Kuo kokybiškas alyvuogių aliejus skiriasi nuo kitų?

Kokybiškas alyvuogių aliejus pirmiausia išsiskiria savo gamybos procesu ir žaliavų kokybe. Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo (extra virgin) alyvuogių aliejus gaminamas mechaniniu būdu, nenaudojant cheminių tirpiklių ar intensyvaus rafinavimo procesų. Šitaip išsaugomos natūralios alyvuogių savybės, o pats aliejus pasižymi išraiškingu aromatu ir sodriu skoniu.

Renkantis alyvuogių aliejų verta atkreipti dėmesį į jo kilmės šalį, gamintoją, spaudimo būdą bei pakuotę. Kokybiškas produktas dažniausiai pilstomas į tamsaus stiklo butelius arba kitą nuo šviesos apsaugančią tarą, kuri padeda išsaugoti produkto savybes. Taip pat svarbios tinkamos laikymo sąlygos tiek prekybos vietoje, tiek namuose.

Natūralumo bei kokybės ieškantys vartotojai gali rinktis livinn.lt ekologiškų produktų asortimentą. LIVIN yra specializuota ekologiškų ir natūralių produktų platforma, siūlanti kruopščiai atrinktus maisto produktus ir suteikianti galimybę patogiai rinktis produktus, atitinkančius aukštus kokybės standartus.

Kokybiško alyvuogių aliejaus privalumai virtuvėje

Kokybiškas alyvuogių aliejus vertinamas dėl savo sodraus ir natūralaus skonio, kuris gali praturtinti įvairius patiekalus. Jis puikiai tinka salotoms, užkandžiams, daržovių patiekalams, duonai gardinti bei kitiems šaltiesiems patiekalams. Ryškesnis skonis leidžia naudoti mažesnį aliejaus kiekį, bet vis tiek išgauti norimą rezultatą.

Tinkamai pagamintas alyvuogių aliejus taip pat padeda geriau atsiskleisti kitų ingredientų skoniui, neužgoždamas jų savybių. Dėl to jis dažnai pasirenkamas receptuose, kuriuose svarbus ingredientų balansas ir natūralumas. Be to, kokybiški produktai paprastai pasižymi stabilesne kokybe ir nuosekliu skoniu, todėl kiekvieną kartą galima tikėtis panašaus rezultato ruošiant mėgstamus patiekalus.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis alyvuogių aliejų?

Renkantis alyvuogių aliejų reikėtų įvertinti keletą svarbių kriterijų, kurie gali padėti lengviau atskirti kokybišką produktą. Vienas pagrindinių rodiklių – žymėjimas extra virgin, nurodantis, kad aliejus priklauso aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo kategorijai. Taip pat rekomenduojama rinktis aliejų tamsaus stiklo buteliuose arba kitose nuo šviesos apsaugančiose pakuotėse, nes tai padeda geriau išsaugoti produkto savybes.

Prieš perkant taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo terminą, gamintojo pateikiamą informaciją, kilmės šalį ir turimus kokybės sertifikatus. Patikimi gamintojai ir tiekėjai paprastai pateikia daugiau informacijos apie žaliavas bei gamybos procesą, todėl vartotojams lengviau priimti informuotą sprendimą ir pasirinkti jų lūkesčius atitinkantį produktą.

Kokybė atsiskleidžia kiekviename laše

Renkantis alyvuogių aliejų verta skirti dėmesio ne tik kainai, bet ir produkto kokybei. Gamybos būdas, kilmė, pakuotė bei gamintojo pateikiama informacija gali padėti įvertinti, ar pasirinktas aliejus atitinka aukštus kokybės standartus. Taigi, kokybiškas alyvuogių aliejus išsiskiria natūraliu skoniu ir universalumu virtuvėje, todėl gali tapti puikiu pasirinkimu įvairiems kasdieniams patiekalams gardinti.

Kodėl draudžiama deginti augalų atliekas? 

