Tarp 8 ir 9 valandos penktadieniais „Sodros“ darbuotojai skirs laiką mokymams, kvalifikacijos kėlimui, teisės aktų analizei bei susipažinimui su įstatymų  pakeitimais. Šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti dar kokybiškesnį klientų aptarnavimą ir nuolatinį specialistų tobulėjimą.

„Sodros“ darbas labai dinamiškas – teisės aktai dažnai keičiasi, o su jais kinta ir klientų klausimai bei poreikiai. Kad darbuotojai galėtų operatyviai reaguoti į naujoves, efektyviai pasiskirstyti darbus ir nuolat tobulinti kompetencijas, skiriame tam papildomą valandą kiekvieną penktadienį.

Visoje Lietuvoje veikia 56 „Sodros“ klientų priimamieji, kuriuose per savaitę aptarnaujama apie10 tūkstančių gyventojų, o per dieną apsilanko beveik 2 tūkstančiai klientų.

„Sodros“ informacijos centre dirbantys specialistai kasdien konsultuoja klientus telefonu +370 5 250 0883 pensijų, išmokų, įmokų klausimais. Jie taip pat atsako į elektroninius paklausimus ir padeda spręsti įvairius socialinio draudimo klausimus.

Kasdien vidutiniškai aptarnaujama apie 4 tūkstančius skambučių, atsakoma į 400 elektroninių paklausimų ir interneto pokalbių. Vidutiniškai vienas konsultantas per dieną atsako į 70 skambučių, o vidutinė specialisto pertrauka tarp skambučių trunka 8 sekundes.

„Sodros” pranešimas žiniasklaidai

„Vilniuje užsiliepsnojo gyvenamasis namas, ir gaisro metu sprogo dujų balionas“, „Gausios ugniagesių pajėgos skubėjo į Dzūkų gatvę – pranešta, kad dega dviejų aukštų gyvenamasis namas“, „Gaisras kilo trečiame pastato aukšte esančiame bute – eksploatuojant židinį nuo metalinio dūmtraukio užsidegė medinės stogo konstrukcijos“. Tai tik keli pastarųjų savaičių naujienų pranešimai apie gaisrus, niokojusius gyventojų turtą ir pasiglemžusius žmonių gyvybes.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pažymi, kad šaltojo sezono metu gyventojai ima intensyviai kūrenti krosnis ir židinius, naudoti kietojo kuro šildymo sistemas Todėl tuo metu dažniausia gaisrų priežastis individualiuose namuose yra šių šildymo įrenginių eksploatavimo ir priežiūros pažeidimai. Be to, labai didelė dalis gaisrų kyla dėl užsidegusių suodžių ir dervų neprižiūrėtuose, nevalytuose dūmtraukiuose ir kaminuose.

Remiantis PAGD duomenimis, praėjusiais metais dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir saugaus naudojimo pažeidimų Lietuvoje iš viso kilo 1070 gaisrų. Iš jų 70 proc. (752) buvo fiksuoti kaimo vietovėse, regionuose ir miesteliuose, o 30 proc. (318) kilo miestuose.

Šį rudenį didžiausia gaisro žala – 100 tūkst. eurų

Didžiausio draudiko šalyje „Lietuvos draudimas“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebi, kad nors bendroje būsto žalų statistikoje gaisrų žalos nėra pačios dažniausios, tačiau įsiplieskęs gaisras sukelia itin didelius nuostolius. Šių metų rudenį didžiausia rezervuota gaisro žalos suma jau siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.

„Viena dažniausiai pasitaikančių su šildymo sistemomis susijusių gaisrų priežasčių, kurią įvardina ir mūsų ekspertai, klientai – tai kaminuose besikaupiantys suodžiai, dervos ir kitos degios medžiagos. Kaskart krosnį kūrenant kietu kuru, kamine kaupiasi suodžiai, susidaro klampi ir degi derva, kuri itin greit gali užsiliepsnoti nuo ugnies šaltinio“, – pabrėžia A. Juodeikis.

Kone kasdien su gaisrais susiduriantys ugniagesiai gelbėtojai pažymi, kad dūmtraukiai turi būti valomi ne tik prieš šildymo sezono pradžią, bet ir jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

„Daugelis kietą kurą naudojančių gyventojų dūmtraukio valymą supranta vien tik kaip suodžių išsėmimą pro tam skirtą angą dūmtraukio apačioje. Visgi pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti − tai specialiu vieliniu šepečiu nuvalyti suodžius nuo dūmtraukio sienelių, ir tik po to juos išsemti“, – pataria Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Gotaras Vasilevičius.

