Nakvynės namų realybė: kuršėniškis nesitikėjo ir vėl atsidurti kalėjime

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos Daivos Domeikienės išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje kuršėniškis Audrius Zakaras, nakvojęs Šiaulių nakvynės namuose Kauno gatvėje, nuteistas dėl du kartus už save vyresnio vyro sunkaus sveikatos sutrikdymo, atsiskleidžia kone visos socialinės problemos. Nuosprendyje, kuris paskelbtas 2024 m. rugpjūčio 28 d., – gyvenimo Nakvynės namuose realijos, ten gyvenančių žmonių skaudi realybė bei teismo motyvai, skiriant mažesnę, nei sankcijoje numatytas vidurkis, bausmę.

Nutempė į tualetą

Audrius Z. tikslesnes padaryto nusikaltimo bei jo priešistorės aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Vėliau savo parodymus jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu buvo neseniai grįžęs iš užsienio ir neturėjo kur gyventi, nes jam teismas buvo uždraudęs gyventi kartu su broliu. 2024 m. vasario 20 d. vakare jis esą grįžo iš darbo. Ar tuo metu buvo blaivus, trisdešimtmetis vyras negalėjo nurodyti. Nakvynės namuose tvarka yra tokia, kad pernakvoti viename kambaryje susirenka keli žmonės. Deja, tarp jų, pasirodo, neretai įvyksta konfliktai. Tai patvirtino ir ne vienas byloje liudytoju apklaustas Nakvynės namų gyventojas. Taigi, Audrius Z. grįžęs susiginčijo su keliais gyventojais, kurių nei vardų, nei pavardžių nežinojo. Vėliau nukentėjusiuoju tapęs V. B. jam taip pat buvo nepažįstamas. Audrius Z. pasakojo, kad, kilus konfliktui, buvo nutemptas į tualetą ir sumuštas penkių asmenų. Pasak kaltinamojo, jis buvo mušamas kumščiais, rankomis, kojomis į nugarą, galvą. Tarp tų asmenų, kurie Audrių Z. „auklėjo“ tualete, buvo ir V. B. Veiksmas tualete esą trukęs keletą minučių. Kadangi Nakvynės namuose tiek koridoriuose, tiek kambariuose yra vaizdo kameros, jų įrašai patvirtino, kad Audrius Z. iš tiesų tą vakarą koridoriuje konfliktavo su keletu asmenų ir jie jį nutempė į tualetą. Kaltinamasis nurodė, jog dėl to, kad pats buvo sumuštas, į policiją nesikreipė, nes netrukus kilo didesnių bėdų – V. B., gavęs keletą jo smūgių, vos nenukeliavo anapilin.

Susirūpino ne iš karto

Audrius Z. toliau pasakojo, kad parėjęs į kambarį iš tualeto, kur buvo sumuštas, pamatė V. B., kuris buvo tarp tų, kurie prieš jį naudojo smurtą. Kaip sakė kaltinamasis, suėmė pyktis ir jis „kambariokui“ trenkė. Nustatyta, kad Audrius Z. šešiasdešimtmečiui nukentėjusiajam vieną kartą sudavė kairės rankos kumščiu į veidą, po to – keturis kartus kairės rankos kumščiu į galvą, ne mažiau kaip tris kartus kitos rankos kumščiu į galvą ir dar vieną kartą spyrė koja gulinčiam lovoje vyrui į galvą. Nuo smūgių V. B. išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas sukėlė galvos smegenų suspaudimą, todėl ligoninėje vėliau skubiai buvo atlikta operacija. Padarytos kraujosruvos, lūžo žandikaulis. Nors žmogus buvo smarkiai sužalotas, niekas iš kartu kambaryje buvusių vyrų jo sužalojimų nepastebėjo, sveikatos būkle nesusirūpino, o pats V. B. tiesiog prigulė miegoti. Netrukus jis pastebėtas iškritęs iš lovos. Jį vyrai įkėlė į lovą. Kambario gyventojai girdėjo, kad nukentėjusysis keistai knarkė. Pats Audrius Z. iš tokio gargaliavimo, prasidėjusių traukulių suprato, kad V. B. yra visai prastai su sveikata ir kito vyriškio paprašė iškviesti greitąją. Šis taip ir padarė. Atvykus medikams, kambario gyventojai tvirtino, kad V. B. iš lovos iškrito pats, apie jokį smurtą prieš jį neminėjo.

