Lietuvos antstolių rūmų (LAR) užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidžia, kad net 65 proc. gyventojų mano, jog alimentai nemokami sąmoningai: slepiamos pajamos, dirbama neoficialiai, turtas perrašomas artimiesiems. Daugiau nei pusė (53 proc.) respondentų teigia, kad dėl to labiausiai nukenčia vaikas.

LAR prezidiumo narys, antstolis Jonas Petrikas pabrėžia, kad ši problema išryškina sisteminio požiūrio į vaiko teises trūkumą.

„Didžioji dalis visuomenės mato, kad alimentų nemokėjimas – tai sąmoningas pareigų vengimas, o ne laikini nesklandumai. Deja, šiandien sistema leidžia tokiam elgesiui klestėti: skolininkas gali gyventi „šešėlyje“, o vaikas lieka be būtiniausių dalykų. Mes kalbame ne apie paprastą skolą, o apie vaiko teisę į išlaikymą. Tai nėra sritis, kur galima „atostogauti“ nuo atsakomybės“, – spaudos konferencijoje „Alimentai – ne skola?“ sakė antstolis J. Petrikas.

Valstybė kasmet skiria daugiau kaip 20 mln. eurų vaikų išlaikymo išmokoms. Jas gauna 18 tūkst. vaikų, nesulaukiančių alimentų iš savo tėvų, tačiau ši suma kompensuoja tik nedidelę dalį vaikams priteistų lėšų. 

Skolininko interesai svarbesni už vaiko poreikius?

2024 m. gruodį įsigaliojęs teisinis reguliavimas leidžia skolininkams pasinaudoti vadinamosiomis „skolų atostogomis“ net ir tais atvejais, kai reikia mokėti alimentus vaikams. Jei skolininkas įsidarbina legaliai, jis gali prašyti sustabdyti vykdomąją bylą.

„Antstolis privalo stabdyti alimentų išieškojimą, nepaisant to, kad tuo metu būtinos lėšos vaiko sveikatos priežiūrai ar mokyklos reikmenims. Individualios aplinkybės nevertinamos, prioritetas suteikiamas ne vaikui, o skolininkui“, – teigia LAR atstovas. 

Anot jo, kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją. Abejonių kilo ir Marijampolės apylinkės teismui, kuris vasaros pabaigoje kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Ši įstatymo nuostata įpareigoja antstolį sustabdyti alimentų išieškojimą, jeigu bent pusmetį nedirbęs skolininkas įsidarbina legaliai ir pateikia prašymą suteikti vadinamąsias „skolų atostogas“.

„Teismas pažymėjo, kad toks reguliavimas leidžia laikinai nemokėti alimentų net ir tuo atveju, kai vaikas turi specialiųjų poreikių. Teismui kilo klausimas, ar toks reguliavimas atitinka Konstitucijoje įtvirtintą vaiko interesų pirmumo principą ir tėvų pareigą išlaikyti vaikus iki pilnametystės“, – aiškina J. Petrikas.

Sprendimas – išimtys alimentams

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad visuomenė nelikusi nuolaidžiauti alimentų nemokėtojams. Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų pritaria griežtesnėms sankcijoms, tokioms kaip vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Beveik pusė (47 proc.) respondentų palaiko baudų taikymą. Be to, 40 proc. apklaustųjų mano, kad antstoliams turėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų išieškant alimentus, pavyzdžiui, galimybė išieškoti vaikui priteistas lėšas iš pašalpų ar nedarbo išmokų.

LAR siūlo įstatyme įtvirtinti, kad „skolų atostogos“ nebūtų taikomos alimentų skoloms, arba būtų taikomos tik išimtiniais atvejais – individualiai įvertinus skolininko ir kreditoriaus situaciją.

„Antstolis geriausiai žino realią skolininko finansinę padėtį ir gali objektyviai palyginti ją su vaiko interesais. Todėl būtent jam galėtų būti suteikta teisė vertinti, ar „skolų atostogos“ konkrečiu atveju yra pagrįstos. Tai būtų ne tik racionalu, bet ir socialiai teisinga“, – argumentuoja J. Petrikas.

Alimentų nemokėjimas – ekonominio smurto forma

Organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovė Asta Petraitienė primena, kad išsiskyrus šeimai vaikus dažniausiai augina mama. Kai tėvas atsisako finansiškai prisidėti prie vaikų auginimo, moteriai tenka dviguba našta neturint dvigubų resursų.

„Neturėdama finansinės paramos, mama netenka saugumo jausmo, galimybės ilsėtis, atsikvėpti, pasirūpinti savimi. Nuolatinė įtampa, vienatvė ir neapibrėžtumas ilgainiui gali vesti į perdegimą, depresiją ar nerimo sutrikimus. Tai – natūrali žmogaus reakcija į gyvenimą be atramos“, – pabrėžia A. Petraitienė.

Jos žodžiais, alimentų nemokėjimas, kai vienas iš tėvų sąmoningai atsisako prisidėti prie bendrų vaikų išlaikymo, turi būti traktuojamas kaip ekonominio smurto forma. Nors šeimos po skyrybų gyvena atskirai, tėvystės atsakomybė išlieka bendra.

„Moterys pasakoja, kad „susitvarkyti“ spaudžia ir darbdaviai ir, mokyklos, ir visuomenė. Jos dirba dieną, vakare ruošia pamokas su vaikais, o naktį imasi papildomo darbo. Ir tada, kai viskas tampa per sunku, išgirsta klausimą: „Ar tėvas padeda?“ Bet tėvas neturėtų padėti – jis turi prisiimti savo 50 proc. atsakomybės“, – pažymi ji.

A. Petraitienės teigimu, leisdama skolininkams pasinaudoti „skolų atostogomis“, valstybė siunčia aiškią žinutę – kad skolininko interesai svarbesni nei vaiko kasdienybė ir motinos sveikata. Toks sprendimas gilina bejėgiškumo jausmą ir rodo, kad mama lieka viena – ne tik šeimoje, bet ir valstybėje.

