. Išauga gražūs kereliai su daugybe plonų ryškiai žalių lapų. Tinka sodinti lysvelių pakraščiuose. Žiemą galima auginti vazonuose patalpoje.
Maistui tinka jauni lapai (iki žydėjimo). Nupjauti kereliai greitai atželia, ir po 12-15 dienų lapus vėl galima pjauti. Norint užsiauginti sėklų, reikia palikti kerelį arba jo dalį.
Laiškinių česnakų lapuose yra sieros turinčio eterinio aliejaus, geležies, mineralinių druskų, karotino. Vitamino C maksimalus kiekis 106,65 mg, vidutinis – 92,82 mg, t.y. daugiau negu valgomųjų svogūnų lapuose, kuriuose yra tik 57,36 mg.
Pagal spaudą
Asociatyvi nuotr.