Sodo ir daržo atliekų deginimas nėra tinkamas būdas jas tvarkyti. Deginant teršiamas oras, kyla žolės ir miško gaisrų rizika, gali nukentėti žmonių turtas, žūsta ugnies kelyje pasitaikiusi laukinė gyvūnija, augalija ir retos, saugomos rūšys. 

Kur draudžiama deginti augalų atliekas lauko sąlygomis? 

Draudimas lauko sąlygomis deginti surinktus augalus ar jų dalis galioja miestuose, miesteliuose, taip pat kurortuose ar kurortinėse teritorijose ir į miestų teritorijas nepatenkančiose mėgėjų sodų bendrijų teritorijose. Savivaldybėms bus suteikta daugiau laisvės nustatyti deginimo sąlygas ar draudimus kaimuose ir viensėdžiuose. Savivaldybėms nenustačius deginimo sąlygų – surinktų augalų deginimas draudžiamas, išskyrus mažą – iki 1 m3 – sumedėjusių augalų (pvz., šakų) kiekio sudeginimą. 

Kaip tinkamai sutvarkyti augalų atliekas jų nedeginant? 

Vienas geriausių būdų tvarkyti sode ar darže susidariusias žaliąsias atliekas – kompostavimas. Šis procesas leidžia pasigaminti organines sodui naudingas trąšas. Kompostavimas kaip žaliųjų atliekų tvarkymo būdas netinka tada, kai gali paskatinti augalų kenkėjų plitimą, taip pat nerekomenduojama kompostuoti piktžolių su subrendusiomis sėklomis.  

Žaliąsias atliekas jų sukompostavimui taip pat galima pristatyti į specialiai joms priduoti skirtas aikšteles. Aikštelių sąrašą ir adresus galite rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje arba Lietuvoje veikiančių žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių interaktyviame žemėlapyje.  

Svarbu žinoti, kad žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos tokios biologiškai skaidžios atliekos kaip krūmų ar kitų želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės ir pan.  

Žaliosios atliekos į aikšteles turi būti atvežtos be priemaišų ir kitų atliekų: plastiko, plastiko pakuočių, laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų, kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) ir kt.  

Žaliąsias atliekas taip pat galima mesti į specialius joms skirtus konteinerius. Ten gali patekti nukritę lapai, smulkios medžių ar krūmų šakos, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, šienas, vaisiai ir daržovės.  Skirtingose savivaldybėse gali būti nustatyti papildomi reikalavimai ar ribojimai dėl atliekų metimo į žaliųjų atliekų konteinerius, todėl gyventojai turėtų pasitikrinti savivaldybių skelbiamoje informacijoje. 

Ar taikomos išimtys augalų deginimui? 

Nesant galimybei kompostuoti, leidžiama sudeginti mažą kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių (šakų, stiebų). Vienoje ugniavietėje tokių atliekų galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m3 (apytikriai viena automobilinė priekaba) vieno deginimo metu. Tai bus galima daryti miesteliuose, mėgėjų sodų teritorijose, taip pat kaimuose ir viensėdžiuose, jei savivaldybė nustatys deginimo sąlygas. 

Augalų deginimo lauko sąlygomis reikalavimai netaikomi iš augalų paruoštam kietajam biokurui. Tai reiškia, kad gyventojai gali iš surinktų augalų ar jų dalių pasiruošti biokurą patys ir jį naudoti.  

Pavyzdžiui, iš nukirsto ar nugenėto medžio pasigaminti malkų ar sausų šakelių pakurai ir jas sudeginti lauke įrengtoje šašlykinėje, grilyje ar pastato krosnyje.  

Deginant kietąjį biokurą turi būti laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų (minimalaus atstumo nuo pastatų ir kt.), o biokuras turi būti sausas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis ir be priemaišų. 