Individualūs tėvų susitarimai – veiksmingiausias kelias

Advokatės ir mediatorės Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės pastebėjimu, vaikų išlaikymo klausimais Lietuvos teismų praktika jau yra iš esmės susiformavusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs dvi reikšmingas apžvalgas, kuriose apibendrinti pagrindiniai kriterijai, taikomi nustatant išlaikymo dydį bei keičiant jo formą ar mastą. Vis dėlto keičiantis šeimos santykių modeliams, keičiasi ir praktiniai aspektai, ypač – tėvų bendravimas su vaiku po skyrybų.

„Nuo 2016 m. kasacinio teismo praktikoje pradėti formuoti lygiatėvystės principai, remiantis 50:50 modeliu. Nors Civilinis kodeksas nenumato, kad išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo bendravimo trukmės, praktikoje vis dažniau atsižvelgiama į tėvų indėlį ir ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti realų pareigų vykdymą bei išvengti piktnaudžiavimo“, – teigia ji.

Advokatė pabrėžia, kad efektyviausi sprendimai gimsta tada, kai tėvai pasiekia individualizuotus, o ne šabloninius susitarimus.

„Mano patirtis leidžia teigti, kad aiškiai apibrėžtos tėvų susitarimų sąlygos – pavyzdžiui, dėl konkrečių vaiko poreikių ar išlaidų paskirstymo – dažniausiai įgyvendinamos be antstolių įsikišimo. Tokie susitarimai sumažina konflikto riziką ir padeda tinkamai vykdyti pareigas vaikui. Tėvystė ir motinystė turi būti dovana, o ne bausmė“, – apibendrina I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Pagal „BNS Spaudos centro“ pranešimą žiniasklaidai

1.  Pamirštama sutikrinti įmonės turtą

Anot L. Jančiūno, dažnai pamirštama atlikti inventorizacijas. Jos privalomos kasmet. Vadovai pirkimų sąskaitas suveda į kokią nors sistemą ir galvoja, kad to užtenka.

„Dėl to apskaitoje kaupiasi prekės, kurios realiai jau yra parduotos. Dar blogiau, kai visi pirkimai iš karto įtraukiami į sąnaudas. Tai iškreipia pelno mokestį ir gali turėti mokestinių pasekmių“, – pažymi L. Jančiūnas. 

2. Neatliekami skolų suderinimai

Dar viena pasitaikanti klaida – pamirštama atlikti skolų suderinimus. L. Jančiūnas primena, jog įmonės nustatytu periodiškumu turi suderinti skolas su savo pirkėjais bent kartą per metus.

„Daugumai vadovų apie tai trūksta žinių. Dalis sąmoningai vengia atlikti prievolę. Pavyzdžiui, įmonė gavo mokėjimą, bet vengia išrašyti pardavimo sąskaitą, arba patys yra skolingi ir nenori priminti tiekėjui, ir pan.“, – dėsto L. Jančiūnas.

3. Nedeklaruojamas PVM

Problemų vadovams sukelia ir PVM deklaravimas. Anot L. Jančiūno, dažniausiai pamirštama deklaruoti ir sumokėti PVM už „Google“ ar „Facebook“ reklamos paslaugas. Ekspertas primena, kad nuo šių metų gegužės 1 d. visi perkantys paslaugas iš užsienio šalių privalo tapti PVM mokėtojais pagal smulkiojo verslo schemą (SVS).

„Net jei įmonė nėra PVM mokėtoja, perkant tokias paslaugas PVM sumą privaloma apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti VMI. Apie tai žino mažuma savarankiškai vykdančių apskaitą“, – sako L. Jančiūnas.

4. Vengiama tapti PVM mokėtojais

Anot L. Jančiūno, tapti PVM mokėtojais vengiama sąmoningai. Ne visi vadovai supranta, kad kartais apsimoka gauti PVM kodą dar iki veiklos pradžios.

Pavyzdžiui, broliai Jonas ir Antanas turi po įmonę ir abu teikia marketingo paslaugas juridiniams asmenims (PVM mokėtojams). Abiejų įkainis – 100 Eur/val. Jonas užsiregistruoja PVM mokėtoju, todėl prie savo paslaugų prideda 21 proc. PVM. Atrodytų, jo kaina tampa 121 Eur/val., tačiau klientams ji nesikeičia, nes jie PVM susigrąžina. Antanas PVM mokėtoju netampa, todėl negali atskaityti PVM už įmonės pirkinius. Tarkime, jie perka telefoną ar kurą – Jonas, būdamas PVM mokėtoju, tokį PVM galėtų atskaityti, o Antanas – ne.

5. Nedeklaruojami I.SAF registrai

Kartais vadovai net nežino, kad I.SAF registrus reikia teikti kas mėnesį. Tai jiems tampa staigmena.
Pavyzdžiui, Jonas nusiperka įmonei telefoną ir suteikia marketingo paslaugų PVM mokėtojams. Jo tiekėjai deklaruoja pardavimą, o klientai – pirkimą, todėl abi operacijos matosi VMI I.SAF posistemyje. Jei Jonas pats registrų nepateikia, VMI fiksuoja neatitikimus ir mato, kad duomenys neatiduoti. Tokia situacija didina riziką sulaukti inspektorių vizito.

6. Nuslepiamos pardavimo sąskaitos faktūros

Anot L. Jančiūno, pasitaiko ir bandymų nuslėpti dalį pardavimo sąskaitų faktūrų. Taip tikimasi išvengti mokesčių. Tai gana reta, bet pasitaikanti naivi klaida. 

7. Pamirštama pateikti deklaracijas

Galiausiai, pasak „Buhalterės.lt“ vadovo, viena iš dažnų klaidų – neteikiamos metinės gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, paskolų fiziniams asmenims, suteiktos paramos ir kitos deklaracijos. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto deklaraciją privalu teikti, jei turima nekilnojamojo turto arba yra nuomos ar panaudos sutarčių su fiziniais asmenimis. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje turi atsispindėti visos išmokos fiziniams asmenims.

