Patisonai – viena iš moliūgo atmainų, kuri išsiskiria savo vaisių forma. Priklausomai nuo veislės, jie gali būti lėkštės arba varpo formos. Ši daržovė yra vertinama dėl savo dietinių savybių. Patisonai yra nesudėtingai virškinami, o juose esančios medžiagos skatina vandens išsiskyrimą.
Trumpai apie augalą
Patisonas yra žolinis augalas su šliaužiojančiu stiebu. Jo lapai nesiskiria nuo kitų moliūgų lapų – jie yra ilgakočiai, dideli, aštriai plaukuoti. Žiedai – stambūs, geltoni. Beje, patisonų žiedai yra valgomi. Vaisiai gali būti balti, žali, geltoni arba margi.
Jauni patisono vaisiai (iki 6 cm skersmens) gali būti labai plačiai naudojami. Juos galima valgyti žalius, virti, troškinti, konservuoti. Dėl nedidelės ir žaismingos jų formos, šias daržoves yra lengviau įsiūlyti vaikams.
Auginimo ypatumai
Patisonai geriausiai auga saulėtose vietose, bet gali augti ir daliniame šešėlyje. Jiems reikalinga derlinga ir laidi dirva. Šie augalai gali augti bet kokiame gerame dirvožemyje, bet labiausiai mėgsta žemę, kurios pH yra nuo 6.1 iki 6.5.
Kadangi patisonai antigonistų neturi, jie gerai auga su įvairių rūšių augalais. Laikantis sėjomainos principų, juos galima auginti dirvožemyje, kuriame augo įvairių rūšių daržovės, išskyrus moliūginius, nes jie serga tomis pačiomis ligomis.
Pavojingiausia liga, kuria serga patisonai, yra miltligė. Miltlige patisonai dažniausiai ima sirgti esant didesniam oro drėgnumui, per retai laistant ir susidarant rasai. Liga pažeidžia lapus bei stiebus. Ją galima atpažinti iš baltų miltingų apnašų.
Lysvės paruošimas
Patisonams geriausiai tinka šilta, nuo vėjų apsaugota, saulėta vieta. Žemė turi būti derlinga ir nuotaki. Žemose vietose, drėgnuose ir šaltuose dirvožemiuose patisonai nedera, augalai pagelsta ir žūva nuo grybinių susirgimų.
Patisonus galima sodinti bet kokioje lysvėje, jeigu prieš tai joje neaugo aguročiai, agurkai, moliūgai. Pavasarį į 1 kvadratinį metrą lysvės dedama 1 kibiras perpuvusio mėšlo, 1-2 šaukštai nitrofoskos arba nitroamofoskos ir 1-2 stiklinės pelenų.
Sėjos terminai ir tvarka
Kad patisonai anksti duotų derlių ir vienodai sunoktų, jie veisiami dviem būdais: sausomis ar išbrinkusiomis sėklomis, arba sodinami daigais.
Sėjami patisonai tokiu pačiu laiku, kaip ir aguročiai, bet sodinti lauke geriausia gegužės 10 d. – birželio 1 d.
Sėklos daigams namuose pasėjamos balandžio 10-15 d., o daigai į lysves sodinami gegužės 15-20 d. Patisonams, kaip ir aguročiams, padaroma siaura – 50-60 cm pločio – lysvė.
Lysvę sukasus ir išlyginus, ji palaistomą karštu (80 laipsnių temperatūros) vandeniu po 3 litrus į kvadratinį metrą ir uždengiama plėvele. Sėjama po 3-5 dienų.
Lysvės viduryje kas 70-80 cm daromos 3-4 cm gylio duobutės. Į kiekvieną duobutę 5-6 cm atstumu viena nuo kitos dedamos 2 sėklos ir užberiamos žemėmis. Jeigu sudygsta abi sėklos, vienas daigas išraunamas. Jį galima pasodinti į kitą lysvę arba išmesti.
Pasėjus sėklas arba pasodinus daigus, lysvė uždengiama plėvele, ištempta ant metalinių lankų, kurių aukštis 40-50 cm. Plėvelė dengiama tam, kad greičiau sudygtų sėklos arba geriau prigytų pasodinti daigai. Plėvelė ypač reikalinga naktį – kai būna žemesnė temperatūra. Plėvelė nuimama po birželio 10 d., pasibaigus šalnoms.
Priežiūros patarimai
Atėjus žydėjimo metui, labai svarbu šiuos augalus gerai laistyti. Nes esant per mažam drėgmės kiekiui, patisonas ims mesti žiedus bei vaisius.
Šiuos augalus rekomenduojama mulčiuoti, kad išlaikyti dirvožemio drėgmę bei neleisti šaknims perkaisti. Labiausiai mulčiuoti tinka sausais šiaudais, bet tinka ir kitos medžiagos.
Auginant patisonus rekomenduojama naudoti kompostą, arba tręšti kas 4 savaites.
Didžiausias darbas prasideda tada, kai ima derėti vaisiai. Pirmus vaisius galima pradėti skinti praėjus 45-70 dienų po sėjos. Patisonas tinkamą derliaus dydį gali pasiekti per 4 dienas nuo žydėjimo. Vaisius patariama rinkti kas 2-3 dienas.
4–8 cm dydžio patisono vaisius tinka konservuoti. Didesnius vaisius (iki 12 cm) patariama kepti, virti, troškinti.
Asociatyvios nuotr.
