Kuršėniškiai, vasario mėnesį gavę sąskaitas už karštą vandenį ir šildymą sausio mėnesį, pastebėjo, kad mokėti reikia nuo 10 iki 20 eurų daugiau, negu už praėjusių metų gruodžio mėnesį. Vieni tai siejo su tuo, kad sausis buvo šaltesnis, negu gruodis. Tačiau atidesni pastebėjo, jog nuo sausio 1-osios padidėjo vienos kilovatvalandės kaina. Šilumos tiekėjai to neneigia, tačiau aiškina, jog vartotojai moka mažiau, nes dalį kainos įmonė kompensuoja iš savo pelno.
Gavo didesnes sąskaitas
Į redakciją paskambinęs Daugėlių gyventojas sakė, kad už vieno kambario šildymą, vieną kubą vandens ir „gyvatuką“ reikia mokėti daugiau, negu gruodį.
„Jei gruodžio mėnesį už kubą vandens ir „gyvatuką“ mokėjau 15,42 euro, tai už sausį jau 15,87 euro. Už šildymą gruodžio mėnesį teko mokėti 36,73 euro, tai už sausio mėnesį jau 43,24 euro. Pradžioje galvojau, kad daugiau moku, nes sausis buvo šaltesnis mėnuo, tačiau atidžiau pastudijavęs sąskaitą pastebėjau, jog vienos kilovatvalandės kaina padidėjusi“, – sakė daugėliškis.
Vyriškis tvirtino, kad nuo 2018 metų sausio vanduo pabrango 0,32 euro, o „gyvatukas“ – net 0,82 euro. Nuo 2018 metų sausio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina išaugo 0,0055 euro arba paprasčiau kalbant – daugiau nei puse euro cento.
„Vartydamas sąskaitas pastebėjau, kad karšto vandens ar šildymo kaina per metus keičiasi kelis kartus. Ir nė karto vartotojo naudai. Ji kaskart vis didėja ir didėja. Nors valdžia tvirtino, jog pradėjus naudoti biokurą šildymas pigs, tačiau to mes to taip ir nesulauksim, nes pats biokuras brangsta – kažkas rado landą įstatymuose, sukūrė kažkokią energijos išteklių biržą (Baltpool), kurioje viskas daug brangiau, negu būtų galima įsigyti tiesiai iš miškų urėdijų ir pigiau“, – piktinosi Daugėlių gyventojas.
Redakcija sulaukė ir Lauryno Ivinskio gatvėje gyvenančios moters skambučio. Pasak jos,vasarį gavusi sąskaitą už karštą vandenį ir šildymą buvo nemaloniai nustebinta.
„Už gruodžio mėnesį su kubu karšto vandens reikėjo mokėti beveik 55 eurus, o už sausį, nors ir nebuvau deklaravusi karšto vandens, nes neišleidau kubo, reikėjo mokėti penkiais eurais brangiau. Sąskaitoje nurodyta, kad už šildymą reikia mokėti beveik 11 eurų daugiau, negu gruodį. Kodėl taip išaugo šildymo kainos. Kambariuose tikrai nebuvo taip karšta, kad reikėtų laikyti pravertus langus. Iš kur tokios kainos? Mes, dirbantys žmonės, dar išgalim sumokėti, o ką daryti pensininkams, ypač, tiems, kurie gauna mažas pensijas“, – sakė kuršėniškė.
Brango kuras
Kuršėnų mieste gyvenamuosius daugiabučius namus šildo bei karštą vandenį tiekia AB „Šiaulių energija“. Paaiškinimo „Kuršėnų krašto žinių“ redakcija kreipėsi į šią bendrovę.
Pasak AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai Marinos Visockienės, vartotojų mokėjimams už visas paslaugas (karštą vandenį, „gyvatuko” mokestį ir šildymą) įtakos turi suvartotas šilumos kiekis daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, jo pasiskirstymo ypatumai bei šilumos kainos dydis.
„Suvartotą šilumos kiekį savo ruožtu lemia lauko oro temperatūra,o sausis buvo šaltas, vidutinė lauko oro temperatūra siekė -4 ℃, taip pat būsto plotas ir būklė – naujas namas, senas ar renovuotas.AB „Šiaulių energija“ šilumos kaina vartotojams nuo pat šio šildymo sezono pradžios išlieka mažiausia tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Ne išimtis buvo ir šių metų sausis. Šį šildymo sezoną bendrovės šilumos kaina taip pat išlieka viena iš pačių mažiausių tarp 50-ties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) skelbiamų šalies šilumos tiekėjų“, – teigė atstovė spaudai.
Pasak M. Visockienės, dėl žymiai brangusio biokuro, kaip ir daugumos Lietuvos šilumos tiekėjų, AB „Šiaulių energija“ šilumos bei karšto vandens kaina sausį visiems vartotojams, tame tarpe ir Kuršėnų miesto gyventojams, didėjo.
„Tačiau siekiant šilumos kainos stabilumo, 2018 metų lapkričio 9 dieną vykusio AB „Šiaulių energija“ valdybos posėdžio nutarimu, gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pritarimą, nuo 2018 m. gruodžio 1-osios iki 2019 m. balandžio 30-osios šilumos kaina, apskaičiuota teisės aktais nustatyta tvarka, sumažinta 0,20 ct/kWh (be PVM) AB „Šiaulių energija“ pelno sąskaita. Vartotojams dėl šio kainos mažinimo per visą minėtą laikotarpį pavyks sutaupyti apie 600 tūkstančius eurų. AB „Šiaulių energija“ – bene vienintelė savivaldybės įmonė Lietuvoje, pelno dalį skirianti vartotojams. Galutinei kiekvieną mėnesį perskaičiuojamai šilumos kainai įtakos turi šį šildymo sezoną lyginant su praeitu padidėjusios kuro kainos. Mažiausiai už šildymą ir toliau mokės tvarkingų ir renovuotų namų gyventojai“, – redakcijai teigė atstovė spaudai M. Visockienė.
Anot jos, pagrindinė Kuršėnų miesto katilinė, tiekianti šilumos energiją didžiajai daliai miesto gyvenamųjų namų, įstaigų ir įmonių, – Tilvyčio katilinė – vienintelė AB „Šiaulių energija“ katilinė Kuršėnuose, savo kuro struktūroje naudojanti biokurą. Po 2015 metais baigto jos rekonstravimo biokuras metinėje katilinės šilumos gamybos struktūroje sudaro 94 procentus kuro, likusi dalis – gamtinės dujos. Pastarosios naudojamos kitose dvejose (Ventos gatvės ir Daugėlių gatvės) AB „Šiaulių energija“ katilinėse, aptarnaujančiose Kuršėnų miesto vartotojus.
Atstovė spaudai M. Visockienė informavo, kad nuo 2014 metų AB „Šiaulių energija“ kuro struktūroje biokuro dalis yra didesnė nei dujų.
„Šiuo metu šilumos kainoje naudojamo kuro struktūra: 70 procentų – biokuras, likusi dalis – dujos“, – teigė atstovė spaudai.
Saulius JUŠKEVIČIUS