L. Jančiūno teigimu, įmonių vadovams būtina užtikrinti tinkamą įmonės apskaitos tvarkymą. Dažnu atveju tai lengviausia padaryti deleguojant profesionalams ar turint patikimų konsultantų. Tai gali padėti išvengti įstatymų pažeidimų, problemų ar nuobaudų. 

Apie „Buhalterės.lt“

UAB „Buhalterės.lt“ – apskaitos įmonė, šiuo metu turinti daugiau nei 1 405 klientus ir 73 vyr. buhalterius komandoje. Įmonė daug dėmesio skiria paslaugų patikimumui, patogumui ir inovacijoms: siūlo sudaryti apskaitos paslaugų sutartį internetu, turi mobiliąją programėlę klientams, kuria skaičiuokles, žinių testus ir teikia kitas paslaugas.

UAB „INK agency“ pranešimas žiniasklaidai
asociatyvi nuotrauka

Rugsėjis svarbus ne tik moksleiviams ir studentams. Jaunuoliai, kurie baigė mokslus, nebestudijuoja ir dar nepradėjo dirbti, nuo šio mėnesio įgyja naują pareigą – jiems gali tekti patiems mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Kad draudimas galiotų be pertraukų, įmokas būtina sumokėti iki kiekvieno mėnesio pabaigos.

Visi jaunuoliai, šią vasarą baigę gimnazijas, profesines mokyklas ar studijas, iki rugpjūčio pabaigos buvo draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad iki šiol jiems nereikėjo mokėti įmokų – tai už juos darė valstybė.

Vis dėlto jei iki rugsėjo pabaigos jie nepradės mokytis, dirbti arba nebus užsiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai, privalės PSD įmokas mokėti patys.

„Sodra“ jau išsiuntė pranešimus tiems, kuriems gali tekti savarankiškai sumokėti PSD įmokas už rugsėjį. Ar gavote tokį pranešimą, galite pasitikrinti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui.

Minimali vieno mėnesio PSD įmoka šiais metais – 72,45 euro. Savarankiškai PSD besidraudžiančių žmonių įmokos mokamos vienu įmokos kodu 444.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita.

Primename, ką verta žinoti jaunuoliams, kurie baigė mokyklą ar studijas ir renkasi naują gyvenimo kryptį.

Pradėjau studijas

Jeigu studentas mokysis nuolatinių (dieninių) studijų programose Lietuvoje, jam įmokų mokėti nereikės. Dieninių studijų studentai privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad studijuojančių neakivaizdžiai valstybė nedraudžia.

Jei studentas padarys studijų pertrauką ir išeis akademinių atostogų, tačiau liks studentų sąrašuose, jis toliau bus draudžiamas valstybės lėšomis, tad ir PSD įmokų mokėti nereikės. 

Studijuoju užsienyje

Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.

Pažyma teikiama kasmet, kol tęsiamos studijos, nes PSD galioja vienerius mokslo metus.

Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda Teritorinės ligonių kasos. Kortelė garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje. 

Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę), nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje.

Studijuosiu kitoje šalyje pagal mainų programą

Studentams, išvykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas, galioja tokia pati tvarka, kaip ir nuolat užsienyje studijuojantiems jaunuoliams. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis.

Tuo tarpu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu – kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.

Derinsiu studijas su darbu

Jei žmogus įsidarbins pagal darbo sutartį, PSD įmokas nuo atlyginimo apskaičiuos ir perves darbdavys.

Jei bestudijuodamas studentas nuspręs mokslus derinti su savarankiška veikla – dirbs su individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimu – reikės mokėti nustatytas PSD įmokas, kurių dydis priklausys nuo veiklos formos ir draudžiamųjų pajamų.

Savarankiškai dirbantis studentas neprivalo kas mėnesį mokėti minimalių PSD įmokų – jis apdraustas valstybės lėšomis ir prireikus gali kreiptis į gydytoją. Tik kartą per metus – iki gegužės pradžios – deklaravus uždirbtas pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), reikės sumokėti ir nustatyto dydžio PSD įmokas nuo savo uždirbtų pajamų. 

Baigiau mokyklą, nestudijuosiu

Jei pabaigę mokyklą ar studijas žmogus toliau mokytis neketina, tačiau rugsėjį nepradės dirbti ir nesikreips į Užimtumo tarnybą dėl darbo paieškų, turės PSD įmokas mokėti savarankiškai.

Atlieku privalomąją pradinę karo tarnybą

Jaunuoliai, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą, patys PSD įmokų mokėti neturi – jų sveikatos apsauga apmokama valstybės lėšomis. Nors jie dar nelaikomi draudžiamais valstybės lėšomis, valstybė moka už jų sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl to PSD įmokos jiems nepriskaičiuojamos visą tarnybos laikotarpį.

Vis dėlto, jei jaunuolis tarnybos metu vykdo individualią veiklą, jis privalo kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmoką nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įstatymas aiškiai nustatys, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai bus draudžiami valstybės lėšomis. Jiems nereikės kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokų nuo minimalios algos, tačiau jeigu tarnybos metu jie vykdys individualią veiklą ir turės apmokestinamųjų pajamų, pasibaigus metams iki kitų metų gegužės 1 d. reikės sumokėti PSD įmokas nuo tų pajamų.

„Sodra” pranešimas žiniasklaidai

Dažnai artimojo netektį išgyvenantys žmonės susitelkia į emocinį ir praktinį palikimo aspektą – butą, sodo sklypą ar pinigines lėšas. Tačiau, anot ekspertės, neretai pamirštama, kad palikimas gali būti ir būsto paskolos, automobilių lizingai ar kitos skolos.

„Svarbu žinoti, kad paveldėdami artimojo turtą visada priimame jį kaip visumą. Tai yra, negalime priimti tik naudingosios palikimo dalies, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, bet atsisakyti su tuo susijusių skolų. Taigi, sprendimą dėl palikimo reikėtų priimti tik įvertinus visą turto ir įsipareigojimų apimtį“, – akcentuoja L. Žukovė.