Taip pat bus sudarytos galimybės deginti iš augalų ar jų dalių pagamintus dirbinius (pavyzdžiui, nendrines skulptūras, Užgavėnių Morę, simbolinius laužus) savivaldybės administravimo subjektų ar su jų leidimu organizuojamuose oficialiuose renginiuose. 

Kur leidžiama sudeginti augalų atliekas, jei nėra kito būdo jas sutvarkyti? 

Savivaldybės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), Valstybinių miškų urėdija (VMU) gali nustatyti laužaviečių vietas, kuriose rekreacijos tikslu galima laužuose deginti sumedėjusius augalus ar jų dalis. 

Išlieka draudimas deginti augalus ir jų dalis arčiau kaip 50 metrų iki miško, išskyrus sausų sumedėjusių augalų ar jų dalių deginimą rekreacijos tikslu savivaldybės, VSTT, VMU nustatytose ir pažymėtose laužavietėse. 

Kas gresia deginant augalus ir jų dalis? 

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį, už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant surinktus augalus ar jų dalis  (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą)  lauko sąlygomis  asmenims gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. 

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, numatytus Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos  planuose. Šio reikalavimo nesilaikymas  užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. 

Kur kreiptis pastebėjus neteisėtai deginamus augalus ar jų dalis? 

Pastebėjus neteisėtai deginamas sodo ir daržo atliekas po draudimo įsigaliojimo, reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. 

Pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, gyventojai nedelsdami privalo informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, svarbu pranešti atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai). 

Daugiau informacijos apie augalų ir jų dalių deginimo draudimą galima rasti čia.

BNS spaudos centro informacija

„BNS” pranešimas žiniasklaidai

Spalio 24 d., penktadienį, nuo 9.00 iki 14.00 val. Šiaulių apylinkės teismo visuose pastatuose, kurie yra Šiauliuose, Joniškyje, Kelmėje, Radviliškyje ir Raseiniuose, gyventojų lauks ir į teisinius klausimus atsakinės Šiaulių apylinkės teisme dirbantys teisėjų padėjėjai.

Per konsultacijas gyventojai gali pateikti ne po vieną, o kelis klausimus. Kasmet Lietuvos teismai sulaukia gausybės žmonių klausimų apie paveldėjimą, santuokos nutraukimą, turto nuosavybę, padalijimą, vedybų sutartis, skolų išieškojimą, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, žalos atlyginimą, teismo sprendimo vykdymo užtikrinimą, kompensacijas už komunalines paslaugas, žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, vartotojų teises ir kt.

Konsultacijos vyks visuose Šiaulių apylinkės teismo pastatuose: 

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (Algirdo Juliaus Greimo g. 77, Šiauliai)
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai (Vasario 16-osios g. 16, Radviliškis)
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai Joniškyje (Medžiotojų g. 2A, Joniškis)
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai (Tiesos g. 2, Raseiniai)
5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai Kelmėje (Vytauto Didžiojo g. 60, Kelmė)

Lietuvos teismai pranešimas spaudai

1.  Pamirštama sutikrinti įmonės turtą

Anot L. Jančiūno, dažnai pamirštama atlikti inventorizacijas. Jos privalomos kasmet. Vadovai pirkimų sąskaitas suveda į kokią nors sistemą ir galvoja, kad to užtenka.

„Dėl to apskaitoje kaupiasi prekės, kurios realiai jau yra parduotos. Dar blogiau, kai visi pirkimai iš karto įtraukiami į sąnaudas. Tai iškreipia pelno mokestį ir gali turėti mokestinių pasekmių“, – pažymi L. Jančiūnas. 

2. Neatliekami skolų suderinimai

Dar viena pasitaikanti klaida – pamirštama atlikti skolų suderinimus. L. Jančiūnas primena, jog įmonės nustatytu periodiškumu turi suderinti skolas su savo pirkėjais bent kartą per metus.

