Susitikime su kuršėniečiais europarlamentaras Bronis Ropė, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kalbėjo apie Europos Sąjungos paramą Lietuvos regionams, pokyčius žemės ūkyje, Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES, energetikos problemas.
Europarlamentaras apie aktualijas
Susitikimą pradėjo Seimo narė Rima Baškienė. Ji pasidžiaugė gerėjančia šalies ekonomine situacija – „Sodra“ pagaliau turi biudžetą be skolų, pradėti mokėti “vaiko” pinigai, numatoma juos didinti. R. Baškienė priminė, kad ES fondai papildo biudžetą apie 18 procentų. Tai labai didelė parama. Seimo Pirmininko pavaduotoja pasidžiaugė Broniaus Ropės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Europos Parlamente, puikiu darbu šioje svarbioje institucijoje.
Europarlamentaras B. Ropė sakė žinąs Lietuvos aktualijas, nes dažnai lankosi įvairiuose Lietuvos regionuose. Kad parlamentarai neatitrūktų nuo aktualijų ir jaustų savo šalies gyvenimo pulsą, Europos Parlamento griežtame darbo kalendoriuje kiekvieno mėnesio viena savaitė skiriama susitikimams su atstovaujamos šalies gyventojais.
Europos Parlamento narys B. Ropė dirba komisijose ir komitetuose, susijusiuose su regionų plėtra, žemės ūkiu ir energetika.
Europarlamentaras kalbėjo, kad nemažai nerimo ir sumaišties kelia būsimas Britanijos pasitraukimas iš ES. Didžioji Britanija yra ketvirta šalis pagal įmokas į ES biudžetą, tad jai pasitraukus, bendro iždo mažėjimas būtų ženklus, todėl greičiausiai teks didinti šalių narių įnašas , keisti finansavimo programas.
Parama regionams
Sanglaudos politikos lėšos dalinamos regionams pagal jų BVP vienam žmogui rodiklio santykį su ES vidurkiu. Iš viso yra trys regionų kategorijos. Daugiausiai lėšų gauna mažiausiai išsivystę regionai, kurių BVP rodiklis yra mažesnis nei 75 procentai ES BVP vidurkio vienam žmogui. Mažiau lėšų gauna pereinamieji regionai, kurių BVP rodiklis yra tarp 75 ir 90 procentų ES vidurkio, o mažiausiai lėšų gauna labiau išsivystę regionai – daugiau nei 90 procentų ES vidurkio.
Lietuva buvo traktuojam, kaip vienas regionas. Ji, kaip ir Estija, jau pasiekia 75 procentų ribą ir 2020 metais turėtų patekti į antrą grupę, o tai reikštų mažesnes išmokas iš ES biudžeto ir didesnes įmokas. Latvija lieka skurdesnių valstybių grupėje.
Tačiau paskutiniu metu labai intensyviai ekonomiškai auga Vilniaus regionas, o kita Lietuvos dalis smarkiai atsilieka. Europarlamentars B. Ropė sakė, kad bus siekiama gauti finansavimą pagal 2018 metų ekonominius Lietuvos regionų rodiklius, t.y, bus siekiama, kad Vidurio-Vakarų Lietuvos regionas gautų didesnį finasavimą, o atotrūkis nuo Vilniaus mažėtų.
Pokyčiai žemės ūkyje
Pasak europarlamentaro B. Ropės, ryškių pokyčių žemės ūkyje nenusimato. Iki 2027 metų išliks bendra žemės ūkio politika. Išlieka išmokos žemdirbiams. Žadama mažinti kaimo plėtrą 20 procentų.
Bus atsisakoma žalinimo programų, pereinama prie ekologinių schemų. 1/3 išmokų gaus ūkininkai, kurie dalyvaus ekologinėse programose (daugiamečių ganyklų išsaugojimas, pasėlių įvairinimas, vandens ir dirvožemio kokybės saugojimas ir t.t.)
Europarlamentaras pastebėjo, kad ES jaunųjų ūkininkų yra 6 procentai, o Lietuvoje tik trys. Todėl numatoma plėsti programą jaunųjų ūkininkų rėmimui.
Į klausimą iš salės, kodėl visgi išmokos žemdirbiams nėra vienodos, B. Ropė atsakė, kad ,deja, kol kas taip yra. Bet dedamos pastangos, kad ateityje Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiams skiriamos išmokos būtų vienodos su kitų šalių ūkininkams skiriamomis išmokomis.
Numatoma daugiau dėmesio skirti bendruomenių iniciatyvoms – ne tik kaimo, bet ir miesto bendruomenėms atsirastų galimybė gauti bendruomenės projektų finansavimą .
Energetika
Lietuvai labai aktualus Ignalinos AE uždarymas. Stojant į ES, Lietuva pasirašė pasižadėjimą uždaryti nesaugius rusiškus Ignalinos AE RBMK reaktorius, savo ruožtu ES bendrija įsipareigojo finasuoti šį projektą. Tai užfiksuota stojimo į ES sutartyje. Uždarymo darbai turi būti baigti 2038 metais.
Pagal šį įsipareigojimą 2014-2020 metais buvo numatyta skirti 800 mln.eurų uždarymo darbams vykdyti. Tačiau dėl kai kurių techninių kliūčių ir buvusios A. Kubiliaus Vyriausybės Energetikos ministro A.Sekmoko delsimo, darbai nebuvo vykdomi 3 metus. Stipriai atsilikta nuo grafiko, nevykdomi susitarimai, todėl ES priėmė sprendimą pinigų Ignalinos AE uždarymui neskirti.Tai didžiulis smūgis Lietuvos biudžetui.
Europarlamentaro B. Ropės iniciatyva buvo suorganizuotas Europos Parlamento komiteto išvažiuojamasis posėdis, kurio metu komiteto nariai įsitikino, kad dabar darbai vykdomi, finansiniai dokumentai tvarkomi atsakingai.
Dabar deramasi, dėl sumos, kuri bus skirta Ignalinos AE uždarymui. Europarlamento narys B. Ropė pabrėžė, kad pagal sutartį Lietuva turi teisę gauti pilną finansavimą uždarymui, bet galbūt gali tekti kreiptis į teismą. Pasak jo, Lietuva turi turėti tvirtą balsą ir reikalauti pagal sutartį priklausančio finansavimo.
Ekologija
Kita aktuali tema – ekologija. Klimato kaita vis labiau pastebima. B. Ropė, buvęs Ignalinos meras, kalbėjo, kad jo vadovavimo metais Ignalinoje buvo renovuoti visi namai ir visos įstaigos. Ženkliai sumažėjo energijos suvartojimas.
Dabar iš atsinaujinančių šaltinių gaunama 27 procentai energijos, bus siekiama, kad 2030 metais iš atsinaujinačių šaltinių būtų išgaunama ne mažiau, kaip 40 proc. energijos.
Europarlamento narys B. Ropė kuršėniečiams kalbėjo, kad vienas didžiausių jo siekių ES Parlamente, kad Lietuva nebūtų antrarūše ES šalimi, kad į paramą tiek žemės ūkio, tiek regionų plėtros, tiek Ignalinos AE uždarymo finasavime, ji turėtų tokias pat teises, kaip ir kitos šalys narės. Jeigu Lietuva aiškiai išsikeltų savo prioritetus, nuosekliai ir tvirtai jų laikytųsi, vieningai dirbtų Lietuvos labui Lietuvoje ir Europos Parlamente, būtų galima daug pasiekti ir išsireikalauti deramos pagarbos ir palankesnių sąlygų, o tai užtikrintų geresnį gyvenimą kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Vilma KIBURTIENĖ