Kreipkitės į notarą

Pirmasis žingsnis mirus artimajam ir paveldėjus jo turtą – kreiptis į notarą. Šis inicijuoja palikimo bylą, surenka informaciją apie velionio turtą ir finansinius įsipareigojimus, bei padeda nustatyti, kas turi teisę į paveldėjimą.

„Jei sužinote, kad velionis turėjo paskolų, pasitarkite su šeimos nariais, įvertinkite savo finansinę situaciją ir nutarkite, kokių būdu turtą perimsite. Šis etapas gali kelti daug neaiškumo, ypač jei iki šiol nesusidūrėte su paveldėjimo procesu. Todėl naudinga nebijoti klausti, pasitarti, o prireikus – kreiptis ir į banko specialistus dėl papildomos informacijos ar pagalbos“, – sako ekspertė.

Priimti palikimą galima dviem būdais

Pasak L. Žukovės, palikimas priimamas dvejopai: bendra tvarka arba pagal turto apyrašą.

„Priėmus palikimą bendra tvarka, paveldėtojas prisiima visą atsakomybę už mirusiojo įsipareigojimus – tiek paveldėtu, tiek savo turtu. Tai reiškia, kad atsiradus papildomiems įsiskolinimams, jie tampa paveldėtojo atsakomybe“, – teigia L. Žukovė.

Kitu atveju palikimą priimti galite pagal turto apyrašą. Taip paveldėtojas atsako tik ta dalimi, kurią paveldi, ir tokiu būdu apsaugo save nuo įsipareigojimų, viršijančių paveldimo turto vertę.

„Turto apyrašas sudaromas antstolio pagal paveldėtojo prašymą. Šis sprendimas ypač rekomenduojamas tais atvejais, kai paveldėtojas neturi visos informacijos apie mirusiojo turtą. Tokiu būdu galite išvengti rizikos susidurti su netikėtais finansiniais įsipareigojimais“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertė.

Paveldėta paskola – ne jūsų vardu?

Sužinojus, kad velionis turėjo būsto paskolą, tačiau pats nebuvote bendraskolis, kuo greičiau kreipkitės į banką ir informuokite apie paskolos turėtojo mirtį. Tai leis bankui laiku inicijuoti paskolos administravimo procesą ir, jei reikalinga, pasiūlyti individualų sprendimą.

„Svarbiausia nedelskite. Nors įmokų mokėjimas nesustoja automatiškai, bankas gali pasiūlyti laikinas pagalbos priemones – įmokas atidėti arba peržiūrėti. Kuo anksčiau informuosite banką, tuo lengviau išvengsite delspinigių ir kitų papildomų rūpesčių“, – sako ekspertė.

Priešingu atveju, bankas gali pateikti užklausą į Registrų centro Testamentų registrą, kad išsiaiškintų, kas paveldėjo turtą ar kreipėsi į notarą dėl mirusio žmogaus turto paveldėjimo. Tuomet paveldėtojai oficialiai informuojami apie atsakomybę ir yra priverčiami vykdyti numatytus įsipareigojimus.

Gali padėti gyvybės draudimas

Galimas paveldėjimo žingsnis – pasidomėti, ar velionis turėjo gyvybės draudimą, kuriame numatyta kompensacija mirties atveju. Tokios išmokos gali padėti padengti dalį ar visą paskolos likutį.

„Jei buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis, joje gali būti nurodyta, kad tam tikra pinigų suma išmokama artimiesiems – dažniausiai polise nurodytam asmeniui arba paveldėtojams. Tokia išmoka gali padėti padengti visą likusią paskolos sumą arba bent jos dalį. Kartais tai tampa svarbiu finansiniu saugikliu šiuo ir taip jautriu laikotarpiu“, – komentuoja L. Žukovė.

Jeigu nesate tikri, ar velionis buvo apsidraudęs, verta pasikalbėti su kitais artimaisiais arba kreiptis į draudimo bendroves. Gauta išmoka gali sumažinti rūpesčius ir padėti priimti ramų, gerai apgalvotą sprendimą dėl paveldėto turto.

Apie „Luminor“:

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor“ siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia.

Pranešimą paskelbė: Evelina Laučiūtė, UAB „coagency”

Valstybės kontrolė atliko konstitucinę pareigą ir pateikė auditų išvadas dėl 2024 m. valstybės ataskaitų rinkinio, penkių išteklių fondų – Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų ir Pensijų anuitetų – ataskaitų rinkinių, taip pat audito išvadą dėl Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinio.

Dėl valstybės, Socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų ataskaitų rinkinių pareikštos sąlyginės nuomonės. Tai reiškia, kad rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, dėl kurių nematome tikro ir teisingo vaizdo, kiek ir kokio turto turi valstybė, kokie fondo įsipareigojimai dėl socialinių išmokų, koks tikrasis gautinų sumų dydis.

Valstybės kontrolė reikšmingų klaidų aptiko Aplinkos ministerijos ataskaitose: daugiau nei 2 mlrd. Eur (2 463,01 mln. Eur) medynų ir daugiau kaip pusės milijardo Eur (695,54 mln. Eur) miško žemės vertės teisingumo negalima patvirtinti dėl apskaitos informacijos trūkumų. Jau 2019 m. ministerijai buvo teikta rekomendacija nustatyti ir aiškiai aprašyti miško žemės ir medynų apskaitos tvarką ir procesus. Ji turėjo būti įgyvendinta iki 2021 m. liepos, tačiau tai nepadaryta iki šiol.

Taip pat nėra galimybės patvirtinti trijų muziejų (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus) muziejinių vertybių duomenų (463,54 mln. Eur) teisingumo. Muziejinės vertybės nebuvo inventorizuotos – neįsitikinta, kad visas apskaitoje registruotas turtas tikrai egzistuoja. Dėl tokios turto valdymo praktikos gali būti neaptikti galimi turto trūkumai, praradimai ar neatitikimai. Be to, tokia praktika nesuderinama su siekiu tinkamai apsaugoti muziejines vertybes karo ar grėsmių atveju.

