Pataisų iniciatorius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas tikisi, kadtokiais pakeitimais pavyks reikšmingai sumažinti pažeidimų, kurių metu padaroma didelė žala žuvų ištekliams, skaičių.

„Prieš 10 metų įtvirtintas teisinis reguliavimas, leidęs konfiskuoti ne tik medžioklės priemones, bet ir transporto priemones, tikrai suveikė atgrasančiai. Visgi  žvejybos sektoriuje situacija išliko nepakitusi, yra reglamentavimo spragos, kurios lemia, kad brakonieriai (kurie brakonieriauja su tinklais) ir toliau gali tą daryti, nes jų transporto priemonės, be kurių nenuvažiuotų nei prie ežero, nei prie upės, neparsivežtų laimikio ar tinklų, vis dar nėra konfiskuojamos“, – sakė L. Jonauskas.

Pasak komiteto pirmininko, kiekvienais metais iš brakonieriaujančių medžiotojų yra konfiskuojama 10–15 automobilių.

„Įteisinus automobilio konfiskavimą ir žvejojantiems brakonieriams, konfiskuojamų automobilių skaičius per metus galėtų siekti tokį pat vidurkį, kaip ir sučiuptiems už neteisėtą medžioklę, – 10–15 automobilių per metus“, – teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Priėmus Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio pakeitimus, automobilių konfiskavimas bus taikomas už mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kai jie padaryti panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, taip pat – limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimus bei tokių pažeidimų padarymą pakartotinai.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms (projektas Nr. XIVP-3306(3) pritarė 101, nė vienas ne balsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai.

Pagal LR seimo kanceliarijos spaudos biuro informacija

Išmokant vienkartinę kompensaciją, savininkui kompensuojamos pajamos, kurias jis galėjo gauti pardavęs medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas.

Valstybinė miškų tarnyba kasmet gauna apie 50 prašymų apskaičiuoti ir išmokėti vienkartines kompensacijas. Apie 20 – 30 iš jų patvirtinami ir pagal juos miškų savininkams išmokama nuo 1 iki 1,5 mln. eurų kompensacijų. Kompensacijos dydis – maždaug 65 eurai už kubinį metrą neiškirstos medienos. Valstybinė miškų tarnyba yra parengusi skaičiuoklę, padedančią preliminariai įvertinti galimos kompensacijos dydį.

Išmokėjus kompensacijas, išsaugoma nuo 50 iki 100 ir daugiau hektarų miško kasmet.

Valstybinės miškų tarnybos direktorius Mindaugas Tarnauskas sako, kad „išsaugodama vis daugiau miškų, mūsų valstybė prisideda prie Gamtos atkūrimo reglamento tikslų siekimo, gamtai artimos miškininkystės skatinimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Kiekviena išmokama kompensacija – tai išsaugotos dešimtys ar net šimtai hektarų miško, kurio naudą pajus ne vienas konkretus asmuo, o visi jame besilankantys“. 

Kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto, kai saugomą teritoriją įsteigia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija, arba iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai tą padaro konkrečios savivaldybės taryba.

Pateikdamas prašymą, miško savininkas pateikia ir miškotvarkos projektą, kuriame nurodomi visi miško valdoje esančių medynų duomenys ir apsaugos sutartį, sudarytą su saugomų teritorijų direkcija.

Gaudamas kompensaciją, miško savininkas įsipareigoja neribotą laiką nekirsti miško toje valdos dalyje, už kurią gavo kompensaciją. Visos sąlygos, kurioms esant, miško savininkas gali pretenduoti į kompensaciją, nustatytos Saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnyje ir Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše.

Įstatymas taip pat numato ir kasmetines kompensacijas miškų savininkams, kurių miško valdose nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių brandžių medynų kirtimas atidedamas vėlesniam laikui arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui. Tokiu atveju kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius terminuotus indėlius. Ši kompensacijų rūšis nuo vienkartinių skiriasi tuo, kad, pasibaigus atidėjimo laikui, mišką leidžiama kirsti.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.

