Šiauliečiui Mindaugui Bražui tėvo diena – ypatinga, nes tėčiu jį yra pavadinę dešimtys vaikų. Mindaugas labai didžiuojasi savo profesija. Nors ji nėra reta, bet vyrą, dirbantį lopšelio -darželio auklėtoju Lietuvoje galima sutikti itin retai.
Dešimtmetis su vaikais
Mindaugas šiam darbui atidavė jau beveik dešimtmetį ir tuo labai didžiuojasi. Savo auklėtoju didžiuojasi ir ikimokyklinukai, o jų tėvai Mindaugą vadina lopšelio – darželio talismanu.
Apie darželio auklėtojo darbą pokalbį Mindaugas pradeda nuo linksmiausių akimirkų prisiminimų.
,,Kai dirbu darželio grupėje dažnai mane vaikai pavadina tėčiu, ypač tada, kai pas mane į grupę ateina pirmomis dienomis. Man tai labai patinka, nes jaučiu, kad vaikas manimi pasitiki, kad darželinukas jaučiasi, kaip namie“, – apie darbą darželyje kalba Mindaugas.
Mindaugas sako, kad vėliau visi susitaria, kaip kreipsis į auklėtoją. Visiems priimtinas kreipinys vardu.
Tenka imtis ir tėviškų rūpesčių
,,Nors darželyje susitariam, kad visi mane vadins vardu, kartais tenka pajusti, kaip vaikui tiesiog trūksta tėčio ir mažylis ilgisi vyriškos nuomonės, tėviško dėmesio. Prieš kelerius metus grupėje turėjau auklėtinę, kuri augo tik su močiute ir mama, tai mergaitė darželyje stengėsi kompensuoti tėviško dėmesio trūkumą – prie manęs būdavo tiesiog ,,prilipusi“. Ir dabar, kai buvusi auklėtinė jau paauglė, šis ryšys išlikęs, ji labai apsidžiaugia, kai susitinkam gatvėje, matau, kaip ji nori pasikalbėti“, – sako Mindaugas.
Dažnai darželinukų berniukų mamos, sužinojusios, kad darželio grupėje auklėtoju dirba vyras, labai apsidžiaugia ir tiesiai pasako, kad vyriško žodžio ir auklėjimo jų berniukams labai reikia. Tačiau, anot Mindaugo, daugiau dėmesio nori auklėtinės mergaitės. ,,Berniukai, kaip tikri vyrai, kreipiasi pagalbos, kai sulūžta žaislas ar nesiseka kokia užduotis. O mergaitės dažniau atbėga pasidalinti emocijomis, pasidžiaugti ar nusiraminti“, – apie bendravimą su auklėtiniais kalba Mindaugas.
Kelias į darbą darželyje – likimo dovana
Mindaugo šeimoje nebuvo pedagogų, tai jis nuo vaikystės svajojo būti kaip tėtis – vairuotoju. Bet vaikiškos svajonės kiek prisimiršo ir Mindaugas pasirinko muzikos pedagogiką. ,,Nuo čia ir prasideda mano gyvenimo sėkmė. Muzika man padovanojo puikią žmoną, be kurios aš nebeįsivaizduoju nei dienos savo gyvenimo. Jeigu skaičiuotume nuo pirmos pažinties dienos, kai susitikome studijuodami, tai mes su Armida kartu esame jau beveik 20 metų. Vėliau, baigusi mokslus, žmona dirbo lopšelyje – darželyje muzikos vadove. Aš jai vis ateidavau padėti – smagu buvo vaikų šventėms geresnį apšvietimą padaryti, puikiau įgarsinti, pačiam pagroti. Taip nejučia vaikų lopšelyje – darželyje tapau savas. Kartą direktorė pasiūlė pabandyti padirbėti auklėtoju. Tai buvo maždaug prieš 8-9 metus. Nuo to laiko aš neįsivaizduoju, kad galėčiau gyventi be savo darželinukų. Ilgesniam laikui iš darželio buvau išėjęs tik tada, kai gimė savi vaikai – dvynukės dukros.
Mindaugas – ypatingas tėtis
Kai Armidai ir Mindaugui gimė dvynukės, tėtis kartu su mama išėjo vaikų auginimo atostogų. ,,Teko daug išbandymų. Pasirodo, darželyje su dvidešimt auklėtinių lengviau, nei su dviem namuose. Tačiau vargai jau pasimiršo, dvynukės dabar jau penkiametės ir liko tik džiaugsmai, augantys kartu su dvynukėmis ir ,,pagranduke“, kuri greit švęs antrąjį gimtadienį. Taigi, esu daugiavaikis tėtis iš tikrųjų. Galima sakyti, darželinukai mane išmokė būti geru tėčiu, o aš tą meilę ir visas savo žinias atiduodu atgal, tiek savo trims dukrelėms, tiek darželio auklėtiniams, kurių kasmet grupėje turiu po 20. Mano auklėtiniai buvo ir vyresni vaikai, ir maži, atėję iš lopšelio. Taigi, sunkiai besuskaičiuoju, kiek vaikų esu užauginęs per tuos 8 metus, kiek dirbu darželyje. Visi mano vaikai, ir auklėtiniai, ir savi, yra pasaka, kurią man seka gyvenimas, graži pasaka, kur visi laimingi, kur daug spalvų, muzikos garsų ir draugiškumo“, – sako Mindaugas.