Valstybės kontrolė nustatė, kad nėra patikimų duomenų (1 434,23 mln. Eur) apie mineralinius išteklius, kuriuos galima parduoti (smėlio, vandens, žvyro ir kt.). Jau 2023 m. duomenys apie jų vertę ataskaitose buvo neteisingi. Lietuvos geologijos tarnyba 2024 m. jų neperskaičiavo: ataskaitose liko praėjusio audito metu nustatytų klaidų, neįvertintas mineralinių išteklių panaudojimas 2024 m., neįtraukti naujai aprobuoti mineraliniai ištekliai.

„Teisinga turto ar išteklių apskaita yra pamatinė valstybės institucijų pareiga. Jei apskaita vykdoma neteisingai, kyla reikšmingos sisteminės rizikos: gali būti priimti neteisingi sprendimai dėl turto panaudojimo, investicijų ar išteklių eksploatavimo, jie gali būti grindžiami netiksliais duomenimis, o tai reiškia galimus valstybės praradimus – tiek finansinius, tiek strateginius. Atsiveria palankios sąlygos piktnaudžiavimui“, – tikina valstybės kontrolierė.

Negalima patvirtinti ir mažų įstaigų, pavyzdžiui, Mokslo ir inovacijų sklaidos centro ar Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, finansinių duomenų teisingumo. Skirtingose sistemose – ataskaitų rinkinyje, „didžiojoje knygoje“ (suvestiniame finansinės apskaitos registre), analitiniuose apskaitos registruose – pateikiami duomenys nesutampa.

„Tai, kad mažos įstaigos, valdančios nedidelius biudžetus, kelis metus iš eilės neteisingai pateikia savo duomenis, rodo arba apskaitos kompetencijų, arba atsakomybės stoką“, – sako I. Segalovičienė.

Besąlygines nuomones auditoriai pateikė dėl Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų, Pensijų anuitetų ir Valstybės gynybos fondų – jų ataskaitose reikšmingų iškraipymų nenustatyta.

Aušra Pilkienė, Valstybės kontrolė

Apie tai kalbėta balandžio 30 dieną vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas bei Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga, Seimo narys Valius Ąžuolas ir Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pristatė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) narių kovo 13 d. vykusiame susirinkime priimtą protokolinę rezoliuciją, kuria ragina Lietuvos Banko valdybą, Vyriausybę bei Finansų ministeriją iki 2026 metų užtikrinti geresnį finansinių paslaugų prieinamumą gyventojams. Rezoliucijoje atsakingas institucijas raginama užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijoje visą parą veiktų bent vienas bankomatas, išduodantis grynuosius pinigus. Taip pat pažymima, kad kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos seniūnijos, turinčios daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų, centre turėtų būti bent vienas grynuosius pinigus išduodantis ir priimantis bankomatas. Rezoliucijoje taip pat numatoma, kad savivaldybės centre turėtų būti bent dvi dienas per savaitę tiesiogiai veikiantis fiziniams asmenims paslaugas teikiantis banko padalinys. Tokia rezoliucija susirinkime priimta bendru narių sutikimu.

„Prieš ketverius metus atlyginimų mokėjimas grynais pinigais buvo nutrauktas, nuo to laiko atokesnių savivaldybių gyventojams nuolat kyla problemų dėl pinigų išgryninimo ir kitų bankų paslaugų prieinamumo. Lietuvos Bankas giriasi prieš kelerius metus įrengtais 100 bankomatų, bet be bankomatų dar likę apie 400 seniūnijų. Atsiskaitymai grynaisiais vis dar lieka pagrindiniu periferijos mažųjų verslų būdu. „Perlo“ skyriuose nuolat trūksta grynųjų, o vykti pirmyn ir atgal iki bankomato ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų ir toliau kainuoja, reikia važiuoti dešimtis kilometrų ir gaišti valandas laiko. Neturint savo transporto, dalis bankomatų nepasiekiami viešuoju transportu, nes jo maršrutų į Lietuvos Banko apskaičiuotus taškus tiesiog nėra,“ – teigė Kazlų Rūdos savivaldybės vadovas M. Varaška

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas bei Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga, Seimo narys Valius Ąžuolas ir Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis spaudos konferencijoje sakė, jog Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai pritaria savivaldybių rezoliucijoje išdėstytiems principams dėl banko paslaugų pasiekiamumo – nuo didžiųjų centrų nutolusių savivaldybių žmonės nuolat susiduria su problemomis, kai prireikia banko paslaugų.

„Esame įsitikinę, kad mūsų valstybė turėtų užtikrinti būtinųjų paslaugų prieinamumą ne tik didžiųjų miestų gyventojams, kitu atveju mūsų regionų politika yra tik pavadinimas. Remiantis pačių komercinių bankų duomenimis, gyventojus aptarnaujančių skyrių nebėra 29 savivaldybėse. Dėl to, kai kurių bankų klientai turi keliauti į apskrities centrą arba pirmyn ir atgal nukakti 120-170 kilometrų. Toks finansinių paslaugų nepasiekiamumas šimtus seniūnijų bei dešimtis savivaldybių daro antraeilėmis ir nepatraukliomis gyventi. Finansinės paslaugos turi būti lengvai pasiekiamos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Jei Vyriausybė ir Finansų ministerija nereaguos į savivaldybių vadovų priimtą rezoliuciją, išnaudosime visus teisinius kelius, kad jos būtų prieinamos visų seniūnijų centrų gyventojams“, – sakė A. Veryga.

Spaudos konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad bankai atstumą iki artimiausio bankomato greičiausiai skaičiuoja ne pagal kelio ilgį, o pagal spindulį žemėlapyje, taip pat „pamiršta“ suskaičiuoti atstumą į abi puses, tuo tarpu, kelionė žmonėms kainuoja ne tik iki bankomato, bet ir atgal. Dabartinė situacija netenkina nuo centrų nutolusių savivaldybių gyventojų, todėl savivaldybių vadovai bendru sutarimu priimta rezoliucija ragina vykdomąją valdžią imtis atitinkamų sprendimų, kurie būtų palankūs ne tik bankams, bet atitiktų ir gyventojų lūkesčius.

