Kuršėnuose, Kultūros centro Parodų salėje, atidarytoje Akvilės Poškutės paveikslų parodoje „Mano malkinė pati gražiausia“ krūvos daiktų – malkų, obuolių – sukrautos ir paliktos ilsėtis.
Parodoje malkinės vaizdai
Pasak parodos autorės, ji grožisi tų daiktų spalva, ritmu, paviršiais, apčiuopiamumu.
„Jie ir aš laukiame savų pasaulių pabaigų ir naujų pradžių. Fotokamera neleidžia man pagauti ir užfiksuoti uodžiamų kvapų, nenusakomo virpėjimo, išjudinančio pavasarinį orą, juntamą saulėtais rytais. Tai bandau išgauti aliejiniais dažais. Tapau daiktų kombinacijas, kasdienines ir atpažįstamas, kurios mane nubloškia į kitą pasaulį. Ten mes, vaikai, sulipę ant šieno, jį mindydavome ir trypdavome, su seneliu kraudavome malkas. Pavargdavome, būdavo sunku, bet ir velniškai malonu. Tai tie džiugūs laikai, kai nežinojau žodžių „kontekstas“ ir „diskursas“, – per parodos atidarymą kalbėjo menininkė.
Pasak jos, vaikystėje matytas malkų vaizdas atrodė tarsi kosmosas, kuriame viskas taip gražiai sudėta, sulygiuota. Visa tai bandyta atspindėti ir paveiksluose, kur malkos sukrautos į krūvas ar krūveles, o obuoliai – į medines dėžes.
Dailininkė atviravo, jog pabandė sukurti net malkų altorių, kurį sudaro trys paveikslai, kuriuose malkų rietuvės.
Kas pavaizduota kai kuriuose paveiksluose, autorė palieka spėlioti patiems parodos lankytojams.
Menininkės tapybos darbai nepalieka abejingų. Vieni juos giria, kiti kritikuoja. Niekas neabejoja, kad šiandieniniame kontekste A. Poškutė yra išskirtinė menininkė. Esminis dalykas Akvilės tapyboje yra pats procesas. Gamtos formų, spalvų ir ritmų santykiai yra begaliniai. Kartu jie – organiškas būdas suvokti pasaulį ir bendrauti su juo.
Parodos autorę pasveikinusi Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės padėjėja Ada Grakauskienė sakė, jog saulės nutviekstoje salėje ir tą malkinę mes įžiūrėsim šviesią, gražią, nes sulaukti tokios parodos, rasti paveiksluose įkvėpimo kiekvienam iš mūsų labai prasminga ir gražu.
Kuršėnų meno mokyklos dailės mokytoja Dalia Jokubauskienė užsiminė, jog tai graži idėja ir jos turinys – paprasčiausios malkos.
Pasak parodos kuratoriaus, Kultūros centro vyriausiojo režisieriaus Zenono Gestauto, įteikusio menininkei gėlių puokštę ir ūkininkų Baristų duonos bei pyrago, parodą galima apibūdinti trimis žodžiais: „Man tai patinka“.
Tapybinis motyvas
„Kažkada atradau malką, kaip tapybinį motyvą. Labai malonu su dažais tapyti malkas. Viena kaimynė, kai užsidariusi jos malkinėje tapiau malkas, prasitarė: „Reikia tapyti taip, kad malka šildytų“. Tai buvo tarsi spyris į užpakalį, nes supratau, jog turi atrasti giluminį santykį tarp tapybos ir motyvo“, – atviravo menininkė „Kuršėnų krašto žinioms“.
Pasak jos, kiekviena malka, nutapyta su šiltais dažais, atsiskleidžia savaip.
„Man tai labai artima. Tėtis – miškininkas, o ir aš pati myliu medžius. Negyva malka tampa tarsi tarpiniu elementu tarp pasaulio virsmo ir gamtos, o tada atsiranda tam tikras pasakojimas, tam tikras įvaizdis“, – sakė A. Poškutė.
Menininkė sakė, jog tapant malkas atsiranda noras atkreipti dėmesį į paprastus dalykus, įsižiūrėti į juos, žavėtis tokiu nuostabiu grožiu.
Pasak A. Poškutės, šioje parodoje eksponuojama dauguma geriausių darbų apie malkas.
Menininkės žodžiais, malkos buvo nemažas postūmis kūryboje, nes dabar akys krypsta į peizažą, tačiau ir jame ji matanti medžius, o tai – malkos.
Į parodą susirinkusiems kuršėniškiams pirmą kartą dainavo choras – Kultūros centro jaunimo mišrus choras „Melomanai“
Saulius JUŠKEVIČIUS
