Lietuvoje pupos nėra kasdieninis valgis. Jos verdamos, jomis gardžiuojamasi per šventes, patiekiant prie alaus. Pupų dedama į salotas, šutinius, norint suteikti pikantišką skonį.
Atkeliavo iš pietų valstybių
Jos užima garbingą vietą šalia javų grūdų ir ant Kūčių stalo. Baltymingais miltais netgi praturtinama duona. Kai kuriose Vakarų Europos tautose dar ir dabar tebėra gyvas paprotys virtą pupą įdėti į kalėdinį, naujametį ar krikštynų pyragą. Laimingas tas žmogus, kuriam atiteks riekutė su ja!
Šių kultūrinių augalų kilmė tiksliai nežinoma. Laukinių pupų nėra, bet manoma, kad jos galėjusios augti Viduržemio jūros srityse ir ypač Pietvakarių Azijoje. Pagal iškasenas spėjama, kad jos pradėtos auginti neolito laikotarpiu. Dabar gausu įvairių formų ir veislių.
Vienmetis augalas
Pupos – 40-120 cm ir aukštesni vienmečiai augalai. Stiebai statūs, stori, tuščiaviduriai ir keturkampiai, nešakoti arba retai su 2-3 šakomis prie pamatų. Lapai poriškai plunksniški, kuo aukščiau ant stiebų, tuo turintys daugiau lapelių. Kiekvieno jų ašis baigiasi mažu siūlišku smaigalėliu. Žiedai susitelkę po 5-12 į trumpas beveik bekotes kekes. Jie taip pat beveik bekočiai, 2,5-3,5 cm ilgio, dažniausiai balti, rečiau margi, rudi, gelsvi ar raudoni. Ankštys pradžioje stačios, vėliau įstrižos arba net nusvirusios. Jaunos jos būna žalios, bręstant ties sėklomis išryškėja iškilumos, o prinokusios – tamsiai rudos, odiškos. Kiekvienoje ankštyje būna 2-8 sėklos. Sėklos būna plokščios, kampuotos, ovalinės ar beveik apskritos, 0,5-4 cm ilgio, įvairių spalvų: balsvos, gelsvos, rusvos, žalsvos, raudonos, violetinės, juodos ir margos. Tai priklauso nuo veislės ir formos.
Pupų sėja
Pupos sėjamos balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį. Mėgsta nerūgščią, drėgną, bet neužmirkusią molio ir priemolio dirvą. Lietuvoje reikėtų auginti ankstyvesnes veisles. Pakenčia iki –6 °C šalnas (atsparumas priklauso nuo veislės). Vegetacijos pradžioje labai reiklios drėgnei. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Dažniausiai apsidulkina kryžminiu būdu, bet yra ir savidulkių veislių.
Nors tikrų žieminių pupų nėra, kai kurių veislių augalų sėklos, išbyrėjusios rudenį, švelnią žiemą gali peržiemoti.
Pagal spaudą
Asociatyvios nuotr.
Dwarf French Bean ‘Speedy’ at Barnsdale Gardens, Rutland.
