Poliklinika brenda iš skolų 

„Per metus pavyko stabilizuoti finansinę padėtį. Nuostolingi buvo pirmieji praėjusių metų mėnesiai, o toliau tokių didelių nuostolių nebuvo. Pavyko sumažinti išlaidas už transportą, buvo peržiūrėtos sutartys su tiekėjais, kurios sumažėjo gana ženkliai“, – sako centro direktorė Vilma Plaušinaitienė.

Dar praėjusių metų pradžioje rajono Pirminės sveikatos priežiūros centrą slėgė milžiniškos skolos. Įstaigos finansinė padėtis buvo nepavydėtina. Iš skolų liūdo baigiančio išbristi rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriam priklauso ir Kuršėnų poliklinika, laukia nauji iššūkiai.

Brenda iš skolų

Praėjusių metų vasario mėnesį rajono Pirminės sveikatos priežiūros centrui (PSPC) pradėjusi vadovauti nauja direktorė Vilma Plaušinaitienė įstaigą rado skolų liūne. Per metus padėti pavyko stabilizuoti. Nors dar nesuvesti galutiniai praėjusių metų rezultatai, tačiau spėjama, kad rajono PSPC baigs beveik be nuostolių. Nors įstaigą dar ir tebeslegia kreditoriniai įsiskolinimai.

Pasak rajono PSPC direktorės V. Plaušinaitienės, pradėjusi dirbti rado liūdną finansinę padėtį.

„Paaiškėjo, kad 2016 metais įstaiga išleido per 2,824 milijono eurų, kai jos pajamos iš Ligonių kasų, Savivaldybės ir kitų šaltinių buvo per 2,371 milijono eurų. Minusas vien per 2016 metus buvo apie 451 tūkstantį eurų. Dar 260 tūkstančių eurų įstaiga buvo prasiskolinusi už vaistus, medicinos įrangos priežiūrą, laboratorinius tyrimus, chirurginę tvarsliavą ir kitus medikamentus“, – sakė direktorė.

Atėjusi dirbti nauja vadovė pastebėjo, kad įstaigoje nebuvo pasinaudota galimybe atnaujinti įranga, sutvarkyti pastatus, juos apšiltinti, buvo skurdi materialinė techninė bazė, trūko specialistų.

„Per metus pavyko stabilizuoti finansinę padėtį. Nuostolingi buvo pirmieji praėjusių metų mėnesiai, o toliau tokių didelių nuostolių nebuvo. Pavyko sumažinti išlaidas už transportą, buvo peržiūrėtos sutartys su tiekėjais, kurios sumažėjo gana ženkliai. Visa tai pavyko padaryti tik kartu su kolektyvu, nes nebuvo imamasi drastiškų priemonių“, – teigė ji.

Pasak direktorės, jeigu ne atostogų rezervas, įstaiga greičiausiai dirbtų pelningai.

Direktorė pripažįsta, kad nemažai padėjo ir rajono Taryba bei Savivaldybės administracija.

„Tik Savivaldybės administracijos dėka pavyko sumažinti kreditorinį įsiskolinimą, buvo kompensuota už nuostolingai dirbančius medicinos punktus ir ambulatorijas, skirta lėšų remontams, kompiuterinės technikos įsigijimui“, – sakė ji.

Laukia nauji iššūkiai

Pasak PSPC direktorės, aplinkinių rajonų Pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovai jau anksčiau pasinaudojo galimybe renovuoti pastatus, įsigyti naujos įrangos, o dabar galvoja apie atlyginimų medicinos personalui pakėlimą.

„Apie tai, kad atlyginimai medikams turi didėti, galvojame ir mes, tačiau pagrindinis šių metų uždavinys – kreditorinių įsiskolinimų mažinimas. Jau šiais metais visi šeimos gydytojų kabinetai turėtų būti perkelti į pirmą poliklinikos aukštą. Galvojame į pirmą aukštą perkelti ir procedūrinį kabinetą. Yra minčių ir apie Psichikos sveikatos centro steigimą. Patalpų tam turime. Pradžioje galvojame įsteigti ambulatorinio lygio paslaugas. Analizuosime kokios yra galimybės, kokia paklausa, o po to galvosime ir apie Dienos stacionaro paslaugas. Šių paslaugų žmonės tikrai reikia. Į poliklinikos patalpas ateityje turėtų persikelti ir PSPC administracija“, – sakė V. Plaušinaitienė.