„Daugumai vadovų apie tai trūksta žinių. Dalis sąmoningai vengia atlikti prievolę. Pavyzdžiui, įmonė gavo mokėjimą, bet vengia išrašyti pardavimo sąskaitą, arba patys yra skolingi ir nenori priminti tiekėjui, ir pan.“, – dėsto L. Jančiūnas.

3. Nedeklaruojamas PVM

Problemų vadovams sukelia ir PVM deklaravimas. Anot L. Jančiūno, dažniausiai pamirštama deklaruoti ir sumokėti PVM už „Google“ ar „Facebook“ reklamos paslaugas. Ekspertas primena, kad nuo šių metų gegužės 1 d. visi perkantys paslaugas iš užsienio šalių privalo tapti PVM mokėtojais pagal smulkiojo verslo schemą (SVS).

„Net jei įmonė nėra PVM mokėtoja, perkant tokias paslaugas PVM sumą privaloma apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti VMI. Apie tai žino mažuma savarankiškai vykdančių apskaitą“, – sako L. Jančiūnas.

4. Vengiama tapti PVM mokėtojais

Anot L. Jančiūno, tapti PVM mokėtojais vengiama sąmoningai. Ne visi vadovai supranta, kad kartais apsimoka gauti PVM kodą dar iki veiklos pradžios.

Pavyzdžiui, broliai Jonas ir Antanas turi po įmonę ir abu teikia marketingo paslaugas juridiniams asmenims (PVM mokėtojams). Abiejų įkainis – 100 Eur/val. Jonas užsiregistruoja PVM mokėtoju, todėl prie savo paslaugų prideda 21 proc. PVM. Atrodytų, jo kaina tampa 121 Eur/val., tačiau klientams ji nesikeičia, nes jie PVM susigrąžina. Antanas PVM mokėtoju netampa, todėl negali atskaityti PVM už įmonės pirkinius. Tarkime, jie perka telefoną ar kurą – Jonas, būdamas PVM mokėtoju, tokį PVM galėtų atskaityti, o Antanas – ne.

5. Nedeklaruojami I.SAF registrai

Kartais vadovai net nežino, kad I.SAF registrus reikia teikti kas mėnesį. Tai jiems tampa staigmena.
Pavyzdžiui, Jonas nusiperka įmonei telefoną ir suteikia marketingo paslaugų PVM mokėtojams. Jo tiekėjai deklaruoja pardavimą, o klientai – pirkimą, todėl abi operacijos matosi VMI I.SAF posistemyje. Jei Jonas pats registrų nepateikia, VMI fiksuoja neatitikimus ir mato, kad duomenys neatiduoti. Tokia situacija didina riziką sulaukti inspektorių vizito.

6. Nuslepiamos pardavimo sąskaitos faktūros

Anot L. Jančiūno, pasitaiko ir bandymų nuslėpti dalį pardavimo sąskaitų faktūrų. Taip tikimasi išvengti mokesčių. Tai gana reta, bet pasitaikanti naivi klaida. 

7. Pamirštama pateikti deklaracijas

Galiausiai, pasak „Buhalterės.lt“ vadovo, viena iš dažnų klaidų – neteikiamos metinės gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, paskolų fiziniams asmenims, suteiktos paramos ir kitos deklaracijos. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto deklaraciją privalu teikti, jei turima nekilnojamojo turto arba yra nuomos ar panaudos sutarčių su fiziniais asmenimis. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje turi atsispindėti visos išmokos fiziniams asmenims.

L. Jančiūno teigimu, įmonių vadovams būtina užtikrinti tinkamą įmonės apskaitos tvarkymą. Dažnu atveju tai lengviausia padaryti deleguojant profesionalams ar turint patikimų konsultantų. Tai gali padėti išvengti įstatymų pažeidimų, problemų ar nuobaudų. 