Rūpinosi, kad žmogus nenumirtų

Kaltinamasis, nors ir elgėsi žiauriai su nukentėjusiuoju, jam suduodamas, tačiau vėliau minėjo, jog nepagalvojo, kad bus tokios baisios pasekmės. Audrius Z., norėdamas, kad būtų skirtas tinkamas gydymas, pats greitosios medicinos pagalbos darbuotojams pasakė, kad V. B. sumušė. Kai jam pasakė, kad dėl įvykio teks pasiaiškinti policijoje, Audrius Z. esą atsakė: „Gerai, tegul tik išgyvena“. Pareigūnai kaltininko apklausti atvyko tik po keleto dienų. Nakvynės namų gyventojas savo kaltės neneigė nuo pradžių. Pasak jo, domėjosi ir nukentėjusiojo sveikatos būkle, tačiau tuo metu pabendrauti su juo negalėjo, nes sužalotas vyriškis jautėsi prastai. Byloje buvo pareikšti Valstybinės ligonių kasos bei nukentėjusiojo civiliniai ieškiniai. Audrius Z. sutiko juos atlyginti, planavo dirbti ir mokėti dalimis. Kai nukentėjusiojo sveikata pagerėjo, kaltinamasis buvo sulaikytas kitose baudžiamosiose bylose ir su V. B. susisiekti nebegalėjo. Audrius Z. nukentėjusiojo atsiprašė ir nurodė, kad galėtų kas mėnesį jam pervesti po 50-100 eurų.

Kas ir už ką sumušė, nepamena

Nukentėjusysis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, to neprisiminė. Jis pasakojo, kad pamena tik tiek, kad šių metų vasario mėnesio pabaigoje buvo Šiaulių miesto Nakvynės namuose Kauno gatvėje. V. B. negalėjo nurodyti, ar tada su juo kambaryje buvo gerokai jaunesnis vyriškis, ar su juo bendravo, ar vyko koks nors konfliktas. Sveikatą praradęs vyras sakė prisimenąs tik tai, kad atsibudo ligoninėje ir jo gydytojas paklausė, kaip jis jaučiasi. Tuo metu jautėsi „kaip pritrenktas“, jautė silpnumą. Tik iš gydytojo sužinojo, kad buvo sumuštas Nakvynės namuose. Net ir baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą, V. B. gydymas buvo tęsiamas. Jam sutriko mąstymas, orientacija, atmintis, judėjimas. Nukentėjusysis nurodė, kad nežino, kiek laiko truks gydymas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. nurodė, jog kaltinamojo atsiprašymą priima ir sutinka, kad jis atlygintų dalį žalos. Neturtinę žalą sumuštasis įvertino 10 000 eurų suma, nes patyrė stiprią galvos traumą, po kurios „neprotauja“. Įvykio pasekmes tikriausiai jaus ilgą laiką arba visada, nes tvarkosi neįgalumo dokumentus, nebegali dirbti statybose kaip iki tol.

Galvą užsiklojo antklode

Nakvynės namų gyventojas P. Z., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad tą vakarą jaunuolis, kurio vardo ir pavardės tada nežinojo, tačiau dabar yra žinoma, kad tai buvo Audrius Z., pradėjo be aiškios priežasties prie visų kabinėtis, rėkavo koridoriuje, jų kambaryje. Esą liudytojui jis pasirodė kaip nenormalus. P. Z., neva nenorėdamas konfliktų, nieko jam nesakė, buvo užsiklojęs galvą antklode, nenorėjo į jį žiūrėti. Pasak šio liudytojo, V. B. buvo priėjęs prie to jaunuolio, kai šis sėdėjo ant lovos, neva norėdamas jį nuraminti. Kaip minėjo P. Z., nukentėjusiajam palinkus, kaltinamasis jam sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į pečius, krūtinę ir galvą. Tada nei šis liudytojas, nei kiti ten buvę asmenys esą nepagalvojo, kad V. B. suduoti smūgiai buvo rimti ir reikėjo iš karto kviesti greitąją medicinos pagalbą. Liudytojas pripažino, kad įvykio dieną buvo gavęs pensiją ir vartojo alkoholį.