,,Mindaugas – nuostabus tėtis ir gyvenimo draugas. Mes, aš ir trys mūsų dukrelės, visada didžiuojamės Mindaugu, jis visada yra užuovėja ir atrama gyvenime, ir kai rūpesčių yra, ir kai dalijamės džiaugsmais. Mindaugas yra ir puikus lopšelio – darželio auklėtojas, jo pašaukimas – muzika ir darbas su darželinukais, o tai puikiai dera“, – sako Mindaugo žmona Armida.
Mindaugą vadina darželio talismanu
Iš darželinukų mamų teko girdėti, kad norinčių pakliūti į darželį, kur dirba Mindaugas yra daugiau, nei darželis gali priimti. Apie lopšelio – darželio auklėtoją vyrą daug gerų žodžių pasako buvusių darželinukų mamos, taigi, darželio reklama sklinda po visą miestą. Mindaugas ne tik dirba darželio grupėje auklėtoju, bet yra ir puikus muzikantas, kuris muzikos garsų auklėtiniams negaili. Mindaugo planuose – ne vienas projektas, kuriame daug muzikos. ,,Esu muzikantas, be to darželyje yra savos taisyklės, vaikai žino, kad lopšelis – darželis, tai ta vieta, kur ne tik valgoma, pamiegama, bet ir mokomasi. Visi mano projektai, visos pamokėlės, planai ir darbai sekasi puikiai. Auklėtinių tėveliai kartais mane pavadina darželio talismanu. Gal taip ir yra, nes labai myliu savo darbą, komandą, su kuria dirbu, kolektyvą, kurio narė yra ir mano žmona. Kai ji į darbą grįš paauginusi mažąją dukrelę, kartu kibsime į darbus ir gyvenimo pasaka tęsis. Gal ir simboliška, kad dirbu darželyje, kuris vadinasi ,,Pasaka“, – sako Mindaugas.
Apie vyrų vaidmenį vaikų auklėjime
Mindaugas bando prisiminti, kiek muzikos pedagogikos studijų kurso draugų planavo dirbti darželiuose, sako, kad tokių planų iš vyrukų studentų tikrai girdėjęs, keli kurso draugai bandė dirbti darželiuose, bet šiuo metu daugiau kolegų vyrų darželio auklėtojas Mindaugas nežino. ,,Būtų įdomu sužinoti, kiek vyrų šalyje dirba lopšelio – darželio auklėtojais. Nemanau, kad esu originalus ar kuom išskirtinis, nes esu įsitikinęs, kad vaikų ugdymo ikimokyklinėse įstaigose, auklėjime vyrų privalo būti ir ne vienas, ir ne du. Tėviškos meilės, ne paslaptis, vaikams gali ir pritrūkti, nes tėčiai daug dirba, gal dažniau, nei mamos važinėja į komandiruotes. O ir įstaigose, kur dirbama su vaikais, pažiūrėkite, kiek vyrų. Gydymo įstaigose dauguma moterys, lopšeliuose – praktiškai vien moterys, darželinukus auklėja moterys, pradinukus – irgi. Tik vyresnėse klasėse ir būreliuose jau daugiau pedagogais dirbančių vyrų. Labai gerbiu koleges moteris, bet, norint ugdyti visavertę asmenybę reikia, kad pedagogų vyrų ir moterų būtų po lygiai, na bent jau aš taip įsivaizduoju vaikų ugdymo ir švietimo sistemą. Žinoma, šį darbą reikia dirbti, kai širdis šaukia, kai jauti turįs tam talentą, nes kiekvienas vaikas yra asmenybė, kurios individualumą gali pamatyti tik širdimi. Tiesa, kad dirbti vaikų darželyje yra sunku, gal vyrus tai ir gąsdina, bet aš esu pavyzdys, kad mylint savo darbą galima daug nuveikti“, – sako Mindaugas.
Mindaugas mano, kad auginti vaikus – yra didelis džiaugsmas ir prasmė. ,,Dirbant su vaikais grįžtamasis ryšys suteikia daugiausia džiaugsmo. Ir tai, ką gauni, suteikia gyvenimo pilnatvės jausmą“, – sako jis.
Linkėjimais Tėvo dienai Mindaugas dalijasi su visais
,,Tėtis visų gyvenime yra svarbus. Visus tėčius ir senelius reikia sveikinti ir padėkoti jiems už gerumą, už kantrybę, už išmintį. Aš, kaip daugiavaikis tėtis ir pedagogas, tikrai žinau, kiek reikia meilės ir darbo, kad vaikai augtų laimingi, taigi sveikinu visų savo, esamų ir buvusių auklėtinių tėčius ir senelius su puikia švente“, – linkėjimais dalijasi Mindaugas.
Silva ŠIMKEVIČIENĖ
Šiaulių apskrities VTAS
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius
Asmeninio albumo nuotr.
