Spalio 6 dieną Jurbarke Švenčiausios trejybės bažnyčioje 12 valandą bus atidengtas ir pašventintas koplytstulpis žymiam Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės poetui, publicistui, istorikui, karo žygių dalyviui Motiejui Strijkovskiui atminti.
Jo pavardė atsidurs šalia švento Roko ir Motiejaus pagerbimo koplytstulpio įrašuose.
Idėjos autoriai ir sumanytojai – gerbiamas klebonas Darius Auglys ir profesionalus tautodailininkas , skulptorius Adolfas Teresius.
Motiejus Strijkovskis laikomas pirmuoju Lietuvos istoriku, išdrįsusiu parašyti tikrą, neiškraipytą ir lenkų ponams nepataikaujančią istoriją, esame skolingi ir privalome mozūrams būti dėkingi ir skolingi.
Nesvarbu, kad žymiausias Lenkijos istorikas Janas Dlugošas gimė netgi vėliau, negu įvyko svarbiausias viduramžiais Griunvaldo mūšis, jo kronikos eilutės buvo neginčijamos ir netgi nesvarstomos diskutuoti.
Ir nors Motiejus Strijkovskis pats buvo lenkų kilimo, nepabijojo sviesti pirštinės jų pusėn.
Lietuviai visada turėjo savo tikėjimą, tradicijas, papročius, aiškino panašumus baltų su romėnais, neatmetė Palemono ir jo giminių įsikurdinimo fakto mūsų žemėse, iš kur po to atsirado tokie įdomūs valdovų vardai kaip Dangerutis, Vaidevutis, kiek surasta romėnų pirklių paliktų monetų šalia piliakalnių.
Vienui vieni, be jokios karinės pagalbos karšėme kailius vikingams, Ordino riteriams, netgi kunigaikštis Algirdas nebijojo žygiuoti į Lenkijos karalystės žemes. O kieno nuopelnas buvo pergalė prieš rusėnus Ūlos kautynėse?
Motiejus Strijkovskis gimė 1547 metais Lenkijoje Bžezinoje, mirė apie 1590 metus.
Per savo trumpą, tačiau prasmingą gyvenimą atliko itin daug reikšmingų darbų. Jo veikalų sudarytojas ir vertėjas Sigitas Narbutas negali atsistebėti Strijkovskio kruopštumu, nuoseklumu, gebėjimu kruopščiai atrinkti šaltinius ir juos kritiškai vertinti.
Jo pramintais takais vėliau žengė kiti garsūs istorikai, tokie kaip Albertas Vijūkas Kojelavičius ir Simonas Daukantas, jie rėmėsi jo veikalais ir juos cituodavo. Motiejus Strijkovskis visiems buvo svarbus ir reikalingas.
Tarnavo Vitebsko įguloje, rinko medžiagą veikalams pas Slucko kunigaikštį Jurgį II Olelkaitį, artimai pažinojo italų rotmistrą Aleksandrą Gvagninį, vėliau parašiusį pirmąją Europos visuotinę istoriją, buvo svarbiu lenkų pasiuntiniu Stambule.
1578 metais apsistojo Varniuose pas Žemaitijos vyskupą Merkelį Giedraitį ir 1582 metais paskiriamas klebonauti į Jurbarką, kur jis ir baigė savo žemiškąją prasmingą kelionę.
Jurbarkui jis svarbus, nes paskatintas didiko Mikalojaus Radvilo Juodojo pradedėjo rašyti pirmąją LDK istoriją,1582 metais išleido „ Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos, Rusios kronika”.
Kiti reikšmingi kūriniai: epinė istoriografinė poema „Apie šlovingos lietuvių, žemaičių ir rusų tautos pradžią“, poema „Dorybės šauklys“, stipri eiliuota poema „Eilės apie pergalę prieš 30000 maskviškių“, vertinga savo turiniu ir tyrimais poema „Lietuvių tautos kilmė“.
Asmeniškai kaip istorikas viliuosi, kad Motiejaus Strijkovskio palikimas, jo karo dainos bus nepamirštos ir aptariamos paskaitų, konferencijų metu, kad upių tėvo Nemuno žemupyje įsikūręs Jurbarkas brangins savo krašto istoriją ir jai nusipelnusias asmenybes.
Humanitaras, lektorius
Ruslanas Baranauskas