Konfliktai Nakvynės namuose – kasdienybė

Liudytojas S. N. nurodė, kad nepažįstamam jaunuoliui grįžus į Nakvynės namus, koridoriuje tarp jo ir kito kambario gyventojų įvyko konfliktas. Jis, būdamas kitame kambaryje, girdėjo triukšmą, sklindantį iš koridoriaus, bet per daug nekreipė dėmesio, nes ginčai, barniai bei konfliktai Nakvynės namuose esą vyksta nuolat, ramybės ten nėra. S. N. papasakojo, kad po konflikto koridoriuje į kambarį sugrįžo minėtas jaunuolis, kuris, ėmė priekaištauti lovoje gulinčiam V. B. Pasak šio liudytojo, kai buvo užgesinta šviesa, jis, gulėdamas lovoje, išgirdo garsus, panašius į dunksėjimą, ir iš jų suprato, kad jaunuolis mušė V. B. Kaip buvo suduoti smūgiai, šis žmogus nematė, nes kambaryje buvo tamsu, be to, kaip jis sakė, buvo pavargęs ir nekreipė dėmesio, nesikišo į jų konfliktą.

Už negražų elgesį bandė galvą įkišti į klozetą

Kitas liudytojas, G. S., papasakojo, kad kitas Nakvynės namų gyventojas jam sakė, jog vienas jaunuolis labai negražiai elgiasi su socialine darbuotoja, ją pravirkdė, taip pat keikia įvairiais necenzūriniais žodžiais kitus gyventojus. Jie trise nuėjo į kambarį, kur šis jaunuolis, tai yra, Audrius Z., gyveno, su juo pasikalbėti. Tada vaikinas sėdėjo ant lovos, o vyrai išsakė jam priekaištus dėl jo elgesio. Esą Audrius Z. ėmė juos keikti. Vyrai trise išsitempė jaunuolį iš kambario į tualetą. Ten jį Nakvynės namų gyventojai „auklėjo“, mokydami teisingai elgtis, bandė galvą panardinti į klozetą. Šis liudytojas prisipažino, kad Audriui Z. porą kartų delnu sudavė į veidą.

Tiriant bylą, kaltinimai pasunkėjo

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 m. vasario 23 d. pagal gautą tarnybinį pranešimą dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padarymo. Tuo metu nukentėjusysis buvo gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyriuje. Nuo 2024 m. balandžio 3 d. ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje. Už ją numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje pažymima, kad V. B. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, pašalintą chirurginės operacijos metu. 2024 m. vasario 21 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą, rastas lovoje ant nugaros gulintis vyras, kuris buvo be sąmonės. Medikai pastebėjo žaizdą jo galvoje ties dešiniuoju smilkiniu bei hematomas veide, užpūliavusias nukentėjusiojo akis.

Pavyzdingu elgesiu nepasižymėjo

Kaltinamojo kaltę patvirtino jo paties prisipažinimas bei parodymai, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, apžiūros protokolais užfiksuoti duomenys, vaizdo įrašai, 2024 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Audrius Z. nusikalto, būdamas 10 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir smurtines. Po šio nusikalstamo padarymo jis dar du kartus teistas už dvi nesunkias smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Audrius Z. per pastaruosius trejus metus daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors paskutine gyvenamąja vieta Audrius Z. nurodė Kuršėnus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, gyveno Nakvynės namuose, esančiuose Kauno gatvėje, Šiauliuose, nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Netrukus po V. B. sunkaus sužalojimo, 2024 m. vasario 26 d., Audriui Z. buvo paskirtas suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje, o nuosprendžio paskelbimo dieną jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už kitas nusikalstamas veikas. Laisvės atėmimo vietoje Audrius Z., paskutiniais duomenimis, dirbo. Nors būta tam tikrų abejonių, Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialistas pateikė išvadą, jog Audriui Z. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Skirtas 3 metų laisvės atėmimas, tenkinti ieškiniai

Atsižvelgdamas į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo Audriaus Z. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir jis linkęs daryti įvairaus sunkumo nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, todėl šiuo atveju taikyti išimties nėra pagrindo ir būtina skirti vienintelę už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas nusprendė Audrių Zakarą pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad už minėtą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ši bausmė sumažinta trečdaliu, ir galutinė jam skirta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas. Skiriant bausmę, atsižvelgta į kaltinamojo sveikatos būklę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, gailėjimąsi, pasižadėjimą atlyginti žalą. Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš Audriaus Zakaro priteista 7 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo priteista 10 798,82 eurų. Tiek buvo išleista nukentėjusiojo gydymui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Rita Grigalienė

asociatyvus nuotraukų koliažas

Total
0
Dalinasi
Related Posts