Pranešimą paskelbė: Ūdrys Staselka, Valstybinė miškų tarnyba

Teisės aktai aiškiai nustato žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų ar naudotojų pareigą leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių.

Vandens telkinių pakrante turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimas. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.

Ne tik teisės, bet ir pareigos

Greta teisės naudotis vandens telkiniais poilsiautojams teisės aktai numato ir tam tikras pareigas: be atskiro savininko leidimo prie vandens telkinio negalima eiti per privatų kiemą ar sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti ir pan.

Patekimui iki vandens telkinio turi būti naudojami vieši keliai, priėjimai, kuriais servitutu suteikta teisė naudotis kitiems asmenims.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.

Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti. Įstatyme nurodyta, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos ar išneštos.

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.

Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba baudos. Šioje srityje valstybinę priežiūrą vykdo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

Pagal „BNS“ informaciją

Per vieną žvejybą vienam žvejui leidžiama paimti dvi sugautas lydekas, ne mažesnes, kaip 50 cm ir ne didesnes kaip 80 cm.

Iki gegužės 15 d. vis dar draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki gegužės 20 d. galioja draudimas gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus polderiuose) ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Lašišų ir šlakių žvejybos upėse pavasarinis sezonas taip pat baigiasi. Nuo gegužės 1 d. žvejo mėgėjo kortelės žvejoti šias žuvis nebeišduodamos, visas vidaus vandenyse sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti.

Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija

Kasmet rugsėjo gale įvyksta įdomus žąsų, stebimų mūsų krašte, persigrupavimas: vietinės pilkosios žąsys, čia perėjusios, užauginusios jauniklius ir pulkuose gyvenusios iki to meto, išskrenda į žiemavietes, o jų vieton iš šiaurės ir šiaurės rytų atskuba baltakakčių, želmeninių, trumpasnapių ir tundrinių žąsų pulkai. Dabar, brandų rudenį, būtent šios, šiaurinės žąsys sudaro visų pulkų branduolį, o pilkosios žąsys yra pakankamai retos.

Mūsų krašte žąsys apsistoja ilgam laikui – kartais užsibūna iki gruodžio, kitos – iki pirmojo tikrojo ledo. Į Centrinėje Europoje esančias žiemavietes jos išskrenda ne savo valia – paukščius išgena žvarbūs orai, šaltis ir sniegas. Tiesa, skristi tenka nedaug, nes iki nuolatinio apsistojimo vietų yra 1,5-2 tūkstančiai kilometrų. Žinomi atvejai (sekant siųstuvėliu paženklintų paukščių kelią), kai šis atstumas buvo įveiktas ,,vienu pakilimu”, taigi – Nyderlanduose žiemoję berniklės be poilsio pasiekė Nemuno deltą ir čia apsistojo ilgam pasiruošimui tolesnei kelionei į rytus. Rudenį iki dviejų mėnesių, praleistų Lietuvoje, žąsims yra ypatingas laikas, nes čia jos turi visišką ramybę ir yra saugios.

Kad žąsims pas mus saugu, liudija tokie faktai: jau vasaros gale į rytus nuo Lietuvos esančių regionų perimvietėse (miškatundrės iki pat Uralo) žąsis pradėta šaudyti, po to jos šaudytos, persekiotos visą kelią. Noras atimti gyvybes yra toks gajus ( to neįmanoma vadinti medžiokle), kad paukščiai kenčia nuolatinį stresą – jie šaudomi visur dieną naktį. Kokia jų dalis nušaunama, kiek jų lieka gyvi, bet nešiojasi įstrigusius šratus, suskaičiuoti neįmanoma. Tačiau tai yra tūkstančius kartų daugiau nei Europos valstybėse ir, žinoma, Lietuvoje. Aiškumo dėlei pateikiame štai tokius skaičius: 2020-2021 m. medžioklės sezone (taigi, 2020 m. rudenį) pas mus sumedžiotos 154 želmeninės ir 4 baltakaktės žąsys, o 2022-2023 m. sezone – 368 želmeninės ir 78 baltakaktės žąsys. Visi suprantame, kad tokie skaičiai yra nežymūs, jei kalbėsime apie žąsų populiacijas ir įtaką joms. Lietuvoje paukščių šaudymas niekada nebuvo populiarus, todėl kalbėti apie medžiotojus, kaip oficialiai medžioti leidžiamų rūšių naikintojus, tiesiog nėra preteksto.

