Šįmet sukanka 161 m. nuo 1863–1864 m. sukilimo pradžios, lemiamų kovų prieš carizmą, už laisvę ir savo valstybingumą. Sukilėliai herojiškai kovėsi su daug didesnėmis, valstybiškai organizuotomis karinėmis jėgomis. Daugelis tapo didvyriais, jų vardai liko tautos atmintyje. Vienas tokių – Povilas (Paulinas) Ksaveras Bagdonavičius (1841–1863), kilęs nuo Linkuvos (gimė Pušinės dvare) – Šiaulių apskrities karinis organizatorius, ir būrio vadas.
Sukilėlius jis telkė Rėkyvos pelkėje, netoli Šiaulių, o treniravo Kurtuvėnų miškuose. Su rusų kariuomene narsiai kovėsi daugelyje mūšių. Birželio 26 d. užėmė Varnius, bet rusams sulaukus pagalbos, buvo apsuptas ir priverstas gintis Varnių smuklėje. Po dviejų valandų kautynių, sukilėliai pasitraukė, išsinešdami sužeistą vadą. Pasveikęs toliau vadovavo būriui ir grūmėsi su priešu. Bet rugsėjo mėnesį, supratęs, kad sukilimas pralaimėtas, Rėkyvos pelkėje paleido pėstininkus, o vėliau ir raitelius. Ketino trauktis į užsienį, o kol tam pasirengs, slapstėsi Pušinavos dvare, už kokio kilometro nuo Didžiojo Tyrulio pelkių (dabar Radviliškio r., Tyrulių seniūnija). Deja, buvo išduotas ir suimtas.
Pagal vietinių gyventojų versiją, jį išdavė Pušinavos dvaro merga, kuria įtūžę P. Bagdonavičiaus draugai pakorė ant tvenkinio pakraštyje augusios liepos. Tačiau moteris čia niekuo dėta, sukilėlių vadą iš tikrųjų išdavė valstietis A. Sobolevskis, už savo „žygdarbį” iš valdžios susilaukęs apdovanojimo.
P. Bagonavičių karo lauko teismas nuteisė mirti sušaudant, o budeliai jam ir kitiems egzekuciją įvykdė gruodžio 28 d. už Šiaulių miesto, prie kelio į Kuršėnus, ant kalvelės, stebint valdžios suvarytiems žmonėms. P. Bagdonavičius nepalūžo, mirties akivaizdoje neprarado savitvardos, šypsojosi, tarsi nujausdamas, kad jo auka ir žygdarbis nebus užmiršti. Sutvarkytame Sukilėlių kalnelyje 1935 m. iškilmingai perlaidoti 3 nužudytų sukilėlių palaikai, pastatytas didingas (beveik 14 metrų aukščio) Nepriklausomybės paminklas, įamžinęs 10 sukilėlių vardus.
Kalnelio sutvarkymu ir paminklo statyba daugiausia rūpinosi žymus pedagogas ir visuomenininkas, Šiaulių miesto burmistras ( 1919–1920 m.) Juozas Orlauskis, paminklo projektą (nemokomai !!! Ar dabar tai būtų įmanoma?) parengė žymus architektas sulietuvėjęs latvis Karolis Reisonas.
Jonas Sireika