Šaltinis – bankų interneto svetainės

„Tai – istorinė akimirka ir vienas didžiausių bei reikšmingiausių pokyčių mūsų banko istorijoje. Šį pokytį tiesiogiai pajus maždaug pusė milijono šalies gyventojų, mūsų banko grupės klientų, taip pat tūkstančiai įmonių – verslo klientų ir partnerių.

Siekiame ir toliau būti dar arčiau savo klientų, teikti prieinamas, lanksčias ir modernias bankininkystės paslaugas.

„Artea“ – daugiau nei naujas vardas. Tai strateginis banko pokytis, kuris apima ir mūsų paslaugas, požiūrį į klientus, partnerius, darbuotojus, investuotojus ir bendruomenę. Laukti liko nebedaug“, – sako Šiaulių banko Administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Pavadinimą keičiantis Šiaulių bankas išlieka didžiausiu lietuviško kapitalo banku šalyje. Pagrindiniai jo akcininkai, Lietuvos verslo lyderiai „Invalda INVL“, „Tesonet Global“, „Willgrow“, valdanti bendrovę „Girteka“, bei tarptautinis Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) – nesikeičia. Bankas turi ir kelis tūkstančius smulkių akcininkų Lietuvoje.

„Artea“ lietuviškumas atskleidžiamas ir per lietuviškų raštų įkvėptus dizaino motyvus bei žodžio skambesį. „Artea“ skamba panašiai, kaip lietuviškas žodis „artėja“, su kuriuo siejama ir pavadinimo reikšmė.

Banko grupė šiam pokyčiui nuosekliai ruošėsi ir artimiausiu metu sutelks dėmesį į tai, kad keičiant pavadinimą klientai nepajustų nepatogumų ir galėtų nepertraukiamai bei sklandžiai naudotis įprastomis paslaugomis – nuo kasdienės bankininkystės iki investavimo ir sprendimų verslui. Atnaujinus prekių ženklą, banko grupės įmonės paslaugas teiks vienu vardu „Artea“.

Klientams teikiamos paslaugos nesikeis. Nesikeis nei banko sąskaitos, nei prisijungimai prie savitarnos ar interneto banko. Keisti sutarčių ar banko kortelių taip pat nereikės. Apie pokyčius bankas visus klientus informuos individualiai iš anksto. Numatoma, kad prekių ženklu „Artea“ bankas pradės veikti gegužės 5 dieną.

„Suprantame, kad tai didelis pokytis daugeliui mūsų klientų ir tikimės, kad ši naujiena juos nudžiugins – augančiame banke jie galės rinktis dar daugiau aukštos kokybės kasdienės bankininkystės, taupymo,  investavimo paslaugų.

Jautėme, kad dabartinis banko pavadinimas, su kuriuo užaugome ir tapome tokiu banku, kokiu esame dabar, neatspindi mūsų masto ir ambicingų tikslų tapti geriausiu banku Lietuvoje ir pirmu pasirinkimu šalies gyventojams bei verslui. Siekiame tapti banku, su kuriuo norisi augti“, – sako V. Sinius.

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Butinavičiūtė, UAB „INK agency“

Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai, remiantis žmogaus pajamomis. Vis dėlto taikomi nustatyti minimalūs ir maksimalūs dydžiai, kurie užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei įstatymo apibrėžtos sumos. Šie dydžiai reguliariai peržiūrimi ir koreguojami pagal šalies vidutinį darbo užmokestį. Antrojo ketvirčio išmokos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į 2322,20 euro VDU, kuris buvo taikomas paskutinį 2024 metų ketvirtį.

Išmokos sergantiems ir slaugantiems

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos mažiausia ligos išmoka bus ne mažesnė nei 270,30 euro per mėnesį (anksčiau buvo 259 eurai) arba 12,87 euro per dieną. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms. Minimali išmoka mokama, jeigu pagal gyventojo draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis nei minimali riba.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Taigi, antrąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka sieks ne daugiau nei 2 882,31 euro per mėnesį (buvo 2 761,79 euro). Tai aktualu gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 934,46 euro iki 3 062,52 euro, o dienos – nuo 139,74 iki 145,83 euro.

Išmokos auginantiems vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų balandžio, gegužės arba birželio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų.

Kai vienas iš tėvų teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų antrąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 622,63 euro arba 151 euru daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didėja 116 eurų, nuo 2 670,12 euro iki 2 786,64 euro per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 2 002,59 euro iki 2 089,98 euro, o antraisiais – nuo 1 335,06 euro iki 1 393,32 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo balandžio sieks 3 603,13 euro ir, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, padidėjo daugiai nei 150 eurų.

Išmokos bedarbiams

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro – ji lieka tokia pat, kaip pirmąjį metų ketvirtį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų balandį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų rugsėjo pradžios iki 2025 metų vasario pabaigos.

Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama balandžio-birželio mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo liepos iki rugsėjo – 551,84 euro, nuo spalio iki gruodžio – 474,24 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. 

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1351,06 euro.

Šiemet „Sodra“ švenčia 35-ąjį gimtadienį – tai daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis įsipareigojimas Lietuvos žmonių socialiniam saugumui. 1990 metų kovą įkurta „Sodra“ šiandien ne tik administruoja vieną svarbiausių valstybės biudžetų, bet ir sparčiai modernizuojasi. Diegiami išmanūs sprendimai, kuriama patogesnė ir aiškesnė gyventojų paskyra, automatizuojamas išmokų mokėjimas, o klientų aptarnavimą papildo dirbtinio intelekto sprendimai.

„Per 35-erius metus „Sodra“ tapo neatsiejama visuomenės dalimi – mūsų veikla paliečia kiekvieno žmogaus gyvenimą. Siekiame būti ne tik patikima socialinio draudimo institucija, bet ir žmogui artima organizacija“, – sako „Sodros“ direktorius Kęstutis Čereška.

„Nuolat ieškome būdų, kaip gerinti savo paslaugas, kad jos būtų aiškios, paprastos ir patogios kiekvienam. Mūsų tikslas – kad „Sodra“ nebūtų suvokiama kaip bauginanti institucija, o kaip patikimas partneris, kuris rūpinasi žmogaus gerove ir socialiniu saugumu“,– pabrėžia „Sodros“ vadovas.

