Karališkosios istorijos pėdsakais Kuršėnuose

Praėjusiame „Kuršėnų krašto žinių“ numeryje prisiminę Lauryną Ivinskį ir paminėję jo 210-ąjį gimtadienį, vėl grįžtame į jo vardu pavadintą aikštę XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje ir toliau keliaujame karališkos istorijos pėdsakais.

Karinių paradų vieta

Dar galima paminėti, savotiškus karinius paradus, kurie užfiksuoti senose nuotraukose. Vokiečių okupacinės kariuomenės iškilmingas išžygiavimas iš Kuršėnų 1919 metų pradžioje. Tai ir raudonojo Žemaičių pulko rikiuotė ir paradas 1919 metų pradžioje. Vokiečių rikiuotė 1941 metais užėmus Kuršėnus. Per juos žygiavo ir rikiavosi žygiui ne viena kariuomenė ir XIX amžiuje, pradedant 1812, po to 1831 metais sukilėliai išžygiavo iš čia pasidaliję į tris kolonas, 1863 metų įvykiai. Kariuomenei reikia erdvės, o turgaus aikštė tam reikalui tiko.

2018 metais per miesto šventę čia stovėjo didelė savanorių karių rikiuotė su savo karine technika.

Kaip atrodė turgaus aikštė grindinio prasme?

Aikštė tarpukariu

Pirmą vaizdą aprašytą pavyko užtikti 1925 metais. Laikraštis „Šiaulietis“ rubrikoje skirtoje Kuršėnams rašė: „Turgavietė – vos beišbrendamas purvynas. Gerai dar, kad vokiečiai, okupacijos metu išpylė ją smulkiai skaldytais akmenimis: kitaip nebūtų galima išbristi per purvus“.

Ši žinutė iškalbinga, ji pasako, kad turgavietė iki 1916-1917 metų buvo paprasčiausia grunto aikštė, kurioje rudenį-pavasarį telkšojo balos ir purvas. Vokiečių okupacinė valdžia ją išgrindė, bet nekokybiškai. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, miestelio valsčiaus savivaldybė apie 1932-33 metus išgrindė ją ir dabar jau purvynų nebuvo iki pat 1948 metų gegužės mėnesio kol čia vyko turgūs.

Ketvirtajame dešimtmetyje iš rytų pusės ją savotiškai rėmino du restoranai – Kremerio ir Balkino, iš pietų pusės, nuo Ventos užės, tebestovėjo parduotuvės po vienu stogu, Šiaurinėje pusėje buvo visa eilė parduotuvių: geležies, degtinės monopolis, kanceliarinės prekės, benzino kolonėlė. Vakarinėje pusėje Jadvygos Matusevičienės-Hiksienės vaistinė (ji perėmė Kozmiano vaistinę), kolonialinių prekių, saldainių ir kitos parduotuvės.

Galima pasakyti, kad čia žmonių judėjimas buvo labai aktyvus visą savaitę, išskyrus penktadienio vakarą ir šeštadienį, kai prasidėdavo šabas.

Nereikia pamiršti dar per aikštę kiekvieną dieną į mokyklą lekiančių keliasdešimt šurmuliuojančių žydų vaikų.

Stoties funkcija

Be paradų, susirinkimų, švenčių organizavimo turgaus aikštė turėjo dar vieną svarbią funkciją – keleivių vežimo – priėmimo. Minima austerija – užvažiuojamieji namai. Tai šių laikų kalba kalbant –  stotis.

Čia atvažiuodavo diližanai čia rinkdavosi keleiviai. Atsiradus Kuršėnų geležinkelio stočiai iš čia diližanas veždavo žmones į stotį ir atgal.

Atsiradus autobusams, iš turgaus aikštės važiuodavo autobusai. Visa tai truko iki autobusų stotis atsidūrė Vilniaus gatvės pakraštyje – tuo metu dar miesto pakraštyje. Tačiau autobusų stotelės apie aikštę išliko iki šių dienų.

