2023 m. gegužės 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Arvydas Š. (pavardės neminime, kadangi aprašomoje byloje yra duomenų, susijusių su kaltinamojo sveikata) visuotinai pavojingu būdu – padegdamas – sugadino svetimą turtą Romučių kaime, Šiaulių rajone, tai yra, namą, kuriame prieš tai gyveno. Tai įvyko 2022 m. liepos 23 d. apie 23.00 valandą. Buvo išsiaiškinta, kad Arvydas Š. per atidarytą lango orlaidę įkišo ranką su degančiu degtuku ir padegė užuolaidą. Ji užsiliepsnojo, liepsna persimetė į prieangį. Namas visas nesudegė, tačiau apdegė jo prieangis, ten buvę baldai, drabužiai. Aprūko kitų namo patalpų (miegamojo ir virtuvės) lubos, dalis sienų, nudegė dalis gyvenamojo namo stogo ir netgi pavėsinės stogo konstrukcijos. Suskilo prieangio langai. Gesinant gaisrą, buvo sulietos praktiškai visos patalpos.
Pripažino, kad savo veiksmus suprato
Dar ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Arvydas Š. papasakojo, jog yra neįgalus, serga psichikos liga ir dėl to buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje. Jis taip pat minėjo, jog dėl savo sveikatos būklės negalėjo susirasti oficialaus darbo. Nukentėjusioji, kurios namą kaltinamasis padegė, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams sakė, jog vyriškis buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Ji priglaudė Arvydą Š., savo namuose, o jis pažadėjo, kad padės namų ūkio darbuose. Deja, vyras vis dažniau kilnodavo stikliuką, o išgėrus paūmėdavo psichikos sutrikimai, dėl ko jis žalodavo save, pjaustydavosi venas. Toks gyvenimas neteikė saugumo namo savininkei bei kartu gyvenančiam jos sūnui. Nors žmogus ir buvo pripažintas neįgaliu, dažnai gydėsi psichiatrijos ligoninėje, teismo medicinos ekspertai nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu Arvydas Š. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat nuspręsta, kad vyras gali būti apklausiamas ir duoti teisingus parodymus bei jo psichikos būklė netrukdo būti teisiamam.
Norėjo atkreipti dėmesį?
Policijos pareigūnams apklausos metu Arvydas Š. kaltu prisipažino. Jis sakė, kad labai pergyvena dėl savo elgesio, padarė išvadas ir po šio nusikaltimo daugiau niekaip nenusikalto. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis vyriškis pasižadėjo ateityje nebenusikalsti. Arvydas Š. aiškino, jog namą padegė supykęs ir iš keršto, kad jį namo savininkė bei jos sūnus išvarė iš namų. Degtuką per orlaidę įmetęs vyriškis pripažino, jog žinojo, kad name miega moteris, kurią jis įvardijo kaip buvusią sugyventinę, bei jos sūnus, tačiau esą negalvojo, kad jie gali sudegti. Jis esą nesitikėjo, kad namas taip greitai užsidegs nuo degtuku padegtų užuolaidų. Vyras tvirtino, kad neva norėjęs tik atkreipti į save dėmesį ir pagąsdinti, kad gali kažką blogo padaryti.
Nusibodo kvailystės
Užrašant kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, užfiksuota, kad Arvydas Š. Romučių kaime netoli Kuršėnų pas nukentėjusiąją O. Š. apsigyveno maždaug nuo 2017 metų. Įsiprašė į šios moters namus, sukeldamas jai užuojautą. Prieš tai esą jis tame kaime gyveno su kita moterimis, tačiau ji išsikraustė gyventi į miestą ir vyras liko be gyvenamosios vietos. Arvydas Š. tvirtino, jog su O. Š. jie gyveno kaip sugyventiniai. Moteris apie tai neužsiminė. Pasak kaltinamojo, jis O. Š. padėdavo dirbti ūkio darbus, uždarbiaudavo ir pas kitus žmones. Ne iš karto, bet po truputį nukentėjusiajai bei jos vaikams Arvydo Š. elgesys ėmė nepatikti. Jis esą parsinešdavo vogtų daiktų, nežinia iš kur gauto maisto, iš namo savininkės vogdavo pinigus ir prisigėręs krėsdavo kvailystes, po kurių būdavo išvežamas į ligoninę. Tą pačią dieną, kai padegė namą, Arvydas Š. buvo išprašytas iš nukentėjusiosios namų.
Gaisrą pramiegojo patvoryje
Kai O. Š. vaikai vyrą išvarė iš motinos namų, jis pagrasino jos dukrai, kad namus padegs. Kaltinamasis aiškino, jog turėjęs omenyje O. Š. dukters daržinę. Tai girdėdama jauna moteris netikėjo, jog Arvydas Š. iš tiesų taip padarys, galvojo, jog pasikarščiavo. Pasak kaltinamojo, išvytas jis nuėjo prie tame kaime esančio bendrabučio tipo namo ir patvoryje užmigo. Pabudęs apie 23 valandą, jis jautėsi esąs piktas ir nuėjo prie O. Š. namų. Ten paėmė degtuką, jį uždegė ir įmetė per orlaidę į vidų. Jis matė, kad užuolaida užsiliepsnojo atvira liepsna. Nepaisydamas to, jis vėl grįžo į patvorį, kur miegojo visą naktį, negirdėdamas nei gaisrininkų automobilių sirenų, nei šurmulio. Pabudęs po savo „žygdarbio“, vyras pasijuto blogai ir paprašė netoliese gyvenančio žmogaus iškviesti greitąją. Atvykę medikai Arvydą Š. išvežė į psichiatrijos ligoninę.
Pažadino kaimynas
Nukentėjusioji O. Š., kurios dalis namo sudegė, pasakojo, kad tą dieną Arvydas Š. atrodė labai keistas, o ypač – jo akys. Tą patį patvirtino ir moters vaikai, tą dieną matę vyriškį. Nieko neįtardama, nukentėjusioji su sūnumi pažiūrėjo televizorių, užrakino duris ir nuėjo miegoti. Miegodama O. Š. išgirdo, kad kažkas beldžia į langą ir šaukia, kad dega namas. Pasirodo, į langą beldė priešais jų namus gyvenantis kaimynas. Miegamajame, kur buvo dūmų detektorius, dūmų nesijautė. Pradarius miegamojo duris, koridoriuje į akis tvokstelėjo dūmai, pasimatė liepsna. Sūnus čiupo prieangyje stovinčius du kibirus vandens ir užpylė ant degančių durų, per kurias išbėgo į kiemą. Koridoriuje dūmų detektoriaus nebuvo. Kai nukentėjusioji išėjo į lauką, jau buvo atvykę medikai bei gaisrininkai. Ji tą patį vakarą pareiškė, kad padegimu įtaria savo ilgametį įnamį.
Žalos atlyginimo nebesitikėjo
Be abejo, dėl padegto namo nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Kokia suma ją įvertinti, O. Š. nežinojo. Ji pasakojo, kad namą teko atstatinėti po truputį, perkant pigias statybines medžiagas, svetimų žmonių nesamdant. Tuo metu, kai buvo apklausiama, nukentėjusioji atstatymo darbams jau buvo išleidusi virš 3 tūkstančių eurų. Nepaisant to, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Ji sakė, kad Arvydą Š. gerai pažįsta ir žino, kad jis nieko, net namų, neturi, todėl žalos atlyginti tikrai negalės.
Pasigailėjo
Keturis kartus anksčiau teistas Arvydas Š. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Arvydo Š. teistumas neišnykęs, nes jis nėra sumokėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 588 litų (170 Eur) baudos. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, nedirba, yra neįgalus, turi rimtų sveikatos problemų. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo praėjo didelis laiko tarpas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas kaltinamajam Arvydui Š. nusprendė skirti laisvės apribojimo bausmę. Už minėtą nusikaltimą įstatymas numato maksimalią laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę.
Skirtas laisvės apribojimas ir bauda
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, Arvydui Š. teismas skyrė laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ši bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė – laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Arvydas Š. įpareigotas per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, todėl be paminėtos bausmės dabar Šiauliuose apsigyvenęs vyriškis turės sumokėti 170,00 Eur baudą, kurios iki šiol taip ir nesugebėjo susimokėti. Šią sumą jis galės sumokėti ir neskubėdamas, per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas reiškia, jog per mėnesį ši suma siektų tik apie 23 eurus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
Rita Grigalienė
Asociatyvus nuotraukų koliažas