Dar viena pareigūno rekomendacija – supratus, kad dūmtraukyje užsidegė suodžiai, o tai galima suprasti iš stipraus ūžesio, reikėtų užgesinti ugnį kūrykloje, rekomenduotina smėliu. Tada degančius suodžius gesinti pro dūmtraukio viršų pilant vandenį. Todėl kiekvienoje sodyboje ar name reikėtų turėti kopėčias, kuriomis galima pasiekti pastato stogą, o ant stogo įrengti kopėčias, siekiančias stogo kraigą.

Jis priduria, kad nemaža dalis gaisrų kyla ir lietuvių mėgstamose pirtyse ar kūrenant kubilus, taip pat dėl netvarkingos elektros instaliacijos arba elektrinių šildymo krosnelių.

Kaip išvengti nelaimių

Dalies gaisrų šildymo sezono metu galima išvengti, tinkamai prižiūrint šildymo sistemas ir kaminus. PAGD pareigūnas G. Vasilevičius pataria, kaip saugiai namuose kūrenti kietojo kuro krosnis.

• Prieš šildymo sezoną išvalykite dūmtraukius. Šildymo sezono metu tą taip pat reikia daryti bent kas tris mėnesius. Mat dėl dūmtraukiuose susikaupusių nevalytų suodžių gali kilti gaisras.

• Išbalinkite mūrinius dūmtraukius ir mūrines sienas su dūmų kanalais. Taip galėsite matyti, jei pradėtų skverbtis suodžiai. Dūmtraukio sklendę visiškai uždarykite tik įsitikinę, kad ugnis jau baigė rusenti.

• Niekada nepalikite atidarytų pakuros durelių. Prie krosnies įrenkite nedegų pagrindą, kad atsitiktinai iškritusios žarijos nesukeltų gaisro. Smilkstančių anglių, pelenų ir šlako nepilkite į plastikinius kibirus ar atliekų konteinerius.

• Įkūrimui nenaudokite degalų ar kitų greitai užsiliepsnojančių skysčių. Nekūrenkite šildymo įrenginio jam nepritaikytu kuru, neperkaitinkite krosnių.

• Nelaikykite malkų arčiau kaip 1 metro atstumu nuo pakuros ir nedžiovinkite drabužių bei nelaikykite kitų degių medžiagų arčiau kaip 0,5 metro nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.

• Nepalikite be priežiūros kūrenamų krosnių, židinių bei nepatikėkite jų prižiūrėti mažamečiams vaikams.

• Reguliariai atlikite šildymo sistemos, pavyzdžiui, dujų katilo, profilaktinę priežiūrą.

„Lietuvos draudimo“ atstovas Artūras Juodeikis primena, kad draudžiant būstą būtina pasirūpinti ir jame esančio turto draudimo apsauga, kad įvykus nelaimei būtų atlyginami nuostoliai ir už būste esančius daiktus. Laikui bėgant svarbu peržiūrėti draudimo polisą ir į jį įtraukti naujai įsigytus daiktus: buitinę techniką, išmaniuosius įrenginius ir kitus vertingus daiktus.

„Čia svarbu įvertinti ir tai, ar gaisro atveju pakaks draudime numatytos sumos už kaimynams padarytą žalą, tai yra, civilinės atsakomybės draudimo sumos. Tokiu atveju, jei dėl jūsų būste kilusio gaisro nukentėtų ir kaimynų būstas ar turtas, draudikas atlygintų šiuos nuostolius“, − sako A. Juodeikis.

Daugiau informacijos:

Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovaa
Mob. +370 685 21479
El.p. saulius.abraskevicius@ld.lt

Lietuvos draudimas pranešimas žiniasklaidai

Spalio 24 d., penktadienį, nuo 9.00 iki 14.00 val. Šiaulių apylinkės teismo visuose pastatuose, kurie yra Šiauliuose, Joniškyje, Kelmėje, Radviliškyje ir Raseiniuose, gyventojų lauks ir į teisinius klausimus atsakinės Šiaulių apylinkės teisme dirbantys teisėjų padėjėjai.