Skaitmeninė transformacija: greitesnės ir patogesnės paslaugos

Ateinantiems keleriems metams „Sodra“ išsikėlė ambicingus tikslus, siekdama dar labiau pagerinti teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą. Pagrindiniai strateginiai tikslai susiję su „Sodros“ skaitmenine transformacija, paslaugų automatizavimu, klientų pasitenkinimo didinimu.

„Suprantame, kad „Sodros“ veikloje ne visada viskas vyksta sklandžiai, matome iššūkius ir aktyviai dirbame juos spręsdami. Girdime klientų lūkesčius: žmonės norėtų patogesnių ir aiškesnių paskyrų gyventojui ir draudėjui, laiku, aiškiai ir paprastai pateikiamos informacijos, sklandaus informacinių sistemų veikimo. Visus procesus planuojame taip, kad šiuos poreikius patenkintume“, – teigia „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis.

„Sodroje“ kuriamas mokėjimo operacijų centras, kuris leis efektyviau valdyti visų „Sodros“ padalinių mokamas išmokas, įskaitant ir tas, kurios pervedamos iš kitų institucijų. Tai reiškia, kad išmokų mokėjimo procesas taps vieningas ir labiau automatizuotas. Šis pokytis padės sumažinti administracinę naštą, optimizuoti darbo sąnaudas, tolygiau paskirstyti darbo krūvį bei užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą.

Siekiama taip pat pagerinti savarankiškai dirbančių asmenų įmokų mokėjimo procesą. Planuojama, kad nauja gyventojo paskyra savarankiškai dirbantiems bus patogiau naudojama, intuityvi, joje bus aiškiau atvaizduota informaciją apie skolas, permokas, sumokėtas įmokas, atidėtas įmokas ir įsiskolinimo laikotarpius.

Kliento modulis: visa svarbi informacija vienoje vietoje

„Sodra“ kuria naują, patogų ir išsamų Kliento modulį, kuris leis gyventojams vienoje vietoje matyti visą svarbiausią informaciją apie savo socialinio draudimo situaciją. Žmonės galės aiškiai matyti, kokias išmokas gauna arba gali gauti, taip pat stebėti savo įmokų istoriją, įsipareigojimus arba skolas. Šis modulis supaprastins bendravimą su „Sodra“, padės aiškiau suvokti teises ir pareigas susijusias su socialiniu draudimu ir patogiau tvarkyti formalumus.

Kai kurių „Sodros“ strateginių projektų įgyvendinimas jau įpusėjo.

Nuo 2024 m. juridiniai asmenys, kurie moka įmokas „Sodrai“, gali realiu laiku matyti savo skolą ar įvykdytas prievoles – duomenys atnaujinami per pusvalandį. Palyginti, anksčiau informacija buvo atnaujinama tik kas 48 valandas. Tai leidžia verslui geriau planuoti mokėjimus ir išvengti netikėtų situacijų.

Paslaugų prieinamumas visiems – nuo gestų kalbos iki vaizdo skambučių

„Sodra” nori prisitaikyti prie visų klientų poreikių. Kad žmonės su negalia galėtų lengviau gauti „Sodros“ paslaugas, vis daugiau klientų priimamųjų pritaikomi jų reikmėms. Vilniuje, Šalčininkuose, Širvintose, Trakuose ir Elektrėnuose jau atsirado specialūs ženklinimai žmonėms su negalia, salės pritaikytos judėti su vežimėliais.

Dešimtyje didžiausių „Sodros“ skyrių konsultacijos teikiamos lietuvių gestų kalba, kad klausos negalią turintys žmonės paprasčiau gautų reikiamą informaciją. „Sodra“ – pirma valstybinė įstaiga, siūlanti tokias paslaugas.

Be to, interneto svetainėje www.sodra.lt pateikta svarbiausia informacija lengvai suprantama kalba, o aktualiausios temos – ir lietuvių gestų kalba su subtitrais.

Dar viena svarbi naujovė – galimybė užsienyje gyvenantiems pensijų gavėjams patvirtinti savo tapatybę vaizdo skambučio metu. Nauja paslauga supaprastino bendravimą su „Sodra“ ir leidžia greičiau bei patogiau spręsti klausimus, susijusius su pensijų mokėjimu, be būtinybės užsienyje gyvenantiems žmonėms fiziškai atvykti į „Sodros“ padalinius ar siųsti notaro patvirtintus dokumentus paštu. Vaizdo skambučio paslauga jau pasinaudojo keli tūkstančiai pensijų gavėjų.

Milijonai išmokų – visoms gyventojų grupėms

„Sodra“ kasdien teikia 63 paslaugas: skiria ir moka pensijas, išmokas, kompensacijas, išduoda pažymas ir pažymėjimus, suteikia konsultacijas, surenka įmokas.

2024 metais „Sodra“ išmokėjo 4,5 mlrd. eurų senatvės pensijų 622 tūkstančiams gavėjų, 687 mln. eurų negalios pensijų 140 tūkstančiams gavėjų, 505 mln. eurų ligos išmokų 1 mln. atvejų, 333 mln. eurų vaiko priežiūros išmokų 33 tūkstančiams gavėjų, 468 mln. eurų nedarbo išmokų 82 tūkstančiams gavėjų, ir daugelį kitų išmokų.

„Sodra“ aptarnauja daugiau nei 118 tūkstančių bendrovių, 28 tūkstančius individualių įmonių, 212 tūkstančių individualią veiklą vykdančių asmenų, apie 43 tūkstančius verslo liudijimų turėtojų.

Tūkstančiai konsultacijų kasdien

Į žmonėms rūpimus klausimus atsako „Sodros“ informacijos centro konsultantai. 2024 metais buvo suteikta 1,1 milijono konsultacijų telefonu, atsakyta į 107 tūkstančius elektroninių paklausimų, įvyko beveik 91 tūkstantis gyvų pokalbių internetu.

