Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Gintaras Mačiulis, jau šešerius metus vadovaujantis kriminalinės policijos padaliniui, tiriančiam nusikaltimus elektroninėje erdvėje bei įvairaus plauko sukčiavimus, siūlo galą, kuris visą jo komandą atvedė prie telefoniniu sukčiavimu užsiimančios nusikalstamos organizuotos grupės demaskavimo, užčiuopė netikėtai. Po intensyvaus metus trukusio darbo buvo surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų ir baudžiamoji byla, kurios tyrimui vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras, jau artimiausiu metu pasieks teismą. Baudžiamojoje byloje dėl 55 nusikalstamų veikų – sukčiavimo bei neteisėto pareigūno vardo pasisavinimo, kaltinami 8 asmenys. Jų padarytų nusikaltimų turtinė žala siekia beveik 70 tūkstančių eurų.
Nuo 2020 metų pradžios iki rugsėjo mėnesio iš Šiaulių apskrities policijos suvestinių niekaip neišnyko pranešimai apie nuo telefoninių sukčių nukentėjusius gyventojus. Dėl to į policiją kreipėsi 32 Šiaulių miesto ir rajono gyventojai. Rugsėjo 1 dieną buvo pradėtas eilinis ikiteisminis tyrimas dėl tokio pobūdžio sukčiavimo. 84 metų Vilniaus g. gyvenančiai šiaulietei fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs asmuo prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad jos turimi grynieji pinigai gali būti padirbti ir juos reikia patikrinti. Nukentėjusioji į namus atėjusiam nepažįstamam vyrui atidavė 5000 eurų.
Ant namo fasado, kuriame įvykdytas minėtas nusikaltimas, buvo įrengta namo prieigas stebinti vaizdo kamera. Nuo jos ir kitų mieste esančių vaizdo kamerų įrašų peržiūros ir prasidėjo įtariamojo paieška. Vadovaujami Gintaro Mačiulio, kriminalistai dešimtis kartų peržiūrėjo vieną vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotą įrašą ir užfiksavo asmenį, kuris pagal aprangos detales atitiko nukentėjusiosios pateiktą iš jos pinigus paėmusio asmens apibūdinimą. Tačiau užtikrintumo, kad šis asmuo susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nebuvo. Tai galėjo būti tiesiog eilinis Šiaulių bulvaro praeivis. Pareigūnų dėmesį patraukė jo dėvimi sportiniai juodos spalvos batai su ryškiaspalve – raudona, užkulne.
Laikas bėgo, o įtariamojo pareigūnai savo rankose vis neturėjo. Tačiau vieną rudens penktadienio vakarą, po darbo valandų žingsniuodamas į vakarėlį, Gintaras Mačiulis Aušros alėjoje pamatė asmenį, tiksliau batus, matytus vaizdo įraše. Jie buvo juodi su su raudona užkulne ir juos avėjo vaikinas, labai panašus į tą, kurį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Vedamas prieš 27 metus duotos pareigūno priesaikos ir vidinės nuojautos, jog tai gali būti tas vaikinas, kuris rugsėjo 1-ąją iš šiaulietės pasisavino 5000 eurų, kriminalistas, nepaisydamas, kad darbo laikas jau pasibaigęs ir jis yra laukiamas draugų vakarėlyje, įtariamojo iš akiračio nebepaleido – svarbu buvo išsiaiškinti jo gyvenamąją vietą ir taip nustatyti asmens tapatybę. Nors profesinis azartas demaskuoti įtariamąjį buvo diddžiulis, tačiau Gintaras suprato, kad dabar šio asmens sulaikyti negalima, nes didelės apimties tyrimui tai neduos jokios naudos, todėl reikėjo akimirksniu sugalvoti, kaip nustatyti vaikino asmenybę. O pastarasis paspartino žingsnį ir nusuko į šalia esančių daugiabučių namų kiemus. Gintaras, suprasdamas, jog vaikinas gali pradingti iš akiračio, priėmė sprendimą iškviesti uniformuotą policijos ekipažą ir jam davė užduotį sugalvoti pretekstą, kurio pagrindu patikrintų vaikino dokumentus ir nustatytų jo asmenybę. Užduotis sėkmingai buvo įvykdyta ir 23 metų vaikino asmenybė nustatyta. Tai buvo galas siūlo, atvedusio Gintarą ir jo kolegas prie sukčiavimo organizatorių.
Po kurio laiko šis įtariamasis ir kiti jo bendrininkai buvo sulaikyti, visiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Tyrimą sunkino tai, kad nukentėję senyvo amžiaus asmenys dėl patirto streso negalėjo tiksliai apibūdinti tų, kurie atvykdavo paimti pinigų. Be to, tai buvo pandeminis laikotarpis, kai visiems buvo privalomos kaukės, ir sukčių pasiuntiniai uoliai jas dėvėjo, o tai labai apsunkino asmenų atpažinimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad sukčiavimo organizatoriai buvo trys Alytaus pataisos namuose kalintys asmenys, kurie, atlikdami laisvės atėmimo bausmę, vykdė naujus nusikaltimus – sukčiavimus, pasitelkdami penkis laisvėje esančius bendrininkus. Kalintieji iš pataisos namų skambindavo gyventojams ir apgaule įtikindavo, kad namuose turimų santaupų kupiūros yra padirbtos ir jas būtina perduoti patikrinti į namus ateisiančiam policijos pareigūnui. Pinigų tikrinti ateidavo sukčių bendrininkai laisvėje, vadinamosios „kojos“. Dažnu atveju nukentėjusiesiems skambinę asmenys stengdavosi pokalbį išlaikyti, kol pas senolį atvyks nusikalstamos veikos bendrininkas ir jam bus perduotos santaupos. Sukčiai veikė konspiratyviai – kad policijos pareigūnams būtų sudėtingiau juos susekti, po kiekvienos nusikalstamos veikos įgyvendinimo keisdavo mobilaus ryšio įrenginius bei SIM korteles, tarpusavio bendravimui naudojosi socialinio bendravimo programėlę.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog neteisėtai įgyti pinigai būdavo perduodami vieno nusikalstamos veikos organizatoriaus žmonai. Ši juos persiųsdavo kitiems asmenims – laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliekančių nuteistųjų žmonoms ir giminaičiams. Nuteistieji aiškino, jog į jų žmonų sąskaitas pervesti pinigai yra kitų nuteistųjų skolos už pataisos namuose įsigytus maisto produktus, cigaretes, narkotines medžiagas. Tai patvirtino tiesą, jog dažniausiai sukčiavimo būdu įgyti pinigai išleidžiami nuteistųjų reikmėms.
Siekdami nustatyti ir sulaikyti visus į sukčiavimą įsitraukusius asmenis, pareigūnai kruopščiai ir kantriai narpliojo, analizavo begales išklotinių, atliko daugybę duomenų sugretinimų, sutapatinimų, apklausų, atpažinimų, apklausė per 90 liudytojų.
Kai profesinis azartas stipresnis už laisvalaikio viliones, pareigūnų darbą lydi sėkmė. Gintaro Mačiulio vadovaujama tyrėjų komanda už minėtą tyrimą buvo nominuota tradicinio Kriminalinės policijos dienai skirto „Šiaulių apskrities metų seklio“ konkurso prizininke – jam skirta antroji vieta.
Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė
