Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ atliko Lietuvos bibliotekų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina šios institucijos teikiamų paslaugų kokybę, ką jie mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie yra viešojo interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda vartotojams.
Vyko apklausa
2019 m. gegužės 28 d.–spalio 3 d. buvo apklausti 4668 penkiolikos metų ir vyresni bibliotekų lankytojai. Apibendrindama tyrimo rezultatus, „Kantar“ kompanijos įžvalgų ir rinkodaros tyrimų direktorė Renata Sadunišvili sakė, kad Lietuvos bibliotekos yra pelniusios ypač aukštą lankytojų pasitikėjimo kreditą, jos realiai keičia ir gerina lankytojų gyvenimo kokybę, pateisina jų lūkesčius ir jau yra tapusios stiprias pozicijas išsikovojusiais bendruomenių centrais. „Didelis, vieningas ir stiprus Lietuvos bibliotekų tinklas su profesionaliais darbuotojais šiuo metu turi vieną iššūkį – kurti strategijas, įgyvendinti jas ir išlaikyti tokį pat aukštą lygį“, – sakė įžvalgų ir tyrimų specialistė.
Tyrimą tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ atliko bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Pristatyti tyrimo rezultatai
Sausio 30 d. Nacionalinės bibliotekos TV studijoje vyko tiesioginė transliacija tyrimo rezultatams aptarti. Surinkti duomenys lyginti su projekto „Bibliotekos pažangai 1“ metu atliktos viešosios interneto prieigos vartotojų apklausos duomenimis.
Tyrimą pristatė kompanijos „Kantar“ atstovės Renata Sadunišvili, Skaistė Varnienė, Alicija Miliauskienė ir Nacionalinės bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė.
„Tyrimo rezultatai akivaizdžiai parodo per dešimtmetį įvykusius pokyčius ir atskleidžia bibliotekų kuriamą vertę. Bibliotekos ne tik prisideda prie skaitmeninės atskirties problemų sprendimo, bet ir realiai padeda žmonėms spręsti kasdienes problemas, skatina naujų produktų ir paslaugų atsiradimą įvairiose vietovėse, sudarydamos sąlygas naudotis informacinėmis technologijomis tiems, kurie turi ribotas galimybes, t. y. kaimo vietovių gyventojams, vyresnio amžiaus ir mažas pajamas gaunantiems asmenims“, – pažymėjo G. Čistovienė.
Šiuo metu Lietuvoje yra 1240 viešųjų bibliotekų, iš kurių beveik 1000 įsikūrusios kaimo vietovėse. Vidutiniškai viena biblioteka tenka 2254 gyventojams ir per metus jose apsilankoma apie 9,3 mln. kartų.
Apklaustieji biblioteką dažniausiai suvokia kaip vietą, kurioje malonu leisti laiką ir kurioje dirba kvalifikuoti specialistai, suteikiantys profesionalią pagalbą. Palyginti su 2009 m., išaugo bibliotekininko svarba, pasikeitė jo vaidmuo: 2019 m. bibliotekininkas tapo konsultantu ir vienu svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis bibliotekos paslaugomis (pokytis nuo 22 proc. iki 46 proc.).
Apie paslaugas ir lankomumą
Bibliotekų teikiamas paslaugas lankytojai vertina labai gerai (bendro vertinimo vidurkis siekia 9,5 iš 10). Net 93 proc. lankytojų tikrai rekomenduotų bibliotekoje apsilankyti savo šeimos nariams ar draugams. Tokią palankią lankytojų nuomonę apie bibliotekų veiklą rodo ir labai aukštas NPS (Net Promoter Score) indeksas, apibūdinantis lankytojų pasitenkinimo ir lojalumo lygį. Bibliotekų NPS siekia 91 procentą. Šis rodiklis yra aukštesnis kaime nei mieste, taip pat aukštesnis tarp vyresnių lankytojų.
Didžioji dalis (85 proc.) žmonių bibliotekose apsilanko bent kartą per mėnesį, dažniausiai ateina 1–2 kartus. Aktyviausi lankytojai, į biblioteką užsukantys dažniau nei kartą per savaitę, sudaro ketvirtadalį visų apklaustųjų. Didžiausią viešųjų bibliotekų vartotojų dalį sudaro vyresni nei 55 metų asmenys. Tačiau čia matomi regioniniai skirtumai. Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose gausiausia lankytojų amžiaus grupė yra gerokai jaunesni – 18–35 metų asmenys.
Net 99 proc. bibliotekų teikia galimybę naudotis nemokamu internetu (2009 m. tokių buvo 53 proc.). Palyginti su 2009 m., reikšmingai pagerėjo bibliotekų lankytojų informacinių technologijų naudojimo įgūdžiai. 2019 m. 62 proc. vartotojų naudojimosi kompiuteriu įgūdžius vertino kaip „visiškai pakankamus“, 2009 m. tokių buvo – 51 proc. Prieš dešimt metų viešąja interneto prieiga bibliotekose aktyviai naudojosi 15–24 metų žmonės, o dabar didžiausią vartotojų dalį sudaro 45–64 metų auditorija.
Apie interneto prieinamumą
Nors Lietuvoje nuosekliai didėja interneto prieinamumas, pastarosios interneto prieigos reikšmė ateityje išliks svarbi, ypač kaimo vietovėse, nes net 98 proc. bibliotekų interneto prieigos naudotojų ketina ja naudotis ir ateityje. Prognozuojama, kad ateityje bibliotekos internetu naudosis dabartiniai 45-mečiai ir vyresni asmenys, turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, gaunantys vidutines pajamas asmenys.
Mažiausias galimybes naudotis internetu kitose vietose turi kaime gyvenantys vyriausio amžiaus lankytojai – 42 proc., mieste tokių senjorų (65 m. ir vyresnių) yra 26 proc. Mažiau galimybių naudotis internetu ne bibliotekoje turi neįgalieji, žemesnio išsilavinimo ir mažesnių pajamų žmonės.
Nustatyta, kad naudojimasis biblioteka daro didelę įtaką bendram lankytojų gebėjimui kritiškai vertinti visuomenės pokyčius (vidurkis 7,2 iš 10). Lankytojai, ypač kaimo bibliotekų, teigia, kad biblioteka padėjo išspręsti praktines problemas ir ugdyti kritinį mąstymą.
Apklausos dalyviai teigė, kad naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą (pagerina vyresnio amžiaus žmonių bendravimą su artimaisiais) ir padeda įgyti žinių bei įgūdžių, pritaikomų darbinėje ar mokslo veikloje. 8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą. Tai reiškia, kad bent 373 asmenims biblioteka padėjo įsilieti į darbo rinką ar joje išsilaikyti.
Pagal Martyno Mažvydo bibliotekos inf.
Redakcijos archyvo nuotr.