Išskirtinis renginys

Tarpukariu vienas renginys čia buvo išskirtis, todėl verta jį pateikti skaitytojams.

1930 rugsėjo 14 dieną sekmadienį Lietuvos Žemės ūkio rūmai Kuršėnuose organizavo Žemės ūkio parodą. Štai kaip ji buvo aprašyta to meto spaudoje, o mes kartu galime pasižiūrėti kokie pasiekimai, yra įvykę Lietuvoje per dešimtmetį nepriklausomybės:

„…Jau iš ankstaus ryto iš visų pusių, ilgomis virtinėmis važiuotų ir pėsčių žmonių padrikę visi vieškeliai, plaukia į vieną tašką – Kuršėnus.

Ir vis tik nežiūrint į blogą, lynojantį orą, žmonių prisirinko apie porą tūkstančių. Parodą jau buvo galima lankyti nuo 8 val. ryto, tačiau iškilmingas parodos atidarymas įvyko 12 val. Parodą atidarė Žemės ūkio Rūmų pirmininkas p. Krukauskas.

Tenka pereiti prie atskirų eksponatų. Visi skyriai, palyginant turėjo gausų eksponatų skaičių. Didelio dėmesio buvo vertas arklių skyrius, kuriame gausų – didžiausią skaičių išstatė arklių Varputėnų dv. ardenų veislės žirgynas, ponios Hriškevičienės Marės nuosavybė. Viso šio žirgyno buvo išstatyta 15 arklių su prieaugliu.

Visų dėmesį kreipė į save to žirgyno eržilas „Pavasaris“, 3 metų senumo. Net dviem vyram buvo sunku jį suvaldyti. Specialistų nuomone šis eržilas geriausias geriausias ardenų veislės Lietuvoje. Gaila, kad jį neišstatė Kauno parodoj. Kuršėnų parodoj jis apdovanotas I laipsnio pagyrimo lapu. Jo motina kumelė „Fanny“, savo laiku importuota iš Švedijos su labai gražia 6 mėn. kumelaite, gavo irgi pirmo laipsnio pagyrimo lapą. Kumelė matyt tinka veislei, nes jos vaikas, p. Steponavičiaus nuosavybė, Kauno parodoj gavo aukso medalį.

Viso Varputėnų dv. žirgyno savininkė gavo už arklius 5 pagyrimo lapus, tai, rodos, didžiausią skaičių iš visų eksponatų savininkų.

Tiesa, ta pati savininkė gavo už veislinius jorkšyrų veislės kuilius du pagyrimo lapu ir II laipsnio pagyrimo lapą už olandų veislės buliuką.

Ant kiek Varputėnų dvaro žirgynas dominavo savo eksponatų – arklių gausumu ir gerumu, ant tiek raguočiais p. Gruževskis, savo olandų veislės karvėmis.

Už arklius išduota viso 21 pagyrimo lapas ir 1175 lit. pinigais.

Už raguočius išduota viso 30 pagyrimo lapų ir 1385 lit. pinigais…

Už namų pramonę ir liaudies meno dirbinius išduota už 21 eksponatą pagyrimo lapai ir 345 lt. pinigais.

Už žemės ūkio gaminius išduota už 24 eksponatus pagyrimo lapai.

Už pramonės išdirbinius gavo „Birutės“ fabrikas I laipsnio pagyrimo lapą. Šia proga tenka pastebėti, kad „Birutės“ fabrikas gražiai save pareklamavo. Turėjo vieną didžiausių paviljonų, gražiausioj vietoj. Sveikintinas fabriko dalyvavimas parodoj, kas įrodo, kad „Birutės“ fabrikas yra suinteresuotas su savo gaminiais supažindinti mūsų plačią liaudį – kaimą, užtat ūkininkai, ne be reikalo jo išdirbinius mėgsta.

