Netgi paprasčiausias krūmų pjovimas gali tapti pavojingu sveikatai ir netgi gyvybei. Tai patvirtino 2023 m. rugpjūčio 30 d. įvykusi nelaimė keleto vyrų darbo vietoje, pjaunant krūmus. Tuo metu 44-erių Marius Butkus, gyvenantis Šiaulių rajone, tačiau atlikęs savo darbdavio skirtas užduotis Radviliškio rajone, tai yra, kirsdamas krūmus apsauginėje zonoje šalia geležinkelio bėgių, benzininiu pjūklu sužalojo savo bendradarbį A. M. Kadangi buvo nustatyta, kad vyriškis nesilaikė saugaus atstumo, neapsidairė aplinkui, ar šalia nėra žmonių, kuriuos galėtų sužeisti, nors apie darbų saugos reikalavimus buvo instruktuotas, jam iškelta baudžiamoji byla. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose ji išnagrinėta tik 2024 m. lapkričio 14 d. M. Butkui ne tik skirta bausmė, tačiau ilgai ramybės neduos priteisti civiliniai ieškiniai.
Spigino saulė…
Tiek ikiteisminio yrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę dėl bendradarbio sužalojimo pripažino. Individualioje įmonėje, kuri užsiima medžių ir krūmų pjovimu, M. Butkus dirbo nuo 2016 metų pagal neterminuotą darbo sutartį. Deja, skiriant bausmę, nuosprendyje nurodyta, kad vyras yra nedirbantis. Teisme M. Butkus nurodė, kad tą rugpjūčio 30 d. nukentėjusysis A. M. stovėjo prieš jį atsisukęs nugarą. Pjaudamas krūmą, kaltinamasis nepamatė šio žmogaus, kadangi spigino saulė, o jis buvo su apsaugos skydeliu ant akių, užsidėjęs ausines. Pasak M. Butkaus, nukentėjusįjį jis pamatė tik po įvykio. Vyriškis sakė, kad labai gailisi dėl to, kas nutiko. Esą jis iš karto paskambino greitajai medicinos pagalbai, pranešė apie įvykį, pasitiko greitąją.
Norėjo padėti, bet…
Ikiteisminio tyrimo metu M. Butkus apie nelaimės aplinkybes buvo pasakojęs plačiau. Esą tą dieną su nukentėjusiuoju jie buvo susitarę, kad A. M. valys griovį link bėgių, į priešingą pusę, o jis eis valyti link miško. Vyrai dirbo su benzopjūklais, buvo užsidėję specialias ausines, dėvėjo specialius skydus, kombinezonus, pirštines, liemenes. Savo darbą M. Butkus baigė anksčiau ir nuėjo į tą pusę, kur dirbo A. M., jam padėti. Nukentėjusysis darbavosi, net nežinodamas, kad jam už nugaros pjūklą birzgina jo bendradarbis. Norėdamas perpjauti ant žemės gulinčias šakas, M. Butkus (kaip jis pats pasakojo) pakėlė veikiantį pjūklą iš apačios į viršų ir tuo pačiu metu sukosi į kairę pusę. Nors prieš tai nukentėjusįjį ir matė, vėliau M. Butkus teigė, kad A. M. jis pastebėjo tik jau įpjovęs benzininiu pjūklu – kliudė pjūklo pjovimo juostos priekine dalimi. Pjūklas perpjovė galinę kombinezono dalį ir kliudė sėdmenis. Prasidėjo gausus kraujavimas. Pradžioje policijos tyrėjams M. Butkus sakė, kad pagalbos telefonu paskambino ne jis pats, o kiti darbuotojai. Kurį laiką nukentėjusiajam pagalba buvo teikiama vietoje. Atvykus pagalbai, nustatyta, kad sužalojimas yra pavojingoje kūno srityje, sužalojimai specifiniai. Vėliau teismo medicinos specialistas padarytą sveikatos sutrikdymo mastą įvertino kaip nesunkų, kadangi sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Tikino buvęs sužalotas sunkiai
Nukentėjusysis A. M. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes. Jis nesutiko tik su tuo, kad jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir teismo prašė pripažinti, kad sveikata jam buvo sužalota sunkiai. Vyras sakė, kad M. Butkaus nematė, pasilenkęs pjovė krūmus ir pajuto skausmą sėdmenų pusėje. Tik tada atsisukęs pastebėjo savo porininką. Pažiūrėjęs žemyn, nukentėjusysis pamatė, kad jam per kojas smarkiai bėga kraujas. Pasak A. M., pjūklininko kombinezonas apsaugo nuo pjūvių tik iš priekio. Supratęs, kad yra sužalotas ir kraujas bėga smarkiai, nukentėjusysis ėmė šauktis pagalbos. Pasak A. M., jis netgi pats skambino greitajai pagalbai. Vyras sakė, kad kol atvyko greitoji pagalba, tą laiką pamenąs, tačiau bevažiuojant į ligoninę, jis greičiausiai prarado sąmonę, nes iš to laiko nieko nebeatsiminė. A. M. nurodė, kad patyrė fizinę, moralinę ir turtinę žalą, yra nedarbingas. Po įvykio nukentėjusiajam buvo atliekama operacija, gydymas buvo tęsiamas ilgai. Specialisto išvadoje teigiama, kad A. M. kūno sužalojimai pavojaus jo gyvybei nesukėlė.