Išeitų, kad mūsų medžiotojai žąsų nelaukia kaip potencialaus grobio. Tačiau kai kur jų nelaukia ir ūkininkai. Tiesa, tokios vietos yra tik apie saugomas teritorijas, nuolatinio apsistojimo ir poilsio vietas – Nemuno deltą, Žuvintą. Čia tūkstančiai žąsų kas rytą iš nakvynės skrenda į laukus. Būtent žąsų maitinimasis pievose, ražienose ir ypač – želmenyse, kelia daugiausia aistrų. Kaip žinome, žąsys yra išimtinai žolę lesantys paukščiai, po javapjūtės jos tikrai neatsisako pabirusių grūdų. Jų snapų briaunos aštrios, jomis ,,nukerpami” želmenų ar žolių lapeliai – pasakojimai, kad žąsys išrauna javų krūmelius (daigus, kerelius) yra laužti iš piršto.

Daug kas pamiršo svarbų dalyką – Lietuvos kaime želmenyse vėlų rudenį buvo ganomos avys ir veršeliai, kad prieš žiemą želmenų būtų kuo mažiau, kad jie nešustų po sniegu. Dabar, kai rudeniški orai tęsiasi beveik iki Kalėdų, želmenų vešėjimas yra tikrai nepageidautinas. Žąsys gali kai ką mums padėti, žinoma, jei tik laukai nėra užmirkę ir paukščiai (ypač didelės jų sankaupos) nesutrypia želmenų į dumblą. Tačiau tokiose vietose medžioklė nebūtina, pakanka baidymo.

Vietos pakanka mums visiems. Jos tikrai užteks ir mūsų gerumu bei kultūra patikėjusioms žąsims.

Selemonas Paltanavičius

Pirtis – svarbiausia būti sąmoningiems ir atsargiems

Pirtys žmonėms patinka dėl daugybės skirtingų priežasčių, tačiau dažniausiai tai – tonizuojantis ir detoksikuojantis arba atpalaiduojantis ir raminantys poveikiai. Tiesa, pirtį daug kas tapatina su išgėrtuvėmis, bet šie du dalykai nebūtinai turi žengti koja kojon. Būtent, kai šalia besaikio alkoholio vartojimo atsiduria pirtis, kyla didelė rizika nelaimėms arba nemalonioms patirtims.

Nors vartoti alkoholį ir lipti į pirtį niekas uždrausti negali, tačiau svarbu jausti saiką ir elgtis atsakingai. Stenkitės, kuomet pirtyje būnate tamsiu paros metu, apšviesti takelius ir/ar praėjimus link vandens. Nesimaudykite vieni ir geriau įbriskite tik iki kelių ir į vandenį sėskite, o ne šokinėkite nuo lieptelio. Pirties laiką ribokite. Nors yra naudinga išprakaituoti, geriau į pirtį ateiti daugiau kartų ir pabūti ten trumpiau negu bandyti mušti ištvermės rekordus. Pirtyje taip pat naudokite ir vantas, kuriomis padėsite vienas kitam atsipalaiduoti, geriau pasijausti.

Žvejyba – pramoga ar būtinas rezultatas?

