Dažnai pavartau ir perskaitau Jūsų laikraštį. Supratau, kad leidiniui svarbiausia yra Kuršėnų krašto aktualijos ir jo praeitis. Gal kiek pavėluotai, tačiau laikraštyje pamačiau ir perskaičiau Zenono Vaigausko straipsnį „Antrasis pasaulinis karas – kas jį laimėjo?“. Visada atkreipiu dėmesį į autorių. Pirmiausia pagalvojau apie iš Kelmės krašto kilusį ilgametį VRK pirmininką, turintį ir filosofinį išsilavinimą, t.y gebantį analizuoti ir vertinti mokslo tiesomis. Kodėl panašu, kad autorius gali būti mokinys, ruošiantis laikyti istorijos egzaminą. Laisvas stilius ir laisvas nuo sąvokų, faktų, loginių jungčių tarp priežasties ir pasekmės, traktavimas. Perskaičiau nuo pradžioje iškeltų klausimų_– kada karas kilo ir kas jį laimėjo, iki ontologinės abejonės: praeitį reikia dažnai permąstyti.
Tačiau straipsnyje yra istorinių netikslumų – Rusijos Antrajame pasaliniame kare (APK) nebuvo, nes 1922-1991 m. tai buvo SSRS. Gruzinas, buvęs jėzuitas J. Stalinas tik sveikino A. Hitlerį su 1939 m. Kalėdomis, tačiau tarpusavyje nekariavo, nes kariavo jų valdomų valstybių kariuomenės. Gal autorius mano, kad V. Putino Rusija tebekariauja 75 metus? Minėtas daugiakadencis prezidentas yra pasakęs, kad „mes heroizmo nebeieškome praeityje, mes jo ieškosime ateityje“. Pažinti Rusijos istoriją ir politiką, reikia kruopščių studijų ir tyrimų.
Toks populiarus žodis mitas, yra vartojamas itin kontraversiškiems įvykiams paaiškinti. Šie mitai yra paneigti daugiau nei prieš 30 metų, nes kai Lietuva Atgimimo metais siekė nepriklausomybės, buvo žinoma, kad SSRS buvo viena APK agresore ir viena pasaulio supervalstybių, su totaliniu ir represiniu režimu. Norint vertinti Vokietijos ir SSRS tarpvalstybines 1939 m. rugpjūčio 23 d. rugsėjo 28 d. ar 1941 m. sausio 10 d. sutartis reikia žinoti kas yra taktika, ir kas yra strategija. Ne „meilė ir draugystė“ suartino šiuos blogio genijus, o tik interesai, siekiant išvengti karo su D. Britanijos imperija, Prancūzija, JAV. Pastarosios siekė konflikto tarp „darbininkų ir valstiečių valstybės“ ir Trečiojo Reicho. Tai daugiaplanis APK kontekstas su daugeliu paklaidų.1939-41 m. laikotarpiu SSRS nesilpnėjo, tačiau dar technologiškai sustiprėjo. Vokietija perdavė lėktuvų „Mesershmit“ projektą, SSRS sukūrė tanką T-34 pagal amerikiečių transmisiją, vokiečių tankai buvo varomi benzininiais varikliais, dyzeliniai sovietiniai tankai nepasiekdavo greičio ir panašiai. 1936-39 m. Europoje gilėjo politiniai-kariniai prieštaravimai, pirmiausia diplomatinėmis, sutarčių sudarymo priemonėmis, o joms išsekus ir kilo karinis mega konfliktas. Autorius mini Suomiją ir Lenkiją, bet reikia žinoti, kad pvz. Lenkija turėjo karinį planą prieš Trečiąjį Reichą, o Suomija planavo Didžiają Kunigaikštystę iki Uralo Šiaurinėse SSRS teritorijose. Karine ir teritorine prasme Suomija pralaimėjo ir Žiemos, ir Antrąjį Pasaulinius karus, neteko 10 procentų teritorijos, Sovietų Sąjungai vienintelė išmokėjo visas reparacijas. O kodėl 1946 metais J. Stalinas, įsakęs surengti karinį tribunolą Suomijos vadovams už karą nacistinės Vokietijos pusėje, Leningrado blokadą, iš sąrašo pašalino daug Suomijai nusipelniusį generolą, prezidentą K. G. Manerheimą. V. Putinas, paklaustas apie SSRS karą su Suomija pasakė, kad būdamas J. Stalinu, tokios klaidos nebūtų daręs. Tačiau mes V. Putinu netikime.
2019 metais Europos Komisija pasiūlė Antrojo Pasaulinio karo pradžią laikyti rugpjūčio 23 dieną. Tai galutinai perkelia atsakomybę nacistinei Vokietijai ir komunistinei SSRS. O ką reiškė Prancūzijos ir D. Britanijos 1939 m. rugsėjo mėn. 3 d. Vokietijai paskelbtas „keistasis karas“, kuris 1943-45 m. Vokietiją paskandino bombų krušoje, žuvo šimtai tūkstančių civilių. Nugalėtojai neteisiami, jie rašo istoriją. Kol kas niekas dar nepaneigė šio dėsnio. Todėl istorija negali būti patogi pasaulio galios subjektams, nors autorius siūlo tai atlikti sparčiai. O tam reikia turėti faktinių, neginčijamų įrodymų dokumentais, kurie glūdi slaptuose kariniuose, politiniuose, diplomatiniuose archyvuose. O kas juos nori atverti? Tai būtų valstybės kompromitacija šiuolaikiniame pasaulyje.
1989 m. gruodžio mėn. SSRS Deputatų suvažiavimas 1939 m slaptuosius protokolus, būtent juos, o ne Draugystės ir sienų sutartis, pripažino negaliojančiais, nors akcentavo J. Stalino asmeninę kaltę. O Rusija yra SSRS teisių perėmėja. Neargumentuotas, politinis istorijos „apmąstymas“ gali lemti nepageidaujamus politinius, propagandinius konfliktus šiandienos politikoje. Bandymai revizuoti istorinius pokyčius tarpvalstybinėse sutartyse, įgyvendinti pavojingas geopolitines doktrinas ir sukėlė globalius konfliktus, nuo Pirmojo iki Šaltojo pabaigos 1991 m. Autoriui siūlau dar kartą pastudijuoti V. Suvorovo, M. Solonino studijas, M. Meltiuchovo „Upuščianyj šans Stalina. Borba SSSR za Evropu 1939-41 g.“, V. Čerčilio „Atsiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą“, dar laukia Vakarų valstybių įvairiakalbiai tyrimai.
Dar niekas pasaulyje nepaneigė: Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., baigėsi 1945 m. rugsėjo 2 d. Be to, nemaišykime APK su SSRS ir Vokietijos karu vykusiu1941 m. birželio 22 d.-1945 m. gegužės 8 d.
Tiek Vokietijos, tiek Japonijos kapituliacijos aktus pasirašė JAV ir SSRS bei kitos Aljanso valstybės. Tad nėra ir negali būti „šventų“ nugalėtojų ir sutriuškintų „judošių“.
Arvydas ŠČIPOKAS
Asociatyvi nuotr.