Darbdavys – niekuo dėtas
Darbo inspekcija atliko tyrimą ir nustatė, kad vyrų darbdavys jokių pažeidimų nepadarė. Jis tą dieną atvežė keturis darbuotojus į darbo vietą, pasakė, ką jie turi padaryti, ir išvyko. Apie tai, kad M. Butkus sužalojo kolegą, darbdavį jis pats ir informavo. Žinoma, buvo išsigandęs. Įmonės savininkas domėjosi nukentėjusiojo būkle, klausinėjo, kaip atsitiko, kad jis buvo kliudytas pjūklu.
Jau „patyręs“
Kaltinamajam M. Butkui susidūrimai su teisėsauga ir anksčiau nebuvo naujiena. Šį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, jis padarė, būdamas teistas šešis kartus. Jis taip pat buvo baustas administracine tvarka už tai, kad pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir 33 straipsnio 1 dalį, tai yra, nesilaikė darbų saugos reikalavimų, už ką jam buvo skirta 15 Eur bauda. Jos M. Butkus nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo sumokėjęs. Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, teismas nusprendė jam skirti arešto bausmę.
Moralinę žalą įvertino 20 tūkstančių
Nukentėjusysis A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį 2 783,25 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokį savo reikalavimą jis palaikė ir teisme, tvirtindamas, kad sveikata buvo sužalota sunkiai. A. M. pateikė į bylą kvitus, sąskaitas, apmokėtas už gydymą, vaistus, procedūras. Jis tvirtino, kad sveikatos sužalojimo padarinius jaučia iki šiol. Kaltinamasis M. Butkus teismo posėdyje pripažino Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, sutiko su prašoma priteisti 2 783,25 Eur turtine žala, tačiau prašė priteisti mažesnę sumą neturtinės žalos atlyginimui, kadangi turi keturis nepilnamečius vaikus ir vienas išlaiko šeimą.
Teismas išgyvenimus įvertino kitaip
Teismas atsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis siekia nuo 579 Eur iki 2896 Eur. Atsižvelgta, kad kai kuriais atvejais galima nukrypti nuo šių ribų ir nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai. Teismo vertinimu, civilinio ieškovo A. M. reikalavimas priteisti jam 20 000 Eur neturtinę žalą nėra adekvatus patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams, todėl negali būti tenkinamas tokio dydžio. Teismo manymu, šiuo atveju turėtų būti priteista 6 000 Eur neturtinė žala. Esą būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Civilinį ieškinį pareiškė ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Pagal pateiktus dokumentus, nukentėjusiojo A. M. gydymas valstybei kainavo 6 351,07 Eur.
Areštas – trumpas, bet 15 134,32 eurų skola – ne juokai
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus Marių Butkų pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 30 parų arešto bausmę. Kadangi byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ši bausmė sumažinta trečdaliu ir tesiekia 20 parų arešto. Bausmė subendrinta su 2024 m. sausio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, tačiau į bausmės laiką įskaičius jau atliktą arešto bausmę bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, pasirodo, liko neatlikta tik 20 parų arešto bausmė. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo Mariaus Butkaus jam priteista 2 783,25 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 6 351,07 Eur civilinis ieškinys tenkintas visiškai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.
Rita Grigalienė
asociatyvus nuotraukų koliažas