Į žvejybą žmonės dažniausiai ateina su dviem, kardinaliai skirtingomis mąstysenomis. Vieni nori pagauti kuo daugiau ir kuo didesnes žuvis, o kiti – atsipalaiduoti, pamąstyti, pailsėti nuo įprastinio šurmulio.

Jeigu norite kuo geresnio rezultato – būtinai tam pasiruoškite. Pailsėkite dieną prieš, gerai išsimiegokite ir į žvejybą kibkite ankstyvą rytą – tik saulei pradėjus tekėti. Čia pravers ir patys įmantriausi jūsų turimi įrankiai – geriausios meškerės, graibštai, echolokatoriai ir kita.

Tuo atveju, kada žvejojate dėl savęs ir nesivaikote rezultatų, pasiruoškite tik meškerę arba spiningą ir jį užmeskite nuo kranto arba iš valties. Patarimas – savo telefone išjunkite garsą, kad komunikacija jūsų netrikdytų ir neblaškytų. Tuomet žvejyba duos didžiausią naudą.

Kaip pagauti daugiau žuvų? Tai – kiekvieno žvejo paslaptis, tačiau savo šansus padidinti galite: pasirinkdami geresnį masalą ir geresnę įrangą, žvejodami atokesnėse vietose arba tylesniu paros metu, turėdami kantrybės ir pasinaudodami išmaniomis technologijomis, kaip kad echolokatoriai. Visgi net ir patys stipriausi žvejai žino, kad vieną dieną gali tiesiog nekibti. Todėl praleisdami poilsio dienas prie ežero nekelkite sau milžiniškų tikslų. Juos geriau pasilikite varžyboms.

Medžioklė – uždaras klubas, į kurį sunku patekti ir kuriame sunku būti sėkmingam, bet tai gali būti ypatingai malonu

Žmonės medžioja jau tūkstančius metų. Nors seniau tai būdavo išgyvenimo klausimas, dabar medžiojama dėl sporto arba hobio. Dauguma medžiojančių – puikiai išmano gamtą ir miškus, pažįsta gyvūnus ir jų elgsenas, medžioja etiškai ir pagal leidimus. Šį kartą pakalbėkime apie tai, kaip pasiruošti medžioklei pirmą kartą.

Tapti medžiotoju arba bent jau sėkmingu medžiotoju yra nelengva. Visų pirma – reikia tapti klubo nariu arba būti pakviestam. Pavienių medžiotojų yra labai mažai ir jie – dažniausiai tikri profesionalai.

Tinkamai medžioklei paprastai reikės bent 1 pilnos dienos, o kai kada – ir ilgiau. Net ir nuo ilgesnio praleisto laiko gali nepriklausyti rezultatai, tačiau čia svarbu yra kantrybė bei visiška koncentracija į tikslą. Priklausomai nuo to, koks žvėris yra medžiojamas, reikia naudotis ne tik technika, bet ir žiniomis tam, kad juos pavyktų surasti, nepastebėtiems priartėti ir pasinaudoti, ko gero vienintele proga iššauti. Vis populiarėja ir tokia pramoga, kada medžioklė yra daroma su visu pasiruošimu ir ta pačia pėdsekyste, tačiau šaudoma iš tuščių šovinių ir gyvūnai nėra žudomi.

Muzika – viskas apie geras emocijas prie ežero

Atvykote šiaip ar su kitomis, aukščiau išvardintomis pramogomis? Kad ir kokie tikslai – norisi geros nuotaikos, kurią dažnai užtikrina muzika. Jūs galite nesunkiai įsigyti nešiojamas arba mobilias kolonėles, kurias bus lengva prijungti prie išmaniojo telefono, planšetinio ar nešiojamo kompiuterio. Lengvai leisite muziką ar net prisijungę mikrofoną galėsite padaryti karaoke vakarą. Prie tam tikrų kolonėlių galima prijungti ir gitarą arba prie jos pridėti mikrofoną ir, kompanijoje esantis bei gyvai groti mokantis žmogus gali visus palinksminti savo muzika.