Morkų ligos ir kenkėjai

Prieš porą savaičių rašėme apie morkų auginimą. Straipsnyje buvo užsiminta, kad morkas puola ligos ir kenkėjai. Dabar plačiau apie tai.

Morkų ligos

Fomozė. Morkos vegetacijos metu labiausiai kenčia nuo fomozės. Ligą sukelia Rostrupo vingiagrybis. Liga pasireiškia antroje vasaros pusėje. Ant sergančių lapų gyslų ir lapkočių atsiranda pailgų, pilkšvai rusvų dėmių. Lapai džiūsta, lapalakštis ligos pažeistoje vietoje nulūžta. Morkos šakniavaisio galvutė ir žemiau esanti dalis pūva tamsiai rudu puviniu. Ligos sukėlėjas žiemoja susirgusių augalų liekanose, šakniavaisiuose ir su sėkla. Didesnę žalą ši liga daro lietingą vasarą.

Baltasis arba sklerotinis puvinys. Juo apsikrėtusios morkos rūsyje ima greitai pūti, o pažeistos vietos apsitraukia gana tankia, balta, panašia į vatą, grybiena, kurioje susidaro baltų, su laiku pajuoduojančių skleročių. Liga sparčiai plinta kuomet drėgna. Prieš slepiant derlių rūsyje, patartina morkas nupurkšti svogūnų ištrauka. Žiemą pastebėjus šią ligą, reikia ne tik pašalinti pūvančias morkas, bet ir smėlį aplink jas.

Juodasis puvinys. Šios ligos pirmieji požymiai atsiranda vasaros pabaigoje – ant apatinių lapų atsiranda rudos dėmelės su neryškiai tamsiu pelėsiu, lapai ima džiūti. Šakniavaisių apatinės dalys ima pūti, atsiranda pilkšvų, sausų bei įdubusių dėmių, kurios greitai pajuoduoja. Ši liga sparčiai plinta per sėklas ir augalų liekanas, todėl būtina prieš sodinant sunaikinti sirgusių augalų liekanas.  Sandėliuose žiemą tokios morkos pūva labai lėtai ir per žiemą sugenda tik nedideli šakniavaisių ploteliai.

Šlapiasis puvinys. Šią ligą sukelia morkinė pektinbakterija. Į morkas bakterijos patenka per pažeista dengiamąjį audinį arba kenkėjų pažeistas vietas, o tai labai greitai jį supūdo šlapiuoju puviniu. Šlapiasis puvinys rūsiuose greitai plinta rudenį, kuomet šilta ir pakankamai drėgnas oras.

Morkų kenkėjai

Morkoms labiausiai kenkia paprastieji kurkliai, spragšių ir grambuolių lervos, gaminių pelėdgalvių vikšrai, dirviniai šliužai ir peliniai graužikai. Iš specifinių kenkėjų pavojingiausia morkinė muselė.

Morkinė musė – 4-5 mm ilgio juodas, blizgantis dvisparnis vabzdys. Morkoms kenkia lervos – 6-8 mm ilgio, cilindriškos, be galvų ir be kojų, gelsvos spalvos, blizgančios. Jos graužia takus šakniavaisiuose. Dėl to šie deformuojasi, atrodo lyg persmaukti, išoriniai audiniai skersai sutrūkinėja, dažniausia supūva. Pažeistų morkų lapai įgauna violetinį atspalvį, vėliau gelsta ir džiūsta. Musės pradeda skraidyti gegužės antroje pusėje, žydint obelims ir šermukšniams. Jos mėgsta pavėsį. Kiaušinius deda vakarais ant drėgnos dirvos, šalia daigų, turinčių 2-3 tikruosius lapus. Lervos kenkia 27-30 dienų, po to dirvoje virsta lėliukėmis. Per metus išsivysto dvi kartos. Antrosios kartos lervos kenkia rugpjūčio-spalio mėnesiais, iki dėliaus nuėmimo.

Morkinė blakutė – 2 mm ilgio šviesiai žalis vabzdys. Blakutės ir jų lervos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Lapai lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja. Šakniavaisiai būna smulkūs, kieti ir neskanūs.

Šakniniai amarai. Morkinių amarų pažeidimai labai panašūs į blakučių. Neretai šie kenkėjai aptinkami kartu. Pakenkti lapai deformuojasi, susigarbanoja. Kenkėjai laikosi kolonijomis šaknies kaklelio, stiebelio ir lapų pamatų srityse. Morkiniai amarai yra apie 1,5-1,7 mm ilgio. Besparniai amarai yra šviesiai žali, su ruda galva, sparnuotųjų galva ir krūtinė juodos, pilvelio viršutinė dalis – žalia. Jie masiškai pradeda kenkti atvėsus orams.

Pagal spaudą

Asociatyvios nuotr.

Total
0
Dalinasi
Related Posts