Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojusių alkoholį 15–16 metų mokinių. Tai parodė naujas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD).
Lapkričio 12 d. Portugalijos sostinėje Lisabonoje skelbiami ESPAD tyrimo, kuriame 2019 metais dalyvavo 35 Europos šalys, taip pat ir Lietuva, rezultatai. Lietuvoje ESPAD 2019 tyrimas lapkričio 12 d. buvo pristatomas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, jį pristatė ESPAD tyrimo Lietuvoje koordinatorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė, Klaipėdos universiteto profesorė dr. Liudmila Rupšienė. Tyrimo pristatyme buvo pakviesti dalyvauti atsakingų ministerijų, institucijų, mokyklų atstovai. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys pabrėžė, kad nors tyrimas rodo dalies žalingų įpročių mažėjimą tarp 15-16 metų mokinių, atsiranda naujų iššūkių. „Mokyklos įgyvendina prevencijos programas, tačiau akivaizdu, kad geriausių rezultatų duoda kompleksiniai sprendimai. Šis tyrimas aktualus ne tik švietimo bendruomenei, bet ir visuomenės sveikata, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrole besirūpinančioms įstaigoms, taip pat ir tėvams, visuomenei“, – sakė A. Plikšnys. Pasak viceministro, šiuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais rengimą.
Alkoholio vartojimas: Lietuvos rodikliai geriausi per visą ESPAD tyrimų istoriją
Bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15-16 amžiaus mokinių, tai beveik dvigubai mažiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (ESPAD šalių vidurkis 47 proc.). Geresni rodikliai už Lietuvos yra tik keturiose šalyse: Kosove (10 proc,), Islandijoje (11 proc,), Norvegijoje (25 proc.) ir Švedijoje (25 proc.), prasčiausias rodiklis – Danijoje (74 proc). Bent kartą gyvenime alkoholio ragavo 79 proc. tiek Lietuvos, tiek visų ESPAD mokinių. Geriausias rodiklis – Kosove (29 proc.), prasčiausias – Čekijoje (95 proc.). Kaimyninių šalių rodikliai kiek prasteni nei Lietuvos: Latvija – 89 proc., Lenkija – 81 proc., Estija – 82 proc. Alkoholio vartojimo tarp Lietuvos mokinių rodikliai nuolat gerėjo po piko 2003 metais, kai 98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos. Situacijos gerėjimą šiuo požiūriu Lietuvoje rodo ir palyginimas su kitomis ESPAD šalimis, kuriose pikas irgi buvo pasiektas 2003 metais, tačiau jis buvo mažesnis nei Lietuvoje: tuomet bent kartą gyvenime alkoholio vartojusių mokinių ESPAD šalių vidurkis siekė 91 proc., o alkoholio vartojimo 30 dienų iki apklausos – 63 proc.
Mažiau rūkoma įprastinių cigarečių
Nuo 2003 metais Lietuvoje pasiekto piko tabako rūkymo srityje įprastinių cigarečių rūkymas tarp paauglių nuosekliai mažėjo. 2003 metais 80 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad bent kartą gyvenime rūkė įprastines cigaretes, 2019 metai – 54 proc. Situacijos gerėjimą rodo ir vėlesni bandymai rūkyti įprastines cigaretes: nuo 2003 metų piko mažiau 13 metų ir jaunesnių Lietuvos paauglių bent kartą rūkė įprastines cigaretes (atitinkamai 55 proc. 2003 m. ir 33 proc. 2019 m.) bei pradėjo kasdien rūkyti (atitinkamai 13 proc. 2003 m. ir 4 proc. 2019 m.). Tačiau nauji duomenys rodo išaugusį elektorinių cigarečių rūkymą. Šie duomenys pradėti rinkti 2015 metais, nuo to laiko bent kartą rūkiusiųjų elektronines cigaretes 15-16 metų mokinių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 46 proc. iki 65 proc., panašus elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių fiksuojamas Monake (63 proc.), Čekijoje (60 proc.). Kaimyninėse šalyse paplitimas taip pat didesnis nei ESPAD šalių vidurkis (40 proc.): Latvijoje 52 proc., Estijoje 54 proc., Lenkijoje 56 proc.
Nežymiai sumažėjo nelegalių narkotikų vartojimas
2019 metų ESPAD tyrimo duomenimis, 19 proc. Lietuvos mokinių bent 1-2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų; ESPAD šalių vidurkis 17 proc. Labiausiai ši problema paplitusi Čekijoje (29 proc.), Italijoje (28 proc.), Latvijoje (27 proc.) ir Slovakijoje (25 proc.). Lietuvoje šis rodiklis nežymiai pradėjo mažėti nuo 21 proc. 2011 m. iki 19 proc. 2019 m., rodydamas nežymią nelegalių narkotikų mažėjimo tendenciją, kuri stebima ir kitose Europos šalyse. „Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. Lietuvoje kas penktas ESPAD tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui; dažniau vartoja merginos. Tuo tarpu ESPAD šalių vidurkis yra 6,6 proc. Prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui bent kartą per gyvenimą vartoja 23 proc. ir 22 proc. paauglių“, – sakė prof. L. Rupšienė. Vis didesnį rūpestį kelia kitos psichoaktyviosios medžiagos. Lietuvoje 5,6 proc. ESPAD tyrimo dalyvių nurodė, kad vartojo naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, 4,3 proc. – sintetinius kanabinoidus, 0,9 proc. – sintetinius katinonus.
Populiarėja lošimai ir kompiuteriniai žaidimai
2019 metų ESPAD rezultatai rodo, kad lošimas iš pinigų tapo populiaria Europos mokinių veikla – 22 proc. respondentų (29 proc. vaikinų, 15 proc. merginų) teigė, kad jie žaidė bent vieną žaidimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos. Lietuvoje šie skaičiai kiek mažesni: atitinkamai19 proc., iš jų 25 proc. vaikinų, 13 proc. merginų. Dažniausia lošiama loterijoje arba kortomis. Per pastaruosius 20 metų išaugus išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimui išaugo ir žaidimų populiarumas. ESPAD šalyse apie 60 proc. respondentų teigė, kad jie žaidė skaitmeninius žaidimus tipišką mokyklinę dieną paskutinį iki apklausos mėnesį (68 proc. – „nemokyklinę“ dieną), Lietuvoje atitinkamai 69 proc. ir 76 proc. Daugiausiai laiko žaisdami prie kompiuterių praleidžia Suomijos (77 proc. mokyklinę dieną), Danijos (75 proc. mokyklinę dieną), Faro (74 proc. mokyklinę dieną), Švedijos (73 proc. mokyklinę dieną), Estijos (73 proc. mokyklinę dieną) paaugliai. Daugumoje šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikinai praleidžia dvigubai daugiau laiko žaisdami nei merginos. ESPAD šalyse 94 proc. respondentų pranešė apie tai, kad naudojosi socialinėmis medijomis paskutinę savaitę iki apklausos, ir tai visiškai sutampa su atitinkamu Lietuvos rodikliu. Respondentai vidutiniškai praleidžia 2-3 val. tipišką mokyklinę ir 6 val. ir daugiau „nemokyklinę“ dieną. Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, merginos dažniau nurodė į socialinių medijų naudojimą nei vaikinai.
Parengta pagal LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos naujienų portalo informaciją