Apie „Buhalterės.lt“

UAB „Buhalterės.lt“ – apskaitos įmonė, šiuo metu turinti daugiau nei 1 405 klientus ir 73 vyr. buhalterius komandoje. Įmonė daug dėmesio skiria paslaugų patikimumui, patogumui ir inovacijoms: siūlo sudaryti apskaitos paslaugų sutartį internetu, turi mobiliąją programėlę klientams, kuria skaičiuokles, žinių testus ir teikia kitas paslaugas.

UAB „INK agency“ pranešimas žiniasklaidai
asociatyvi nuotrauka

„Šie pakeitimai gyventojams sudarys palankesnes sąlygas jungtis prie tinklo, o svarstančius tapti gaminančiais vartotojais – nelaikyti „įšaldytų“ paraiškų, taip apribojant kaimynų galimybes įsirengti saulės elektrines. Šiuo metu apie 35–40 proc. išduotų prijungimo sąlygų nėra realizuojamos, todėl būtina skatinti greitesnį įsirengimą, ir grąžinama įmoka taps dar viena paskata“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.

Elektrinei įsirengti – 6–7 mėnesiai

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos pakeitimai, kuriais koreguojami ESO išduodamų prijungimo techninių sąlygų ir prijungimo sutarties galiojimo terminai.

Gaminančiam vartotojui iki 100 kW įrengtos galios elektrinėms išduotos techninės sąlygos galios 30 kalendorinių dienų. Per techninių sąlygų galiojimo laiką gaminantys vartotojai turi apsispręsti dėl elektrinės statybos ir pasirašyti prijungimo paslaugos sutartį. Ją pasirašius, elektrinę bus galima įsirengti per 6 mėnesius.

„Pusės metų terminas tikrai yra optimalus saulės elektrinės projektui įgyvendinti nuo idėjos iki prijungimo ir naudojimosi. Realiai darbai užtrunka daug trumpiau. Įsirengiant elektrinę visos procedūros ESO pernai vidutiniškai buvo atliktos per 7 dienas, belieka pridėti laiką elektrinės atvežimui ir montavimui“, – sako R. Radvila.

Įsigaliojus minėtiems pakeitimams, bendras prisijungimo terminas su techninių sąlygų išdavimu sutrumpėja nuo 12 iki 7 mėnesių. Iki šiol techninės sąlygos galiojo 3 mėnesius iki prijungimo paslaugos sutarties sudarymo ir 9 mėnesius po jos sudarymo.

Įmoka grįš automatiškai

Naujoji tvarka galioja tiems klientams, kurių apmokėjimas už techninių sąlygų parengimo paslaugą yra gautas nuo 2025 m. liepos 1 d. Jei įmoka už techninių sąlygų išdavimą buvo įskaityta birželio 30 d. ar anksčiau, prijungimo paslauga suteikiama senąja tvarka.

„ESO klientams nereikės imtis jokių veiksmų, kad atgautų už technines prisijungimo sąlygas sumokėtas lėšas. ESO įmoką gaminantiems vartotojams grąžins automatiškai, o atskaitos tašku bus rangovo pateikta deklaracija, kuri būtina elektrinei prijungti prie tinklo, analogiškai įmoka bus grąžinta ir kitiems klientams, kurie baigs prijungimo procesus“,  – pažymi R. Radvila.

Gaminantiems vartotojams, kurie elektrines ar kaupimo įrenginius prijungs iki 2025 m. rugsėjo 30 d., įmoka už techninių sąlygų išdavimą grįš ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo rangovo, įrengusio šiuos įrenginius, deklaracijos.

Įmokos bus grąžinamos ir kitiems technines sąlygas gavusiems ESO klientams, kurie užbaigs prisijungimo procesą ir elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma bus pateikta tinklų operatoriui. Taigi, įmoka grįš naujai besijungiantiems, galią pasididinusiems ar susimažinusiems klientams: visais atvejais, per nustatytą terminą baigus darbus pagal išduotas technines sąlygas.