Per konsultacijas gyventojai gali pateikti ne po vieną, o kelis klausimus. Kasmet Lietuvos teismai sulaukia gausybės žmonių klausimų apie paveldėjimą, santuokos nutraukimą, turto nuosavybę, padalijimą, vedybų sutartis, skolų išieškojimą, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, žalos atlyginimą, teismo sprendimo vykdymo užtikrinimą, kompensacijas už komunalines paslaugas, žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, vartotojų teises ir kt.

Konsultacijos vyks visuose Šiaulių apylinkės teismo pastatuose: 

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (Algirdo Juliaus Greimo g. 77, Šiauliai)
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai (Vasario 16-osios g. 16, Radviliškis)
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai Joniškyje (Medžiotojų g. 2A, Joniškis)
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai (Tiesos g. 2, Raseiniai)
5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai Kelmėje (Vytauto Didžiojo g. 60, Kelmė)

Lietuvos teismai pranešimas spaudai

„Kiekvieno kurjerio dienos maršrutas yra kruopščiai suplanuotas pagal siuntų adresus, todėl net ir nedidelis nukrypimas gali sukelti grandininę reakciją – vėluoti gali ne tik viena siunta, bet ir visos kitos tame maršrute numatytos siuntos. Svarbu žinoti, kad kurjeris privalo pristatyti siuntą tik į tą adresą, kuris yra nurodytas ant siuntos lipduko“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

Nukreipkite siuntą į paštomatą

Suprantant, jog šiuolaikiniai žmonės gyvena greitu tempu, o jų planai nuolat keičiasi siuntų bendrovė siūlo itin patogų siuntų valdymo būdą „myDPD“ programėlėje.

„Siuntos pristatymo dieną kiekvienas adresatas gauna SMS arba Viber žinutę bei el. laišką su informacija apie tai, kada tiksliai bus pristatyta siunta. Tie, kurie naudojasi mūsų programėle, papildomai gauna pranešimą ir bet kada gali pasitikrinti pristatymo laiką patys. Įsivertinęs, kad tuo metu jo nebus nurodytu adresu, klientas gali siuntą lengvai valdyti – pavyzdžiui, nukreipti į artimiausią paštomatą“, – tvirtina T. Vaišvila.

Pasak jo, pasirinkus siuntos pristatymą į paštomatą, ją bus galima atsiimti tą pačią arba kitą darbo dieną. Visgi svarbu įsivertinti, ar toks būdas yra galimas: „Į artimiausią paštomatą galima nukreipti siuntas, kurių nebūtina įteikti tiesiai gavėjui į rankas ar susimokėti už prekes atsiėmimo metu. Taip pat atsižvelkite į siuntos dydį – jei ji viršija maksimalius išmatavimus, siuntos negalima nukreipti į paštomatą.“

Koreguokite pristatymo datą ir adresą

Jei dėl įvairių priežasčių negalite atsiimti siuntos, programėlėje galima koreguoti jos pristatymo datą ir adresą – išskyrus atvejus, kai siunta jau pristatyta į paštomatą.

„Svarbu žinoti, kad galima pakeisti siuntos pristatymo datą ar adresą, tačiau ne konkretų laiką. Pavyzdžiui, jei siuntą numatyta pristatyti antradienį 13 val., jūs galite pasirinkti kitą pristatymo dieną ar adresą. Tokiu atveju pristatymo laikas bus parenkamas iš naujo, automatiškai, pagal tos dienos kurjerio maršrutą“, – teigia T. Vaišvila.

Jis priduria, kad negavus jokių pristatymo vietos ir laiko pakeitimų, tačiau kurjeriui neradus adresato pristatymo vietoje, siuntą bus bandoma pristatyti kitą artimiausią darbo dieną, jei visi nurodyti duomenys yra teisingi ir siuntos gavėjas tuo metu bus nurodytu adresu. Programėlėje taip pat galima pasitikrinti, ar siuntėjas nurodė teisingą pristatymo adresą ir telefono numerį – jei matoma klaida, gavėjas gali šiuos duomenis pakoreguoti savarankiškai.

„Siuntą bandoma pristatyti tris kartus. Tuomet gavėjas turi galimybę per 7 kalendorines dienas (nuo pirmo bandymo pristatyti siuntą) atsiimti ją iš siuntų skirstymo centro. Neatsiėmus siuntos ir nepavykus susisiekti su gavėju, ji yra grąžinama siuntėjui“, – akcentuoja „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas.

Tomas Vaišvila

„DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas

Autobusai iš Zarasų autobusų stoties į Klaipėdą kursuos penktadieniais ir sekmadieniais, išvykstant 8.10 val.

Grįžtamieji reisai iš Klaipėdos į Zarasus vyks šeštadieniais ir pirmadieniais, autobusams iš Klaipėdos autobusų stoties išvykstant 11.30 val.

Kelionės metu autobusai stos pagrindinėse regiono stotyse: Rokiškyje, Kupiškyje, Panevėžyje, Radviliškyje, Šiauliuose, Kuršėnuose, Telšiuose, Plungėje, Kretingoje, Palangoje, taip pat kitose numatytose stotelėse.

Bilietus į šiuos reisus nuo gegužės 30 d. galima įsigyti internetu – www.autobusubilietai.lt.

Artimiausiu metu planuojama įdiegti ir elektroninio atsiskaitymo galimybę autobusuose.

Šis sprendimas – svarbus žingsnis tiek Zarasų gyventojams, tiek regiono svečiams, suteikiantis daugiau galimybių patogiai pasiekti Vakarų Lietuvą.

Daugiau informacijos:

UAB „Zarasų būstas“

www.zarasubustas.lt

Amžėjimas – natūralus procesas, lydimas prastėjančios sveikatos, sumažėjusio fizinio aktyvumo, silpnesnės atminties, mažėjančios motyvacijos veikti ir vis didėjančio pagalbos iš aplinkinių poreikio. Šie aspektai neretai ima riboti senyvo amžiaus žmonių kasdienybę ir neigiamai veikia jų emocinę savijautą. Vis dėlto vietoj drastiškų sprendimų, tokių kaip senelių namai, egzistuoja tarpinis kelias – socialinės paslaugos senjorų namuose.

Kampanijos sumanytojai atkreipia dėmesį, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl senjorai vangiai naudojasi tokia pagalba – informacijos stoka. Neretai nei senjorai, nei jų artimieji nežino, jog gali gauti pagalbą iš specialisto, kuris lankytų žmogų namuose, padėtų tvarkytis buityje, palydėtų į gydymo įstaigą ar parduotuvę, paskatintų užsiimti mėgstama veikla ar tiesiog skirtų dėmesio nuoširdžiam bendravimui.

SENJORO organizacijos vadovė Rugilė Bitautaitė pabrėžia, kad socialinės paslaugos – tai ne ženklas, kad žmogus nebegali, o priemonė, padedanti jam ilgiau išlikti savarankišku, palaikyti įprastą gyvenimo ritmą, jaustis saugiai bei oriai gyventi savo namuose. „Dirbame su senjorais jau septynerius metus ir iš praktikos matome, kad senatvė gali būti graži, kai pasirenkamos tinkamos pagalbos priemonės. O socialinės paslaugos yra parama, kuri padeda senjorui išlaikyti pilnavertišką gyvenimą“, – pasakoja R. Bitautaitė.

Šia socialine kampanija taip pat siekiama keisti klaidingą požiūrį, kad socialinės paslaugos skirtos tik vienišiems ar sunkiai sergantiems senjorams. Iš tiesų, jos gali padėti bet kuriam vyresnio amžiaus žmogui, susiduriančiam su pirmaisiais senatvės iššūkiais. Be to, tokios paslaugos yra pilnai arba iš dalies kompensuojamos gyvenamosios vietos savivaldybės – taigi, jos yra prieinamos daugeliui.

Kampanijos plakatuose pavieniai pagalbos gestai senjorams, simboliškai vaizduojami kaip „filtras“ – bandymas užmaskuoti senatvės sunkumus, ją pagražinti, bet ne sprendimas, kuris iš esmės keistų žmogaus kasdienybę. „Socialinės paslaugos yra individuali, nuosekli pagalbos forma, kuri realiai atliepia senjoro poreikius, padeda jam bei mažina emocinę ir fizinę senjoro artimųjų naštą – paliekant daugiau erdvės kokybiškam buvimui kartu, bendravimui, o ne vien buities rūpesčiams“, – teigia R. Bitautaitė.

Pasak iniciatorių, tikimasi, kad kampanija ne tik informuos apie senjorams priklausančias socialines paslaugas, bet ir padės suprasti jų teikiamą naudą – priimti šias paslaugas kaip lygiavertę pagalbos formą, einančią greta šeimos narių rūpesčio.

„Susidūrus su amžėjimo iššūkiais, senjorams ir jų artimiesiems dažnai neaišku, kokią pagalbą jie gali gauti, koks socialinių paslaugų gavimo procesas, tad ši kampanija siekia ne tik kelti klausimus, bet ir padėti į juos atsakyti. Kampanijos plakatuose esantis QR kodas veda į atmintinę, kuri padeda geriau suprasti senjorams priklausančias socialines paslaugas. Tikimės, kad kampanija prisidės prie to, kad apie šias priemones visuomenė žinotų ir jų pagalba, kurtų pozityvią senatvę sau ar artimiesiems“, – dalinasi R. Bitautaitė.

Kampanijos žinutė – „Socialinės paslaugos nėra tik filtras – jos daro realų pokytį. Gal jau laikas pagalvoti, kaip iš tikrųjų pagražinti artimųjų senatvę?“ – bus matoma iki gegužės pabaigos lauko stenduose Vilniuje, didžiųjų miestų geležinkelio stotyse, gydymo įstaigose bei IKI prekybos centruose.

Atmintinę apie senjorams priklausančias paslaugas rasite – www.senjoro.lt/grazi-senatve/

_____________________________________________________________________

Sigita Kaminskaitė

VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“

SENJORO organizacijos komunikacijos vadovė

www.senjoro.lt

Didesni vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nuo 2025 m. išmoka vaikui – 122,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 72,1 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 194,6 euro.

SVARBU. Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 140 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 euro.

Išimtiniais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 442 eurai.

Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 331,5 euro (išimtiniais atvejais – 442 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25–40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Šeimos kortelė. Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams. 

Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą arba prašymą užpildžius savarankiškai, taip pat prašymą galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą.

 Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt

Mamadieniai/tėvadieniai. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.

Nepasiturinčioms šeimoms – didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą. Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti – kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.

Socialinis būstas – be eilės. Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka.

Daugiavaikėms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju – iki 8 metų).  147,24 eurų (2025 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka “Sodra” , ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija.

Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.

Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju – iki 8 metų). 372 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų.

Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų. 372 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją.

Dėl šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“. 

SVARBU. Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.

BNS

„Siekiam, kad mūsų paslaugos būtų ne tik kokybiškos ir lengvai prieinamos kiekvienam, bet ir kurtų vertę mūsų klientams kasdien. Skaitmeninis pasaulis suteikia daug galimybių, tačiau per didelis socialinių medijų naudojimas gali varginti ir turi neigiamą poveikį mūsų emocijoms. Kviečiam sąmoningai stebėti savo įpročius, daugiau dėmesio skirti tikram bendravimui, o technologijas pasitelkti kokybiškam turiniui“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ kartu su Vilniaus universitetu atliko tyrimą, kuriame paaiškėjo – didelė dalis Lietuvos gyventojų pasižymi silpnu emociniu atsparumu. Net kas penktas žmogus jaučia nepasitikėjimą savimi. Viena iš svarbiausių to priežasčių – priklausomybė nuo socialinių tinklų, kuri Lietuvoje yra dvigubai dažnesnė nei kitose ES šalyse.

Socialiai atsakingas mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ skatina atrasti sveikesnį ryšį su technologijomis ir pasirūpinti savimi. 

Norite daugiau dėmesio skirti sau? Naudingų psichologų, terapeutų ir socialinių tinklų ekspertų patarimų, kaip pamažu ugdyti sveikus įpročius, rasite mobiliojo ryšio operatoriaus svetainėje https://tele2.lt/emocinis-atsparumas. Užsiregistravę gausite priminimą apie būsimą akciją ir iniciatyvas, skirtas psichinei sveikatai gerinti.

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

„Dabar ESO klientai, pasinaudoję naująja skaičiuokle, gali sužinoti tikslią prisijungimo ar galios didinimo kainą, kuri veikiant preliminarios kainos skaičiuoklei, būdavo netiksli. Jeigu nereikėdavo atlikti tinklo plėtros ir rekonstrukcijos, paslaugos kaina galėdavo siekti vos kelis šimtus eurų, jeigu reikėdavo – ir kelis tūkstančius. Anksčiau veikusi preliminarios kainos skaičiuoklė be ESO specialistų papildomų skaičiavimų nepateikdavo realios paslaugos kainos, todėl suma, palyginti su nurodyta gaunant prisijungimo sutartį, skirdavosi“, – sako ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis.

Pagal šiuo metu galiojančią metodiką, klientai suskirstyti į tris grupes.

I grupė – klientai iki 500 kW įvado galios, kai jų objektas yra arčiau nei 100 metrų nuo prijungimo taško; 

II grupė – iki 500 kW ir 100–400 metrų;

III grupė – iki 500 kW ir 400–1000 metrų.

Jei įvado galią norima didinti daugiau nei 500 kW arba atstumas iki artimiausios transformatorinės yra didesnis nei 1 000 metrų, prijungimo paslaugos kaina apskaičiuojama individualiai.

Galima sužinoti nemokamai

Prieš įsigaliojant naujai tvarkai, tikslią prijungimo prie elektros skirstomojo tinklo ar elektros įvado galios didinimo paslaugos kainą norintys sužinoti klientai galėjo tik pateikę prašymą techninėms sąlygoms gauti. Tai kainavo 41,89 eurų, o prisijungimo sąlygų bei paslaugos kainos reikėjo vidutiniškai laukti iki 7 dienas.

VERT pakeitus šių paslaugų kainų nustatymo metodiką, ESO atsirado galimybė atnaujinti skaičiuoklę taip, kad jos naudotojai galėtų savarankiškai ir nemokamai pasiskaičiuoti įmoką už prijungimą prie tinklo ar įvado galios didinimą bei gauti rekomendacijas galios pasirinkimui. Norint šią informaciją sužinoti, reikia pasirinkti kliento tipą ir įvesti reikiamus duomenis.

„Kviečiame klientus naudotis skaičiuokle ir taip sužinoti paslaugos kainą, o paraiškas teikti tik tuomet, kai planuoja projektą įgyvendinti. Šiuo metu matome, kad apie 50 proc. klientų pateikia paraiškas, gauna sutartis ir jų neapmoka. Dabar tą pačią informaciją galima sužinoti pasinaudoję skaičiuokle“, – pastebi O. Martinonis.

Be to, klientų patogumui įdiegtas ir virtualus žemėlapis. Jame galima pažymėti objekto, kurį norimą prijungti prie tinklo ar didinti įvado galią, vietą ir taip sužinoti paslaugos kainą. Svarbu, kad ją galima sužinoti kur kas greičiau, nes ESO nereikia tikrinti paraiškų, rengti prijungimo sąlygų ir sutarties.

Jeigu klientui paslaugos kaina tinkama, galima teikti prašymą techninėms sąlygoms gauti. Ši paslauga kainuoja ir ją užsakaknt mokamas vienkartinis mokestis, siekiantis 41,89 eur. Pateikta paraiška įvertinama per 3 kalendorines darbo dienas, o sąlygos išduodamos per penkias.

Pateikia tikslią kainą

Naujoji skaičiuoklė leidžia nemokamai sužinoti norimos paslaugos kainą, ir klientai aktyviai naudojasi šiuo funkcionalumu. Elektros įvedimo ir galios didinimo skaičiuoklė yra tarp trijų dažniausiai lankomų eso.lt puslapių.

Svarbu ir tai, kad šių paslaugų kainą gali pasitikrinti ir įsigijimui sklypų ieškantys žmonės, kuriems svarbi visų komunikacijų – elektros energijos, vandens tiekimo ir kitų – įvedimo kaštai. Anksčiau įvertinti prijungimo prie elektros tinklo kainą galėdavo tik sklypo savininkas.

„Šioje skaičiuoklėje naudojama patikima regionų geoinformacinės aplinkos paslauga REGIA, taip pat algoritmai, su kuriais dirba prisijungimo sąlygas ruošiantys mūsų specialistai“, – pažymi ESO atstovas.

O. Martinonis atkreipia dėmesį, kad dalis klientų vis dar vadovaujasi įsitikinimu, kad skaičiuoklės nurodyta kaina gali išaugti, tačiau pažymi, kad tai – jau praeitis. „Skaičiuoklėje ir prijungimo sąlygose pateikiami įkainiai paprastai visada sutampa, nes pasikeitus dedamosioms, kurios lemia galutinę kainą, ją galima tiksliai suskaičiuoti. Anksčiau to nebuvo galima padaryti, nes galutinę kainą lėmė prisijungimo sprendiniai, kuriuos reikėjo atskirai vertinti kiekvienu atveju, o ne atstumas“, – pastebi O. Martinonis

Savitarna „Mano TELE2“ suteikia galimybę patogiai valdyti sąskaitas, papildyti artimųjų „Pildyk“ korteles ir atlikti daug kitų paslaugų per nuotolį. Susikurti savitarnos paskyrą ar prie jos prisijungti galima per interneto naršyklę įvedus adresą mano.tele2.lt arba telefone atsisiuntus programėlę „Mano TELE2“.

„Nuolat plečiame savo skaitmeniniu būdu teikiamų paslaugų krepšelį, nes matome, kad klientų įpročiai keičiasi – jie vis dažniau renkasi laiką taupančius būdus, tokius kaip savitarna ar aptarnavimas telefonu. Savitarna žmonėms suteikia daugiau laisvės ir lankstumo, leidžia paslaugomis naudotis bet kuriuo paros metu, greitai gauti reikalingą informaciją“, – sako Monika Butkienė, „Tele2“ pardavimų kokybės vadovė.

Ką galima atlikti „Tele2“ savitarnoje?

Prisijungę prie „Mano TELE2“ galite peržiūrėti turimus numerius bei su jais susijusius įsipareigojimus, sekti naudojimo statistiką ir nustatyti individualų kredito limitą. Viena iš pagrindinių savitarnos funkcijų – galimybė esamiems klientams pratęsti paslaugų sutartis.Savitarnoje taip pat užsisakysite ir valdysite „Go3“ televizijos paslaugas bei pasirinksite jums tinkamiausią interneto apsaugos funkcionalumą.

Savitarnoje prireikus galima užsisakyti daugiau gigabaitų tiek naudojimui Lietuvoje, tiek ir vykstant į užsienį. Tam visai nebūtina keisti esamo paslaugų plano. Galima pasinaudoti GB prenumerata arba užsisakyti papildomų užsienyje naudojamų duomenų paketų. Informaciją, kiek išnaršote duomenų, rasite pirmame savitarnos puslapyje. Tai leis lengviau įvertinti, ar jums pakanka esamo plano, ar norėtumėte užsisakyti vienkartinį duomenų paketą. Tuomet papildomais gigabaitais galėsite naudotis visur.

Jei norėtumėte papildyti savo vaikų ar artimųjų „Pildyk“ sąskaitas, tai nesudėtingai padarysite naudodamiesi savitarna. Galite rinktis vienkartinį, savaitinį ar mėnesinį sąskaitos papildymą. Tam tereikės suvesti žmogaus, kurio sąskaitą norite papildyti, telefono numerį.

Geriausi išmaniųjų telefonų, televizorių, laikrodžių pasiūlymai jūsų taip pat lauks savitarnoje. Prisijungę prie internetinės parduotuvės pats galėsite pasirinkti sau tinkamiausias sąlygas naujiems įrenginiams įsigyti. Juos apsidrausti galite iš savo savitarnos paskyros.

Pagalbos ranką bet kada išties klientų aptarnavimo specialistai

Jei nepavyksta atlikti veiksmų savitarnoje, visada galite kreiptis į klientų aptarnavimo centrą. „Tele2“ tinkle skambinkite tel. nr. 117, kitu atveju susisiekite tel. nr. +370 6 840 0117. Į jūsų klausimus atsakyti padės specialistai, kurie pasiekiami nuo 7 iki 23 val. kiekvieną dieną, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Naujo kliento sutartį galima sudaryti tik skambinant telefonu.

Klientų aptarnavimo darbuotojai gali suteikti visas paslaugas, kurios pasiekiamos savitarnoje. Prisijungus prie „Mano TELE2“, galite išsiųsti užklausą „Pagalbos“ skiltyje arba parašyti žinutę pokalbių robotui vardu Rūta. Prireikus, visada būsite nukreipti pokalbiui su gyvu konsultantu.

Savitarnoje arba telefonu galite pasinaudoti visomis pagrindinėmis paslaugomis, kurias suteiktų „Tele2“ konsultantas gyvai. Pirmieji sužinoti naujausius pasiūlymus ir akcijas galite užsiprenumeravę „Tele2“ naujienlaiškį.