Gyventojai jau yra primiršę rūsčias žiemas, tačiau šiomis dienomis šaltis vėl priminė apie save. Temperatūra keletą naktų buvo nukritusi iki 15 laipsnių šalčio ir šaltis kol kas dar nesiruošia trauktis. Šalčio poveikis dar labiau sustiprėja, kai pučia stiprus vėjas. Net ir vidutinio stiprumo šaltis kartu su vėju gali pakenkti labiau nei vien stiprus šaltis.
Jei oras labai atšąla ir ypač jei pučia stiprus vėjas,be reikalo neikite iš namų, o jei tai neišvengiama, būtinai tinkamai apsirenkite, lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas, pakeliui stebėkite bendrakeleivius. Tai ypač įsidėmėtina vienkiemių gyventojams, kai iki artimiausių gyvenamųjų namų atstumas yra pakankamai didelis. Visada turėkite su savimi degtukų. Apsirenkite šiltai ir patogiai. Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva – „puse numerio“ per didelė. Venkite pirštuotų pirštinių, siauros avalynės. Ypač gerai apsaugokite tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Venkite sintetinių drabužių, tinkamiausi yra iš vilnos, šilko, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Patartina pakankamai pavalgyti. Maistas turėtų būti kaloringesnis negu šiltu metų laiku. Dažnai gerkite arba valgykite ko nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą. Negerkite alkoholio, nes išgėrus išsiplečia odos kraujagyslės, greičiau prarandama šiluma ir padidėja bendrojo sušalimo rizika. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gresia greitesniu galūnių nušalimu. Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas – mankštinkite veido raumenis. Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausiai tinka medvilninės ir vilnonės). Venkite didelio fizinio krūvio, sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį, nes šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei privalote dirbti lauke, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
Šalčio aukomis dažniausiai tampa: pagyvenę žmonės, kurių prasta mityba, netinkama apranga bei būsto šildymas, naujagimiai laikomi šaltose patalpose, keliautojai, medžiotojai, benamiai, daug alkoholio bei narkotikus vartojantis asmenys.
Veikiamas šalčio organizmas greičiau praranda šilumą, nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija arba bendru kūno sušalimu. Šiurpulys ar drebulys – pirmasis ženklas, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Tokiu atveju reikia kuo greičiau grįžti į patalpas.
Jei nukentėjusysis yra sušalęs ir nušalęs, pirmiausiai teikite pagalbą kaip sušalusiam.
Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kur dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jų spalva.
Nušalusių kūno vietų netrinkite (ypač sniegu), nes tai gali padidinti audinių pažeidimus. Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį (jeigu tai įmanoma) susukite į minkštą, storą audinį. Malšinkite skausmą. Skubiai vežkite nukentėjusį į artimiausią gydymo įstaigą.
Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir panašiai), kadangi pažeistos vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti.
Parengta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos inf.