Pasitikrinti leistiną galią galima nemokamai

Minėti pakeitimai sudarys dar paprastesnes sąlygas jungtis į gaminančių vartotojų gretas. Jau dabar tapti gaminančiu vartotoju galima net neišeinant iš namų ir visą dokumentaciją susitvarkyti per ESO savitarną.

Norint įsirengti saulės elektrinę savo objekte, klientui visų pirma reikėtų pasitikrinti, kokią galią gali perduoti į ESO tinklą. Tai galima padaryti pasinaudojus ESO skaičiuokle, kitas žingsnis yra pateikti paraišką gauti techninėms sąlygoms gauti.

Gavus paraišką, ESO atsiunčia išankstinio mokėjimo sąskaitą už prisijungimo sąlygų parengimą, ji siekia 41,89 euro. Gavus mokėjimą paraiška patikrinama (tai užtrunka iki 3 kalendorinių dienų), o prisijungimo sąlygos parengiamos per 5 kalendorines dienas. 

Visas tapimo gaminančiu vartotoju procesas žingsnis po žingsnio aprašytas ESO interneto svetainėje, o apie elektros įvedimą naujiems klientams visą informaciją galima rasti čia.

„Eso” informacinis pranešimas

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai  atkreipia dėmesį, kad su šia problema gali susidurti tik mūsų šalyje jau registruoti ir ilgesnę nei dviejų metų eksploatacijos bei privalomosios techninės apžiūros istoriją turintys automobiliai. Įsigaliojus Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymui, sumažėjusią ridą laikyti „dideliu trūkumu“ TA metu jų odometro parodymai bus lyginami tik su paskutiniuoju įrašu techninės apžiūros rezultatų kortelėje.  T. y. jei per pastaruosius dvejus metus po 2023-ųjų liepos 7 dienos automobilio rida augo ir yra didesnė nei nurodyta minėtoje TA rezultatų kortelėje („žaliame lape“) – jokių papildomų rūpesčių nekils. Nei į odometro duomenis, fiksuotus tarkim 2021-aisiais ar 2019-aisiais, nei automobilio kompiuteryje galimai esančią informaciją apie realią automobilio ridą nebus kreipiamas dėmesys.

Tik ką į Lietuvą importuotų ir ketinamų čia registruoti nenaujų automobilių sugriežtinta ridos vertinimo tvarka neliečia.

Planuojantiems įsigyti nenaują, Lietuvoje registruotą automobilį, primygtinai patariame atidžiai panagrinėti TA rezultatų kortelę ir joje esančius įrašus apie ridą (nuotr. Įrašai apie ridą paženklinti raudonai) arba nemokamai patikrinti nusižiūrėtos transporto priemonės istoriją asociacijos „Transeksta“ internetinė svetainės „e-paslaugų“ skiltyje Apžiūros galiojimas ir istorija. Jei ji nelogiškai keitėsi pastaraisiais metais ir užfiksuota minėtame dokumente skiriasi nuo to, kas matoma automobilio prietaisų skydelyje – užduokite atitinkamus klausimus automobilio pardavėjui.

Jei į šiuos dalykus neatkreipsite dėmesio ir TA stotyje kontrolierius užfiksuos per pastaruosius dvejus metus (po 2023-ųjų liepos 7 dienos) sumažėjusią ridą, automobilis negaus leidimo dalyvauti viešajame eisme, net jei jo techninė būklė bus nepriekaištinga.

Visas detalias rekomendacijas, kaip šią problemą spręsti pateiks Lietuvos transporto saugos administracija.

Lietuvos transporto saugos administracijos informacija
asociatyvi nuotrauka

Teisės aktai aiškiai nustato žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų ar naudotojų pareigą leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių.

Vandens telkinių pakrante turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimas. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.

Ne tik teisės, bet ir pareigos

Greta teisės naudotis vandens telkiniais poilsiautojams teisės aktai numato ir tam tikras pareigas: be atskiro savininko leidimo prie vandens telkinio negalima eiti per privatų kiemą ar sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti ir pan.