Pasak jos, naujai teigiamos paslaugos – lėšų pritraukimas į įstaigą. Ji užsiminė ir apie „Diabetinės pėdos“ kabineto steigimą, nes dabar nei pirminiame, nei antriniame lygyje jo nėra.

„Diabetikams labai reikia paslaugų, čia būtų teikiamos konsultacijos. Į šį kabinetą nukreiptų šeimos gydytojas. Tačiau toks kabinetas kol kas tik svajonė“, – sakė ji.

Darbas sistemoje e-sveikata

PSPC direktorė V. Plaušinaitienė aiškino, jog geriausiai įstaigai pavyko susitvarkyti su elektronine sistema e-sveikata.

„Kai pradėjau dirbti, buvo išrašyti vos keli elektroniniai dokumentai, o jau metų pabaigoje tokių dokumentų buvo išrašyta apie 10 tūkstančių. Visi gydytojai buvo apmokyti dirbti šioje sistemoje. Naujai priimtas kompiuteristas po keletą dienų kantriai mokė medikus, kaip dirbti su šia sistema, todėl didelio streso gydytojams ar slaugytojoms nebuvo. Didžiausia problema – pati sistema, kuri labai dažnai stringa, ilgai reikia laukti kol atsivers puslapiai. Tai irgi nervina medikus bei pacientus“, – sakė direktorė.

Reikia medikų

  1. Plaušinaitienė užsiminė, jog pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas normas, gydytojų tarsi turėtų užtekti, tačiau reikia bent jau vieno šeimos gydytojo, nes pas kai kuriuos šeimos gydytojus pacientų yra net daugiau negu reikalauja normos.

Tačiau yra ir medikų, pas kuriuos nėra daug pacientų.

Anot direktorės, labai gerai būtų turėti gydytoją (galėtų tai būti ir gydytojas-rezidentas), kuris neturėtų apylinkės, o būtų tarsi budintis gydytojas ir esant didesniam pacientų srautui priimtų žmones, išrašytų pacientams pastoviai naudojamus vaistus.

Problemų yra ir su vaikų ligų gydytojais.

„Kai praėjusių metų pabaigoje iš darbo išėjo viena gydytoja, likusieji medikai, padidėjus sergamumui, buvo apkrauti darbu. Per dieną priimama per 40 pacientų. Tai didelis krūvis. Gerai, kad padėti sutiko gydytoja Vida Vasiliūtė“, – sakė direktorė.

Pasak direktorės, į įstaigą, kuri praėjusiais metais buvo minima, kaip prasiskolinusi, sunku pritraukti naujų gydytojų, tačiau yra ir dar viena priežastis – jauni gydytojai nevažiuoja dirbti į rajonus.

„Dar apie Vilnių ar Kauną esančiuose rajonuose mokslus baigę medikai sutinka dirbti, tačiau dėl gydytojų trūkumo jau vargsta ir Šiauliai, ir Panevėžys, o ką jau kalbėti apie rajonus. Medikai bijo prarasti kvalifikaciją, todėl renkasi didžiuosius miestus ar aplink juos esančius rajonus, kur yra reikalinga įranga“, – aiškio V. Plaušinaitienė.

Ji pasidžiaugė, kad į Odontologijos skyrių pavyko prisivilioti dvi jaunas odontologes, todėl dabar rajono gyventojams nėra vargo patekti pas šiuos gydytojus, nes nėra tokių eilių kaip kituose rajonuose.

„Norint patekti pas odontologą, reikia laukti daugiausia porą savaičių“, – sakė ji.

Finansavimas neatitinka gyventojų amžiaus

Pasak PSPC direktorės, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų metinės bazinė kainos neatitinka tikrovės.

„Už pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą didžiausi vieno gyventojo įkainiai, jeigu jis yra vaikas iki vienerių metų. Tačiau mūsų visuomenė senėja, poliklinikose dažniau lankosi asmenys, kuriems yra 50-65 metai, o už juos per mėnesį sumokama vos 3 eurai už kiekvieną žmogų. Ligonių kasos per metus už vien ątokį pacietą sumoka vos 35,94 euro. O tai labai mažai, nes iš šių pinigų reikia mokėti atlyginimą gydytojui, slaugytojai, už transportą bei komunalines paslaugas. Tokios sumos tikrai nepakanka“, – sakė direktorė.

Ji užsiminė, jog apie tai kalbėjusi su kai kuriais Seimo nariais ir šie buvo šokiruoti tokia skiriama suma.

Saulius JUŠKEVIČIUS

 

 

Total
42
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts