Birželio 19-osios „Kuršėnų krašto žinių“ numeryje buvo publikuotas straipsnis apie Kuršėnų miesto pašto istorijos pradžią bei pirmojo pašto buvimo vietą miestelyje.
Vietoj įžangos
Noriu papildyti pašto istoriją, keletu savo kuklių pastebėjimų, pridurdamas, kad specialiai nesu tyrinėjęs pašto atsiradimo Kuršėnuose istorijos, todėl pastebėjimai bus fragmentiški ir taisytini bei pildomi, rimčiau atliekant tyrimą.
Beje, paštas ir jo istorija nesudomino 2003 metų kraštotyrinės ekspedicijos, o taip pat ir Kuršėnų enciklopedijoje nebuvo apie tai rašyta. Sovietmečiu, tai buvo specifinė, uždara įstaiga, na, o apie ankstesnę, tarpukario ar XIX amžiaus, veiklą ne labai yra kam pasakoti ir prisiminti.
Lietuvos nacionalinis muziejus 2014 metais išleido Vyginto Bubnio ir Julijos Normantienės dvi knygas: „Paštas Lietuvoje iki 1918 metų. Siuntos, antspaudai, žymos“ ir „Paštas Lietuvoje 1918-1940 metais. Valstybės pašto kūrimas ir veikla, ženklų leidimas“, kurioje remiantis archyviniais duomenimis, buvo analizuojama Lietuvos pašto istorija.
Knygose yra teigiama, kad LDK pašto ryšiai atsirado XVI amžiuje, kai iškilo būtinybė susirašinėti valstybiniais reikalais su kitomis šalimis, todėl pradžioje paštas tarnavo tik valstybinėms institucijoms ir didikams bei jų šeimos nariams. Plačiajai visuomenei susirašinėti paštu galimybės buvo sudarytos tik XVIII a. pradžioje.
Svarbumas
Istorikas Z. Kiaupa teigia, kad 1717 metais Respublikos seimo komisija nustatė pašto linijas, viena iš jų ėjo pro mūsų kraštą į Mintaują (dab. Jelgavą).
1742 metais atsakomybė už pašto veiklą buvo sutelkta vienose Respublikos generalinio počtmeisterio rankose, jis atsakė už darbą, bei rinko mokestį.
1764 metais karaliaus Stanislavo Augusto pacta conventa paskelbė, kad pašto tvarkymas ir pajamos, iš privačių rankų pereina į karaliaus rankas.
Tai buvo ženklas, kad paštas suvokiamas kaip svarbi viešoji įstaiga.
Pašto siuntas, laiškus, laikraščius, valdžios paskelbtus universalus ir kitus dokumentus gabeno raiteliai, o keleiviai naudojosi pašto karietomis, todėl jų judėjimo greitis buvo mažesnis.
Kai kurie turtingi dvarininkai netgi įpareigodavo savo valstiečius, numatydami jiems „susisiekimo su paštu prievolę“, jie turėdavo pargabenti šeimininkui laiškus, siuntinius ir išgabenti, jei tokia būtinybė buvo iki artimiausios pašto stoties. Baudžiauninkai turėjo įsigyti kazokišką aprangą ir ginklus, kad galėtų apsaugoti pono korespondenciją.
Liko už pašto traktų ribų
Rusijai okupavus LDK žemes, pavyzdžiui pašto traktas 1812 metais pavyzdžiui, Šiauliai-Palanga ėjo per Kurtuvėnus, Beržėnus, Luokę, Telšius, o į Šiaulius paštas atvykdavo iš Vilniaus ir toliau į Mintaują. Pašto stotys šiame maršrute buvo – Baisogala, Šeduva, Radviliškis, Šiauliai, Meškuičiai, Joniškis, Kalviai.
Kaip matome Kuršėnai buvo už pašto traktų ribų, todėl kuršėniškiai turėjo vykti į aplinkines pašto stotis, atsiimti savo korespondencijų, ar jas siųsti, ar keliauti norėdami.
Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius dėjo dideles pastangas, kad pašto karietos užsuktų į Varnius, nes vyskupas, jo kurija vedė didelę korespondenciją ir buvo didelis poreikis patogesnio susisiekimo. Pašto paslaugų kainos buvo pakankamai auštos ir, tarkime, kalendorininkas L. Ivinskis dažniau naudojosi žydų pirklių paslaugomis parvežti „Metskaitlius“ iš Vilniaus per Raseinius, nei pašto karietomis.
Kiti šaltiniai tyrinėjantys pašto istoriją teigia, kad XIX a. pirmojoje pusėje per Lietuvą ėjo keli pašto traktai. Svarbiausias jų – Peterburgo-Varšuvos (per Vydžius, Švenčionis, Pabradę, Nemenčinę, Vilnių, Šalčininkus, Lydą, Gardiną). Reikšmingi buvo ir Vilniaus-Kauno, Varėnos-Rygos, Karaliaučiaus-Rygos, Kauno-Tilžės bei Šiaulių-Panevėžio traktai. Vėliau pašto keliais buvo sujungti ir apskričių miestai. Keleiviai iki Pirmojo pasaulinio karo taip pat naudojosi pašto transportu, išskyrus tuos maršrutus, kur buvo geležinkeliai.
Geležinkelis buvo postūmis paštui vystytis
Kada atsirado mūsų kraštuose geležinkelis visi puikiai žinome, Kuršėnuose (Drąsučiuose) – 1871 metais rugsėjo 4 dieną.
Žinių perdavime perversmas įvyko, kai amerikietis Samuelis Morzė 1837 metais sukonstravo telegrafo aparatą, o pirma telegrama iš Vilniaus į Peterburgą jau buvo išsiųsta 1859 metais, o telegrafo stotis Kaune, kaip gubernijos centre buvo įkurta 1863 metais.
Telefonas, kaip žinome, atsirado vėliau, telefono stotis Vilniuje pradėjo veikti 1896 metais, o Kaune 1904 metais.
Šiems dviem įrenginiams ar prietaisams atsiradus, pašto tinklas ėmė plisti ir į mažesnius miestus, ir žmonėms buvo žymiai lengviau perduoti informaciją vieni kitiems.
1878 metais Kuršėnų geležinkelio stotyje veikė pašto skyrius, jis ko gero įsikūrė po 1871 metų.
1883 metais Kuršėnų geležinkelio stotyje jau veikė ir telegrafo stotis, bet ji, tikriausiai, irgi buvo įkurta anksčiau.
1883 metais randame jau ir Kuršėnuose pašto stotį, iš miestelio korespodencija, siuntos ir keleiviai buvo vežami sekmadienį, antradienį ir penktadienį į Beržėnų traktą 19.00 vakare, o antradienį ir penktadienį 19.30 į Luokės traktą. Korespondencija priiminėjama buvo kiekvieną dieną.
1885 metais pašto-telegrafo stotys be Šiaulių, kaip apskrities centro, veikė: Radviliškyje, Žagarėje, Beržėnuose.
Kuršėnų pašto viršininkai iki Nepriklausomybės
Kuršėnuose atsirado vėliau, nes yra žinoma, kad nuo 1890 metų Kuršėnų pašto-telegrafo skyriaus viršininku dirbo Antonas Partofėjus, baigęs Panevėžio mokyklą, nuo 1896 metų pašto – telegrafo skyriui laikinai vadovavo toks Aleksėjus Šubinas, jis buvo baigęs Kybartų liaudies mokyklą, dvi klases, kaip ir kiti gerai tarnaujantys caro valdininkai buvo apdovanotas Šv. Anos III laipsnio medaliu. Pašto tarnyboje dirbęs nuo 1882 metų. Reikia pastebėti, kad jis laikinai dirbo dar ir 1904 metais Kuršėnuose.
Nuo 1906 metų iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos okupacijos pašto-telegrafo skyriaus viršininku dirbo gubernijos sekretorius Nikolajus Okulievičius.
Paštas dirbo kiekvieną dieną nuo 8 valandos ryto iki 2 valandos nakties, o savaitgaliais trumpiau.
Tarpukario Lietuvos ir Sovietinio laikotarpio paštas
Pirmus tris pašto viršininkus pateikia straipsnio pradžioje minėtos knygos autoriai: Maksas Cigleris paskirtas 1918-12-17 įsak. Nr. 7, bet 1919-02-01 įsak. Nr. 139 atleistas, neturint žinių apie atliktą darbą ir ryšium su sovietų okupacija.
Nuo 1919-04-08 įsak. Nr. 133 paskirtas Antanas Jazėnas, o nuo 1919-06-10 įsak. Nr. 217 – Jonas Nikolajevas. Kaip pastarajam sekėsi dirbti per bermontininkų okupaciją, prasidėjusią 1919 metų liepos 27 dieną, duomenų autorius neturi.
Kitas pašto viršininkas, kurį pavyko šaltiniuose rasti, tai Pranciškus Atkočiūnas (gimęs 1900 metais), jis 1926 metais dar gyveno Kuršėnuose, sukūrė šeimą su valdininke Antanina Abakaite (gimusia 1897 metais).
Kuršėnų pašte tuo laiku, apie 1926 metus, dirbo telegrafistas Boleslovas Grybauskas, gyvenęs Strugaičių kaime.
1929 metais pašto-telegrafo ir telefono stoties viršininku jau randame Zigmą Aleksandravičių. Jis buvo labai aktyvus miestelio visuomenės veikėjas, šaulys, šaulių būrio vadas, Vytauto Didžiojo komiteto narys ir t. t. Gyveno Vytauto g. 8a. virš pašto įstaigos, kadangi visą tarpukarį ir pokaryje paštas buvo adresu Vytauto g. 8a.
Z. Aleksandravičius viršininku ko gero išbuvo iki okupacijos 1940 metų birželio mėnesį
Prasidėjus antrajai okupacijai 1944 metų rudenį, pašto viršininku, matyt, buvo paskirtas Mykolas Mateckis-Jakovlevas (1890-1978), jis juo išbuvo ilgą laiką, dar 1960 metais randame jį buvus viršininku, bute turėjo telefoną – 144, telefoną turėjo ir paštininkas F. Jacėnas – 123 (apie F. Jacėną buvo straipsnis „KKŽ“).
1955 metais gruodžio 22 dieną Kuršėnų miesto DŽDT svarstė Kuršėnų ryšių kontoros viršininką – Mykolą Mateckį-Jakovlevą, kuris net teikėsi neatvykti į posėdį deputatams pasiaiškinti, nes teigiama, kad dirba seniai ir jaučiasi nepajudinamas. Darbuotojai skundėsi, kad slapta nuo kolektyvo moka premijas. Moka kam nori. Anot skundėjų, 1954 metais kontoros kasininkė Zikaitė padarė finansinių nuostolių „ir už tai viršininko buvo premijuota“.
Apie 1959-1960 metus išėjo į pensiją, gyveno Kuršėnuose, čia ir palaidotas.
Tik pamąstymai
Dėl pirmojo pašto pastato vietos, nelabai norėtųsi sutikti, nes sudėtinga spręsti, kur jis buvo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Žemėlapyje, pašto ženklas nieko apie tai nesako, nes tokio dydžio, koks yra kitur, kaip šalia miesto plano „padėti“ ant žemėlapio paprasčiausiai neįmanoma. Uždengtų visą miestelį. Ženklo atsiradimas, matyt, turi kitą kokią strateginę reikšmę, nes prie kitų miestelių ir miestų kur veikė pašto-telegrafo stotys tokio ženklo nėra. Taigi, jis čia su tam tikra mintimi, greičiausiai yra pažymėtas.
Logiška būtų manyti, kad paštas ir buvo toje vietoje – Vytauto gatvėje Nr. 8a, tada, tiesa, ji vadinosi Stoties gatvė, nes vokiečiams traukiantis lietuviška valdžia skyrė pašto viršininkus, vadinasi buvo kur skirti, pašto pastatas buvo nesunaikintas 1915 metų pavasario ir vasaros mūšių metu.
Bet žinoma autorius gali klysti, tam reikia pasitelkti Kauno gubernijos archyvą.
Tokie būtų pastebėjimai į bendrą Kuršėnų miesto pašto istoriją.
Jonas KIRILIAUSKAS
Iš knygos „Paštas Lietuvoje iki 1918 metų. Siuntos, antspaudai, žymos“
Archyvinės nuotr.