Patekimui iki vandens telkinio turi būti naudojami vieši keliai, priėjimai, kuriais servitutu suteikta teisė naudotis kitiems asmenims.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.

Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti. Įstatyme nurodyta, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos ar išneštos.

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.

Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba baudos. Šioje srityje valstybinę priežiūrą vykdo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

Pagal „BNS“ informaciją

Sutarties šablonas iš interneto: pagalba ar rizika?

Net ir nusprendus preliminarią sutartį rengti individualiai, gali pasitaikyti klaidų, kai kuriais atvejais kainuojančių itin brangiai. Advokatė primena, kad netinkamos sutarties pasirašymas gali sukelti pačias įvairiausias rizikas: „Gali būti, kad pagrindinė būsto pirkimo-pardavimo sutartis apskritai nebus sudaryta. Nutinka ir taip, jog pirkėjas ar pardavėjas neturi galimybės įvykdyti preliminarioje sutartyje numatytų sąlygų, todėl tenka padengti kitos šalies nuostolius arba tokius nuostolius patirti pačiam, tačiau negalėti jų išsiieškoti.“

Įprastai į kiekvieną preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį įtraukiamas avansas. Sumokėjęs avansą, bet neįvertinęs visų rizikos faktorių, pirkėjas gali ne tik neįsigyti norimo būsto, bet ir prarasti jau sumokėtus pinigus. Advokatė prisimena vieną iš tokių atvejų realiame gyvenime: „Preliminarioje sutartyje buvo nurodytas neteisingas pardavėjas: tai buvo asmuo, kuris neturėjo parduodamo nekilnojamojo turto. Nors tąkart sandoris įvyko, pirkėjas rizikavo prarasti sumokėtą avansą ir būsto negauti.“

Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – neapibrėžtos sutarties nutraukimo sąlygos. „Preliminarioje sutartyje buvo skirtas itin ilgas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau nenumatytos preliminarios sutarties nutraukimo galimybės. Per šį laikotarpį pirkėjo finansinė situacija gerokai pablogėjo, o tai matydamas bei abejodamas pirkėjo galimybėmis susimokėti už turtą, pardavėjas negalėjo preliminarios sutarties nutraukti ir parduoti turto tretiesiems asmenims,“ – A. Mineikienė šį iššūkį iliustruoja dar vienu pavyzdžiu iš darbinės praktikos.

Kaip teisingai sudaryti preliminarią sutartį? Ekspertės patarimai

Preliminarioje sutartyje privalo būti nurodyta ši informacija:

1. Šalys (pirkėjas ir pardavėjas): jų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai, elektroninio pašto adresai (paprastesniam komunikavimui).
2. Informacija apie turtą: tikslus adresas, jo unikalus numeris, statybos metai, plotas.
3. Turto kaina, avanso dydis, atsiskaitymo būdas.
4. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas ir atsakomybė dėl jos nesudarymo.
5. Šalių įsipareigojimai, kuriuos privaloma atlikti iki pagrindinės būsto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (pvz., sutarti dėl paskolos su kredito įstaiga, gauti leidimą / sutikimą dėl būsto pardavimo ar kt.).
6. Atsakomybė už sutartinių prievolių nevykdymą.

Asta Mineikienė taip pat pabrėžia, kad itin svarbu nuo pat pradžių išlikti sąžiningam dėl parduodamo turto būklės. Trūkumų nuslėpimas gali ne tik pakenkti pardavėjo reputacijai, bet ir sukelti teisinių ginčų. „Jei būstas turi trūkumų, pardavėjui būtinai patarčiau juos atskleisti iškart. Tokiu atveju pirkėjas po kurio laiko negali prašyti sumažinti būsto kainos nustatytų trūkumų pagrindu,“ – priduria ji.

Sutartinių įsipareigojimų nevykdymas: kokios pasekmės gresia?

