Kuršėnuose įamžintas krašto savanorių atminimas   

Prie Tremtinių kryžiaus, esančio šalia Kuršėnų Šventojo Jono Krikštytojo bažnyčios, atidengtos atminimo lentos 1919 – 1920 metų Nepriklausomybės kovų Kuršėnų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalieriams ir 1919 – 1920 metų Nepriklausomybės kovų Kuršėnų valsčiaus savanoriams.

Temstant prie Tremtinių kryžiaus ėmėsi būriuotis kuršėniškiai. Prasideda atminimo lentų atidengimo šventė.

Skamba trijų Nepriklausomybės kovų Kuršėnų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių – Jono Jokšo, Jono Kovieros ir generolo Stasio Raštikio – bei 28 Nepriklausomybės kovų Kuršėnų valsčiaus savanorių pavardės. Atidengti paminklines lentas kviečiami Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir rajono vicemeras Algis Mačiulis. Atrišamos simbolinės juostelės, nuaidi Šiaulių Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių salvės už Lietuvos savanorius, Lietuvos žmones, Lietuvos valstybę. Atminimo lentas pašventino Kuršėnų parapijos klebonas, monsinjoras Vytautas Kadys.

Prie mikrofono kviečiamas istorikas Jonas Kiriliauskas. Trumpai apibūdinęs tuometinę situaciją Lietuvoje, Lietuvos valstybės kovas su bolševikais, lenkais ir vokiečiais, valstybės vadovų bandymus kurti valstybę koalicijose, Pilsudskio bandymus sujungti Lietuvą su Lenkija, istorikas pateikė faktų apie savanorių kariuomenę.

Pasak jo, sutartis su savanoriais buvo sudaroma vieneriems metams.

„Nors sunkiai buvo suvokiama, ką jie turėtų ginti, tačiau Lietuvos Tarybos kreipimasis į tautą ir raginimas ginti Lietuvos valstybę, buvo sutiktas supratingai. Į savanorius įsirašė ir Kuršėnų krašto žmonės. Jauniausiam savanoriui Vladui Pikeliui iš Lapkasių kaimo buvo tik septyniolika metų, o vyriausiam – Petrui Jarockiui iš Guogiškių – 44 metai. Tačiau daugumai savanorių buvo 18-24 metai. Ne visi jie iš kovų grįžo namo. Liudas Gadliauskas nuo žaizdų mirė Kauno ligoninėje, Jonas Kovėra į Kuršėnus grįžo sužalotas – netekęs kojos. Vaclovas Riškus iš Pakštelių kaimo namo grįžo po metų nelaisvės pas lenkus , o būsimas kariuomenės vadas ir generolas Stasys Raštikis – beveik po tokio pat laikotarpio praleisto bolševikų nelaisvėje“.

Buvo perskaityta to meto savanorio priesaika Lietuvos valstybei.

Prie atminimo lentelių gėlių padėjusi Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė sakė, kad Kuršėnų krašto žmonės vertina savo istoriją, istorinę atmintį ir perduoda ją iš kartos į kartą.

„Kuršėnų krašto žmonės visada buvo už tai, kad Lietuva būtų laisva. Tai įrodo ir šių savanorių pasiaukojimas“, – sakė ji.

Rajono vicemeras A. Mačiulis, pasidžiaugęs Kuršėnų krašto žmonių ryžtu išsaugoti savanorių atminimą, sakė, jog tuomet Lietuva kariavo su trimis valstybėmis – Lenkija, Vokietija ir bolševikine Rusija. Ir tik savanorių dėka visi priešai buvo sumušti ar sustabdyti.

Po iškilmingo atminimo lentų atidengimo vakaro tamsumoje suskambo daina „Žemėj Lietuvos“.

Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.

 

Total
19
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts