Dėl karantino persikėlus dirbti iš namų bei pakitęs bendras dienos režimas turėjo didelės įtakos ir pasikeitusiems žmonių mitybos įpročiams. Specialistų teigimu, tendencija aiški – priaugome daugiau svorio, o išlaikyti griežtą režimą darosi vis sudėtingiau, todėl ypač svarbiais čia tampa užkandžiavimo įpročiai. Ekspertai įvardijo svarbiausius aspektus, kaip pandemija pakeitė mūsų mitybos įpročius, kokias klaidas išryškino ir kaip jų išvengti?
Tendencija – svorio augimas
Pasak gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės-Sidorovos, metai, praleisti karantine, turėjo lemiamų pasekmių mūsų mitybos įpročiams: „Susitvarkyti su iššūkiais ne visiems buvo lengva. Praradus aiškų mitybos režimą, kai dirbant iš namų nebeliko aiškių taisyklių ir atsirado mažiau planavimo, pavyzdžiui, nebeapgalvojame, kokia bus kitos dienos maisto dėžutė, o įvairiausi užkandžiai tiesiai po ranka, pastebima tendencija, jog per šiuos metus dauguma žmonių priaugo svorio. Tam įtakos turėjo ir sumažėjęs fizinis aktyvumas“, – pasakoja gydytoja.
Dietologė atkreipia dėmesį, jog pagrindinė to priežastis – ne visiems vienodai sekėsi persiorientuoti ir išlaikyti pagrindinių valgių režimą. Dirbant iš namų dažnai užsimirštame ir pietums skirtu laiku dirbame, tuomet valgymas vakare natūraliai tampa spontaniškesnis ir gausesnis: „Esant tokiam nereguliariam valgymo dažniui susiduriame su virškinamojo trakto negalavimais, refliuksu, pilvo pūtimu. Jei prisivalgome vakare gali nukentėti ir miego kokybė“, – pasekmes įvardija gydytoja.
Pasak gydytojos E. Kliukaitės-Sidorovos, suprastėjusiai mitybai karantino metu įtakos turėjo ir žmonių emocinė būsena: „Visuomet skatiname žmones neskubėti valgyti, susikoncentruoti, atskirti darbą ir valgymą ar kitą veiklą. Pastovi įtampa, nuovargis turi įtakos nereguliariai mitybai, ir, priešingai, nuobodžiaujantiems žmonėms maistas neretai tampa nuobodulio malšintoju. Taip pat labai svarbu įvertinti, ar turime pakankamai fizinės veiklos, kuri malšina stresą, nerimą, įtampą. Norint jaustis gerai svarbi tvarka, režimas, dienotvarkė – kai kūne yra tvarka, tuomet ir mintys kitaip dėliojasi, darbus kitaip planuoji“, – įsitikinusi gydytoja.
E. Kliukaitės-Sidorovos teigimu, karantinas išryškino ir teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, daugiau žmonių maistą pradėjo gaminti namuose, taip pat daugiau dėmesio ėmė skirti pusryčiams.
Užkandžiavimo kriterijus – paprastumas
Itin opia problema karantino metu, pasak E. Kliukaitės-Sidorovos, tapo besaikis užkandžiavimas: „Dažna klaida, kurią darome dirbdami iš namų – prieš akis pasidedame įvairiausių užkandžių, kuriais imame mėgautis spontaniškai. Todėl labai svarbu pasirinkti tuos, kurie savo sudėtimi palankiausi sveikatai, taip pat atkreipti dėmesį į kiekius ir vartojimo įpročius. Geras užkandis yra suplanuotas, todėl reikia stengtis namų darbo stalo neapkrauti įvairiomis pagundomis“, – patarimais dalijasi gydytoja.
Nors užkandžių spektras gali būti gana įvairus, svarbiausias kriterijus užkandžiams, pasak ekspertų – paprastumas: „Užkandį turi būti lengva neštis su savimi, jis neturėtų būti lengvai gendantis. Užkandžiai tikrai gali tapti mūsų valgymo režimo dalimi, jei tai yra apgalvotas ir suplanuotas maistas. Šiandien puikiu užkandžiu gali tapti tiesiog švieži vaisiai, uogos, daržovės, džiovinti vaisiai, kurie jau parduodami ir be pridėtinio cukraus, riešutai, sėklos. Renkantis kelių produktų derinius, užkandis galėtų būti vaisių, riešutų ir sėklų batonėliai, duonos riekelė su riešutų sviestu, natūralaus jogurto indelis, pagardintas riešutais ir uogomis“, – tinkamus užkandžius įvardijo gydytoja.
Riešutų ir džiovintų vaisių gamintojos „Arimex“ Kokybės vadovė Irena Laginauskienė atkreipia dėmesį, jog ne vienerius metus darytos vartotojų apklauso rodo, kad užkandžių racione riešutai ir džiovinti vaisiai yra dažniausiai lietuvių vartojamas produktas: „Lietuviai riešutus ir džiovintus vaisius perka reguliariai ir valgo bent kartą per savaitę. Pandemijos metu žmonių sąmoningumas sveikų užkandžių poreikiui tik išaugo, todėl, pavyzdžiui, džiovinti vaisiai be pridėtinio cukraus jau tapo norma, o ne išimtimi. Viena iš didžiausių pastarojo meto tendencijų – augantis imuninę sistemą stiprinančių, energiją palaikančių ir palankių virškinimo sistemai maisto produktų populiarumas“, – apie tendencijas pasakoja ekspertė.
I. Laginauskienės teigimu, riešutuose ir džiovintuose vaisiuose yra daug maistinių medžiagų, įskaitant skaidulas, nesočiuosius riebalus, augalinius baltymus, vitaminus ir mineralus, kurie padeda išlaikyti aukštesnį energijos lygį, o vitaminas A, B6, selenas, cinkas, geležis prisideda prie normalios imuninės sistemos funkcijos palaikymo, todėl būtent šiuos produktus dietologai įtraukia į mūsų užkandžių racioną.
Užkandžiaujant svarbūs kiekiai – vidutiniškai pasirinktinai pakanka suvalgyti saujelę riešutų (30-40 g.) ar 200 g. daržovių, 1 vaisių iki 200 g. uogų ir 60 g. džiovintų vaisių be pridėtinio cukraus, nedidelį indelį natūralaus jogurto.
Gabija Vaičeliūnaitė
Komunikacijos vadovė
Mob. +370 6 25 76968