Paprastai pasekmės priklauso nuo konkrečios situacijos ir to, kaip aiškiai atsakomybė numatyta preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje – tai galėtų būti netesybos (bauda) ar nuostolių atlyginimas dėl įsipareigojimų nevykdymo. Aiškiai apibrėžtos atsakomybės sąlygos suteikia galimybę tiek pirkėjui, tiek pardavėjui reikalauti kompensacijos, jei kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, atsisako sudaryti pagrindinę būsto pirkimo-pardavimo sutartį ar nesilaiko kitų įsipareigojimų.

Saugus būsto pirkimas ir kodėl gali būti naudinga pasitikėti profesionalu

Ar preliminari būsto pirkimo-pardavimo sutartis – tik formalumas? Akivaizdu, kad tikrai ne – šis dokumentas yra itin svarbus, o kartais ir galintis nulemti viso sandorio sėkmę. Be to, atsakingai parengta preliminari būsto pirkimo-pardavimo sutartis užtikrina abiejų šalių interesų apsaugą bei užkerta kelią galimiems nesusipratimams ateityje. 

Paklausta, kokį svarbiausią patarimą ji galėtų suteikti būsimiems naujakuriams, ketinantiems rengti ar pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį, A. Mineikienė nedvejoja: „Kreiptis pagalbos į teisininką, paprašyti, kad jis parengtų sutartį. Jei preliminarios sutarties projektą pateikia kita šalis, jį taip pat būtina parodyti savo teisininkui įvertinti. Dažnai sutartys rengiamos taip, kad jos būtų naudingesnės vienai šaliai ir mažiau naudingos kitai šaliai, tad jūsų teisininkas atkreips dėmesį į nenaudingas, nepalankias sąlygas bei tykančias rizikas.“

BNS

1. Jeigu norite sukurti kuo natūralesnį vaizdą, tai atminkite, kad yra labai daug gaminių, kuriuos galite naudoti kaip dekoro elementus. Tai gali būti pušies, eglės šakelės, kankorėžiai, o taip pat ir įvairūs augalai, kurių šakelės yra nusėtos uogomis. Taip pat puikiai tiks ir cinamono lazdelės ar džiovinti vaisiai.
2. Ne paslaptis, kad būtent gėlės dauguma žmonių įvardija kaip vieną gražiausių dalykų gamtoje. Ir, nieko keista, juk būtent jos mus lepina maloniais kvapais, o taip pat ir nuostabiais žiedais. Tad būtent jų grožį galite pasitelkti pakuodami dovanas.Na, o pasirinkimo variantų yra labai daug. Jeigu norite kuo ryškesnio bei įpsūdingesnio vaizdo, tai tuomet rinkitės masyvius rožių ar bijūnų žiedus. Na, o, jei norite, kad vaizdas būtų itin subtilus, tai, rinkitės dailias levandų šakeles.
3. Nereikia pamiršti, kad dovanų pakavimo popierius yra dar vienas būtinas akcentas. Belieka tik pridurti, kad šiandien  šio popieriaus yra ypač daug ir įvairaus, todėl jei pasirinskite itin estetišką gainį, jus nebereikės jokių papildoų dekoro eleentų – dovana atrodys estetiškai bei skoningai. 
4. Jeigu norite sukurti itin išskirtinį vaizdą, tokiu atveju,verta pasinaudoti viena gudrybe – dovaną supakuokite į vienspalvį popierių, o jį patys papuoškite įvairias savo pieštais piešiniais. Galite būti tikri – vaizdas bu  iš tiesų unikalus bei nepakartojamas. Beje, toks pasirinkimas puikiai tiks ir tuo atveju, jei norėsite patys užrašyti palinkėjimus. 

Dažnai yra sakoma, kad vienas maloniausių dalykų – dovanų pirkimas bei pakavimas. Šis procesas suteikia itin daug gerų emocijų. Na,o, kad nestokotumėte idėjų pakuojant, verta panaudoti šiais patarimais. Tad linkime malonaus kūrybinio proceso.