Kovo 16 d. Lietuvoje pagerbiami knygnešiai – lietuvių kalbos saugotojai, puoselėtojai, sargybiniai. Pagerbdami ir aktualizuodami šitą Lietuvos istorijos tarpsnį, knygnešių žygdarbį, primename kitą iškilią to meto asmenybę: „Lauryną Ivinskį (1810–1881) – XIX a. vidurio švietėją. Jis užsiėmė labai įvairia veikla: buvo leidėjas, publicistas, tautosakos rinkėjas, leksikografas, rašęs ir poeziją, vertęs. Žinomas kaip pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, taigi laikomas lietuvių periodinės spaudos pradininku. L. Ivinskio leisti ir redaguoti kalendoriai yra labai svarbūs lietuvių kultūros istorijai. Tai buvo pirmieji lietuvių kalba leisti periodiniai leidiniai, skirti tiek paprastai liaudžiai, tiek ir labiau išsilavinusiems žmonėms. Manytina, kad dėl šių kalendorių laidų apskritai kilo tautos raštingumas. Iki Ivinskio kalendoriaus Lietuvoje būta tik lenkiškų ir rusiškų kalendorių. Pirmuosiuose lietuviškuosiuose kalendoriuose spausdinti ūkiški patarimai, liaudies medicinos žinios, informacija apie bažnytines šventes, astrologiją, istorinius įvykius. Taigi kalendoriai tam tikra prasme atliko mokslo populiarinimo funkciją. Tyrėjai pabrėžia kalendorių originalumą, palyginti su lenkiškaisiais ir rusiškaisiais. Labai svarbus kalendorių įnašas į lietuvių literatūros sklaidą apskritai.“ http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1044)
Milvydų dvare, netoli Kuršėnų, Laurynas Ivinskis praleido paskutinius savo gyvenimo metus. Čia, Kuršėnuose, atgulė ir amžino poilsio. Jo garbei ir atminimui centrinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas, aikštei suteiktas Lauryno Ivinskio vardas. Minint šio šviesuolio 170-ąsias gimimo metines (1980 m.), Kuršėnų miesto kraštotyrininkai, vadovaujami mokytojos, garbės kraštotyrininkės Sigitos Lukienės, pradėjo rinkti kalendorius. 1990 m. Šiaulių rajono savivaldybė įsteigė L. Ivinskio premiją, kuri kasmet skiriama už geriausią išleistą tų metų lietuvišką kalendorių. 1996 m. gruodžio 21 d. Kuršėnų kultūros namuose (dabar Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras) duris atvėrė Kalendorių muziejus. Jo atidarymas sutapo su pirmojo lietuviško kalendoriaus išleidimo 150-osiomis metinėmis. Jau kelis dešimtmečius po vieną-du kartus per metus keičiamos teminės kalendorių ekspozicijos pasitinka kiekvieną praveriantį kultūros centro duris – nuo darbuotojų ir mėgėjų meno kolektyvų narių iki renginių žiūrovų ir atlikėjų. Per daugelį metų sukauptas ir didelis įvairaus formato Lietuvos gyventojų dovanotų kalendorių archyvas, kurį sudaro į temines grupes suskirstyti Senieji, Meno, Gamtos, Užsienietiški, Religiniai, Kišeniniai ir kiti kalendoriai. Viso – apie 8400 vnt.
Šiuo metu kalendoriai persikelia į naujas – erdvesnes, būtent tam skirtas ir pritaikytas erdves – nuo šiol apžiūrėti tiek archyvus, tiek ekspozicijas kvies Šiaulių rajono Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, įsikūręs renovuotame Gruževskių dvare.
Kartu skubame patikinti, kad L. Ivinskio vardas skambės, kalendorių teminės ekspozicijos ir toliau džiugins kultūros centro Kuršėnuose lankytojus tradicinėje ekspozicijų erdvėje, keliaus į Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro filialus. Šiuo metu Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre veikia ekspozicija „Pasaulio kalendoriai“, o viena įspūdingiausių ekspozicijų „Senieji kalendoriai“ „svečiuojasi“ Renavo dvare, Mažeikių rajone, kur kadaise kurį laiką mokytojavo ir pats L. Ivinskis. Karantino metu negalėdami aplankyti minėtų ekspozicijų gyvai, esate maloniai kviečiami tai padaryti virtualiai ŠRSKC interneto puslapyje www.kursenukultura.lt
ŠRSKC informacija