R. Rol ir Lipšicienė už koklius ir indus gavo I  laipsnio pagyr. lapą.

Rokas Naikauskas už plytas gavo II laipsnio pagyrimo lapą.

Parodos metu įvyko melžimo konkursas. Viso konkurse dalyvavo 10 melžėjų.

Melžimo konkurse Gutmanaitė Ona, Varputėnų dvaro melžėja, gavo I laipsnio pagyrimo lapą ir 25 lit. pinigais ir Stankaitis Pranas, rodos p. Fledžinskio dv. melžėjas, taipogi I laipsnio pagyrimo lapą ir 25 lit. pinigais.

Visos kitos 8  melžėjos gavo II laipsnio pagyrimo lapus ir po 10 lit. pinigais, kurių tarpe net 3 melžėjos Varputėnų dv.

Gražų įspūdį padarė melžėjų kostiumai – balti, ilgi chalatai ir specialios kėdutės, kurias paskolino Varputėnų dv. savinin. P. Hriškevičienė. Už tą agr. P. Valatka net padėkojo ūkio sav. p. Hriškevičiui.

Bendras parodos įspūdis geras. Iš vykusių į parodą teko nugirsti ne mažą nusistebėjimą parodos eksponatų gausumu ir turtingumu. Turtingiausi skyriai buvo arklių ir raguočių. Matyti, kad mūsų kultūriniai ūkiai į šią žemės ūkio šaką kreipia daug dėmesio.

Įdomių eksponatų išstatė p. Šaltys, už garvežio modelį gavo net piniginę premiją…“

Galima tik įsivaizduoti, kaip būtume atrodę ir miestelis, ir apylinkės, ir kokie pasiekimai jei ne sovietų okupacija 1940 metais. Ir toks pastebėjimas ir sąsaja su L. Ivinskiu, to p. Šalčio padarytas garvežio modelis ir L Ivinskis su geležinkelio stabdžio modeliu. Geležinkelis audrino žmogaus sąmonę, kaip palyginti nauja transporto rūšis.

Permainos aikštėje

Didelės permainos čia prasidėjo sovietmečiu. Pirmiausia pasikeitė aikštę supanti aplinka.

Šiaurinėje dalyje atsirado milicijos ir saugumo (antrame aukšte) įstaigos (pastatas buvo nugriautas, o dabar ten buvęs poliklinikos pastatas), Kremerio restoranas evoliucionavo į aludę, o vėliau tapo restoranu ir tokiu buvo iki 1971 metų.

Kitoje aikštės pusėje buvo knygynas.

Vakarinėje dalyje buvo sugriauti pastatai, o išlikusiame mediniame, kur dabar yra draudimo bendrovė ir kompiuterinių prekių parduotuvės, pokaryje buvo įsikūręs sovietinis radijo mazgas, kuris transliavo radijo programas. Didelių garsiakalbių buvo pristatinėta mieste, o taip pat ir turgaus aikštėje. Transliuojama buvo ir į radijo taškus, esančius įstaigose, organizacijose ir privačiuose namuose. 1947 metais spaudoje buvo konstatuota, kad Kuršėnų rajono mazgas dirba gerai ir kad mieste radijo taškų skaičius per metus išaugo nuo 80 iki 123. Sunku pasakyti, ar tai daug to meto sąlygomis ar mažai. Radijo mazgui vadovavo Stračkovas, o dirbo pora padėjėjų ir vieno iš jų, Stasio Liniausko teigimu, prie garsiakalbių turgaus aikštėje susirinkdavo jaunimo ir vyrų pasiklausyti futbolo transliacijų per radiją.

JONAS KIRILIAUSKAS

(Tęsinys kitame numeryje)

Asmeninio albumo nuotr.

Sauliaus JUŠKEVIČIAUS nuotr.

Almos STUGIENĖS nuotr.

Total
0
Dalinasi
Related Posts