Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai apibendrino praėjusiais metais M1 bei N1 klasės automobilių patikros rezultatus bei įvardijo fiksuotus pokyčius. Pastarųjų, tiesą sakant, nėra daug ir kaip tik tai gąsdina.
2020-aisiais TA stotyse apsilankė kiek daugiau nei 700 tūkst. lengvųjų (M1 klasės) transporto priemonių, iš kurių 50,6 proc. buvo įvertintos kaip neturinčios jokių didelių trūkumų. Patikrintų 52,4 tūkst. N1 arba lengvųjų komercinių automobilių „sveikata“ simboliškai geresnė – pirmuoju bandymu teigiamas kontrolierių išvadas gavo beveik 54 proc. mašinų. Tačiau „apvertus“ šią statistiką aukštyn kojom pasirodo, kad realiai kas antras automobilis dalyvauja eisme turėdamas didesnių ar mažesnių trūkumų, kurie dažniausiai pašalinami tik po apsilankymo TA stotyse.
Kitas klausimas – kiek laiko suremontuotas iki privalomojo minimumo garbaus amžiaus (statistinis Lietuvos transporto parko vidurkis beveik 15 metų) automobilis būna „geras“? Serviso meistrai teigia, kad priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų naujos seno ratuočio bėdos paprastai pradeda reikalauti dėmesio prabėgus 4 – 6 mėnesiams. Deja, toli gražu ne visi to dėmesio sulaukia, nes kurie vairuotojai apie drauge keliaujančias technines problemas arba nieko nenutuokia, arba tiesiog yra apsileidę. Būtent dėl šios priežasties nemažai Europos šalių 6 – 10 metų sulaukusiems automobiliams techninę apžiūrą atlieka kasmet.
Kad tai svarbu liudija ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų reidų metu fiksuojama, kad tarp patikrinto 100 transporto priemonių, turinčių galiojančius TA dokumentus, vidutiniškai 60-65 pasirodo turinčios didesnių ar mažesnių trūkumų. Net Kelių policijos pareigūnai, paprastai daugiausia dėmesio skiriantys ne techninei automobilių būklei, bet eismo įvykių prevencijai praėjusiais metai daugiau nei 900 kartų panaikino formaliai galiojančią TA, nes automobiliai akivaizdžiai neatitiko techninių reikalavimų ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Tiesa, vertinant vadinamąsias „įskaitines“ avarijas, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, policijos specialistai vis dar nepateikia išsamesnės analizės kodėl transporto priemonės susiduria, apvirsta, nuvažiuoja nuo kelio ar taranuoja kokias nors kliūtis.
Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus Gintauto Šlėderio teigimu, Vakarų Europos šalių mokslininkai, išnagrinėję transporto parko techninės būklės įtaką avarijose žūstančiųjų skaičiui konstatavo, kad grynai dėl techninių priežasčių vairuotojų ar jų keleivių mirtimi baigiasi maždaug 3-4 proc. incidentų keliuose. Tačiau Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitos duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius ES yra 10,8 metų. T. y. trečdaliu mažiau nei Lietuvoje“, – pastebi G. Šlėderis.
Tikėtina, kad bent dalies nelaimių mūsų keliuose būtų galima išvengti, jei tik svarbiausi automobilių agregatai ir sistemos veiktų nepriekaištingai. Deja, 2020-ųjų dažniausiai nustatomų techninių trūkumų suvestinė liudija, kad reikalai su mašinų „sveikata“ tik pablogėjo: po dvejų metų pertraukos (pernykščiai TA stočių lankytojai buvo tikrinami 2018-aisiais) vienam atvykusiam automobiliui buvo nustatyta 1,66 „didelių“ arba „pavojingų“ trūkumų. Ankstesnysis šios grupės rezultatas buvo 1,62 techninis trūkumas. Turint galvoje, kad šias problemas dalijasi pusė visų tikrintų ir pirmuoju bandymu „išbrokuotų“ automobilių, vadinasi vienam atvykusiam netvarkingam automobiliui tenka net 3,27 „dideli“ arba „pavojingi“ trūkumai.
Detalizuodamas, kokių trūkumų pernai TA stotyse buvo fiksuojama daugiausia, asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus pastebėjo, jog
Tradiciškai daugiausia trūkumų fiksuojama vertinant apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus: blogai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, reikalavimų neatitinkantys, netvarkingi priekiniai, gabarito, dienos ar rūko žibintai, nešviečiantys „stop“ signalo žibintai sudaro daugiau nei 30 proc. visų problemų.
„Šios techninių trūkumų grupės statistika praėjusiais metais šiek tiek išaugo, nors būtent žibintų veikimą galima pačiam pasitikrinti namuose, net neprašant serviso meistrų pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad „išbrokuojami“ tik tie automobiliai, kurių žibintų nepavyksta sureguliuoti patikros metu pačioje TA stotyje, pastebėjus kad žibintai šviečia „Dievui į langus“. Realiai apie 40 proc. automobilių arba tinkamai neapšviečia kelio arba dar blogiau – akina kitus vairuotojus. Tai tikrai nėra „smulkmena“, nes nematydamas kur važiuoja žmogus neturi net teorinių galimybių išvengti avarinės situacijos, jei į tokią patenka“, – akcentuoja A. Glėbus.
Simbolinis pagerėjimas – nuo 12 proc. iki 11,4 proc. užfiksuotas vertinant pakabos lankstines jungtis ir lankstus (šarnyrus), tačiau šiek tiek daugiau automobilių atvažiavo į TA stotis su netvarkingomis spyruoklėmis ir amortizatoriais (4 proc.), netvarkingais stabdžiais (2,7 proc.), su skysčių nuotėkiu iš variklio ar pavarų dėžės (9,5 proc.). Taip pat iki 6,4 proc. išaugo automobilių su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema, bei iki 6,2 proc. pernelyg dūmijančių. „Ko gero svarbiausias dalykas, kurį reiktų įsisąmoninti – techniškai tvarkingo automobilio reikia ne kontrolieriams ar kelių policininkams, bet pačiam savininkui. Todėl tiek prieš susiruošus į TA stotį, tiek į bet kurią kasdienę kelionę reiktų pasirūpinti bent tuo, ką galima pasidaryti pačiam be didelių išlaidų: patikrinti ar veikia visi žibintai, ar efektyviai dirba langų valytuvai ir plovikliai, ar padangų protektoriaus rašto gylis nėra kritiškai mažas (žiemos periodu – ne mažesnis kaip 3 mm), ar veikia garso signalas, ar tvarkingi saugos diržai ir t.t.“, – rekomenduoja A. Glėbus.