Tai reiškia, kad per dieną „Sodros“ konsultantų pagalbos sulaukia 4,5 tūkstančio žmonių skambinančių telefonu, beveik 500 žmonių rašančių elektronines užklausas ir beveik 400 žmonių prisijungiančių prie „chat“ pokalbių.

„Sodros“ priimamuosiuose per metus gyvai aptarnaujama beveik pusė milijono žmonių.

Dirbtinis intelektas ir greitesnė pagalba klientams

Jau pusmetį „Sodros“ specialistams talkina virtuali asistentė Meda – dirbtinio intelekto pagrindu sukurtas išmanusis pokalbių robotas. Meda atsako į klientų klausimus „Sodros“ interneto svetainėje. Ji jau įvaldė septynias temas ir nuolat mokosi. Meda dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Per pusmetį Meda pabendravo su 51 tūkstančiu klientų ir atsakė į 161 tūkstantį žinučių.

Sutarties šablonas iš interneto: pagalba ar rizika?

Net ir nusprendus preliminarią sutartį rengti individualiai, gali pasitaikyti klaidų, kai kuriais atvejais kainuojančių itin brangiai. Advokatė primena, kad netinkamos sutarties pasirašymas gali sukelti pačias įvairiausias rizikas: „Gali būti, kad pagrindinė būsto pirkimo-pardavimo sutartis apskritai nebus sudaryta. Nutinka ir taip, jog pirkėjas ar pardavėjas neturi galimybės įvykdyti preliminarioje sutartyje numatytų sąlygų, todėl tenka padengti kitos šalies nuostolius arba tokius nuostolius patirti pačiam, tačiau negalėti jų išsiieškoti.“

Įprastai į kiekvieną preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį įtraukiamas avansas. Sumokėjęs avansą, bet neįvertinęs visų rizikos faktorių, pirkėjas gali ne tik neįsigyti norimo būsto, bet ir prarasti jau sumokėtus pinigus. Advokatė prisimena vieną iš tokių atvejų realiame gyvenime: „Preliminarioje sutartyje buvo nurodytas neteisingas pardavėjas: tai buvo asmuo, kuris neturėjo parduodamo nekilnojamojo turto. Nors tąkart sandoris įvyko, pirkėjas rizikavo prarasti sumokėtą avansą ir būsto negauti.“

Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – neapibrėžtos sutarties nutraukimo sąlygos. „Preliminarioje sutartyje buvo skirtas itin ilgas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau nenumatytos preliminarios sutarties nutraukimo galimybės. Per šį laikotarpį pirkėjo finansinė situacija gerokai pablogėjo, o tai matydamas bei abejodamas pirkėjo galimybėmis susimokėti už turtą, pardavėjas negalėjo preliminarios sutarties nutraukti ir parduoti turto tretiesiems asmenims,“ – A. Mineikienė šį iššūkį iliustruoja dar vienu pavyzdžiu iš darbinės praktikos.

Kaip teisingai sudaryti preliminarią sutartį? Ekspertės patarimai

Preliminarioje sutartyje privalo būti nurodyta ši informacija:

1. Šalys (pirkėjas ir pardavėjas): jų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai, elektroninio pašto adresai (paprastesniam komunikavimui).
2. Informacija apie turtą: tikslus adresas, jo unikalus numeris, statybos metai, plotas.
3. Turto kaina, avanso dydis, atsiskaitymo būdas.
4. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas ir atsakomybė dėl jos nesudarymo.
5. Šalių įsipareigojimai, kuriuos privaloma atlikti iki pagrindinės būsto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (pvz., sutarti dėl paskolos su kredito įstaiga, gauti leidimą / sutikimą dėl būsto pardavimo ar kt.).
6. Atsakomybė už sutartinių prievolių nevykdymą.

Asta Mineikienė taip pat pabrėžia, kad itin svarbu nuo pat pradžių išlikti sąžiningam dėl parduodamo turto būklės. Trūkumų nuslėpimas gali ne tik pakenkti pardavėjo reputacijai, bet ir sukelti teisinių ginčų. „Jei būstas turi trūkumų, pardavėjui būtinai patarčiau juos atskleisti iškart. Tokiu atveju pirkėjas po kurio laiko negali prašyti sumažinti būsto kainos nustatytų trūkumų pagrindu,“ – priduria ji.

Sutartinių įsipareigojimų nevykdymas: kokios pasekmės gresia?

Paprastai pasekmės priklauso nuo konkrečios situacijos ir to, kaip aiškiai atsakomybė numatyta preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje – tai galėtų būti netesybos (bauda) ar nuostolių atlyginimas dėl įsipareigojimų nevykdymo. Aiškiai apibrėžtos atsakomybės sąlygos suteikia galimybę tiek pirkėjui, tiek pardavėjui reikalauti kompensacijos, jei kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, atsisako sudaryti pagrindinę būsto pirkimo-pardavimo sutartį ar nesilaiko kitų įsipareigojimų.

Saugus būsto pirkimas ir kodėl gali būti naudinga pasitikėti profesionalu

Ar preliminari būsto pirkimo-pardavimo sutartis – tik formalumas? Akivaizdu, kad tikrai ne – šis dokumentas yra itin svarbus, o kartais ir galintis nulemti viso sandorio sėkmę. Be to, atsakingai parengta preliminari būsto pirkimo-pardavimo sutartis užtikrina abiejų šalių interesų apsaugą bei užkerta kelią galimiems nesusipratimams ateityje. 

Paklausta, kokį svarbiausią patarimą ji galėtų suteikti būsimiems naujakuriams, ketinantiems rengti ar pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį, A. Mineikienė nedvejoja: „Kreiptis pagalbos į teisininką, paprašyti, kad jis parengtų sutartį. Jei preliminarios sutarties projektą pateikia kita šalis, jį taip pat būtina parodyti savo teisininkui įvertinti. Dažnai sutartys rengiamos taip, kad jos būtų naudingesnės vienai šaliai ir mažiau naudingos kitai šaliai, tad jūsų teisininkas atkreips dėmesį į nenaudingas, nepalankias sąlygas bei tykančias rizikas.“

BNS