Kuršėniškės noras pagelbėti miego sutrikimų turinčiam vaikui baigėsi tuo, kad sūnus atsidūrė Vaikų reanimacijoje, o mamai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas.
Pateko į ligoninę
Nelaimė įvyko 60-metės Kuršėnų miesto gyventojos namuose apie pusę pirmos nakties sausio 24-ąją. 17-mečiui sūnus pasiskundus, kad turi miego sutrikimų, mama jam davė pačiai paskirtų psichotropinių vaistų, kurių sudėtyje yra psichomotorinės medžiagos zolpidemo. Dėl to vaikinas pasijuto blogai, jam pasireiškė didelis suisjaudinimas. Jis buvo paguldytas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų reanimacijos skyrių. Reanimacijos skyriuje vaikinui buvo išplautas skrandis ir jis išleistas namo.
Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities skyriaus specialistai tai įvardija nelaime, nes mama galėjo nepagalvoti apie pasekmes, o tik norėjo padėti vaikui.
Nei policijos pareigūnai, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities skyriaus specialistai plačiau įvykio aplinkybių nekomentuoja.
Redakcijos žiniomis, vaiko teisių gynėjams šeima yra žinoma.
Suaugusiųjų vaistai vaikams – pavojingi
Pasak Šiaulių rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro Kuršėnų poliklinikos šeimos gydytojo Rolando Freimono, duoti kitam žmogui, ypač vaikui, savo migdomuosius vaistus yra pavojinga.
„Vaistai, kurių sudėtyje yra zolpidemo, vieni iš naujesnių vaistų, skirtų trumpalaikiam nemigos gydymui, yra raminamieji ir migdomieji vaistai, priklausantys panašių į benzodiazepinus vaistų grupei. Šių vaistų nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų, kadangi nėra duomenų apie tokio amžiaus pacientų gydymą“, – sakė gydytojas.
Anot jo, vaikams ir paaugliams pirmą kartą migdomieji gali suveikti ir atvirkščiai: sukelti pyktį, agresiją, padidėti susijaudinimas, nerimas, slopinimas, sutrikti atmintis.
„Nuo šių vaistų lėtėja kvėpavimas, krenta spaudimas, nes kiekvienas vaistas turi pašalinį poveikį, o savo vaisto išvis niekada niekam negalima duoti, tuo labiau vaikams. Net vaistų informaciniuose lapeliuose parašyta, kad ne visi vaistai skirti vaikams, jų poveikis vaikams gali būti netirtas. Kokią dozę ir kokių vaistų skirti vaikui ar paaugliui, sprendžia gydytojas, nes vaikai dažnai stipriai reaguoja į tokius psichotropinius vaistus, o ir dozės vaikams skirtų vaistų yra visiškai kitos“, – įspėjo gydytojas.
R. Freimonas sakė, kad dar tik pradėjus dirbti Kuršėnų poliklinikoje pediatru (vaikų ligų gydytoju) tekdavo budėti tuometiniame Vaikų ligų skyriuje Kuršėnų ligoninėje. Tuomet ne kartą teko susidurti su vaikų apsinuodijimu vaistais, buvo ir mirtimi pasibaigusių atvejų.
„Maži vaikai gali apsinuodyti vaistais vedami smalsumo, matydami, kad sergant kam nors duoda tabletę, jie nusprendžia ir patys jos paragauti. Tas pats atsitinka ir vaikams aptikus vaistų, mažiesiems dažnai kyla noras paragauti, pabandyti. Tokio amžiaus vaikai gali praryti bet kokį senelių ar tėvų vaistą, paliktą matomoje vietoje ir lengvai prieinamą. Vaistus reikia laikyti vaikams neprieinamoje vietoje, nes ir paaugliams gali kilti noras piktnaudžiauti vaistais, ypač, kilus savižudybės idėjai. Dar viena galimybė vaikams apsinuodyti vaistais, kai vaistus, kuriuos vartoja patys, vaikams paduoda tėvai, kaip ir šiuo atveju“, – aiškino šeimos gydytojas.
R. Freimono teigimu, nuo vienos tabletės vaistų šalutinių poveikių tikrai neturėtų likti.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Sauliaus JUŠKEVIČIAUS nuotr.
