Žemaitijoje, Džiuginėnų dvare,  J. Perkovskis visam laikui įsikūrė 1928 m, o L. Andrijauskas Siraičių  dvarą kartu su broliu valdė nuo 1925 m. Jiems, kaip kūrėjams,  mažai rūpėjo ūkio, finansiniai dvarų reikalai. Abu daug laiko praleisdavo gamtoje. J. Perkovskis  daug fotografuodavo, o  L. Andrijauskas tapydavo, piešdavo.  Juos traukė vaizdingos, legendomis apipintos  apylinkių gamtos (Germanto ir kiti ežerų, miškų, upelių, kalvų)  grožis. Fotografuodavo, tapydavo ir  paprastus žmones.

  J. Perkovskis tyrinėjo žemaičių tautodailę, parašė du darbus, kurių vienas „Žemaičių liaudies meno ornamentas: forma ir simbolika“ yra labai vertingas,  išverstas į lietuvių kalbą ir išleistas. J. Perkovskis  bendravo su žymiausiu tarpukario meno istoriku ir muziejininku, beje, taip pat bajoru pagal kilmę,  P. Galaune, poetais  P. Geniu ir L. Gira, savo tyrinėjimų rezultatus skelbė lenkiškai ir lietuviškai to meto leidiniuose.

  L. Andrijauskas dažnai svečiuodavosi pas J. Perkovskį Džiuginėnuose.

 Bajorų menininkų likimai susiklostė skirtingai. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą  J. Perkovskis nusižudė, o L. Andrijauskas išgyveno. Jis mirė 1947 m.

  Nemažai buvusių netipiškų dvarininkų darbų  turi Žemaičių muziejus „Alka“.

Jonas Sireika

Kooperacija yra vienas žemės ūkio prioritetų – tai būdas stiprinti ūkininkų derybines galias, didinti jų kuriamą pridėtinę vertę ir užtikrinti kaimo ekonomikos gyvybingumą. Tačiau tam, kad modelis veiktų, jam turi būti sudarytos tinkamos sąlygos.

„Siekiame, kad kooperacijos modelis būtų paprastesnis, aiškesnis ir patrauklesnis. Mažiau biurokratinių procedūrų reiškia daugiau galimybių ūkininkams susitelkti į tai, kas svarbiausia – bendradarbiavimą, vertės kūrimą ir ūkių augimą“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Atsisakoma terminuotų pažymėjimų

Vienas svarbiausių pokyčių – atsisakoma terminuoto žemės ūkio kooperatinės bendrovės pripažinimo pažymėjimo ir jo atnaujinimo kas dvejus metus.

Vietoje jo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje būtų aiškiai matoma žyma, patvirtinanti žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusą. Ji bus vieša ir lengvai patikrinama tiek partneriams, tiek institucijoms.

Kadangi statuso suteikimas ir priežiūra bus grindžiami valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, kooperatyvams nebereikės rinkti ir teikti tų pačių dokumentų pakartotinai.

Aiškesni reikalavimai kooperatyvams

Įstatymo projektu siūloma nustatyti aiškią trijų privalomų reikalavimų sistemą žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusui gauti:

• ne mažiau kaip 90 proc. kooperatyvo narių turi vykdyti žemės ūkio veiklą;
• daugiau kaip 50 proc. supirktos žemės ūkio produkcijos vertės arba suteiktų paslaugų vertės turi sudaryti sandoriai su kooperatyvo nariais;
• mokestinės nepriemokos ir įsiskolinimai negali viršyti 500 eurų ribos.

Taip pat siūloma įteisinti „pasyviojo nario“ statusą. Jis leis ilgamečiams nariams, kurie dėl objektyvių priežasčių nebevykdo žemės ūkio veiklos, išlikti kooperatyvo dalimi ir išlaikyti ryšį su bendruomene, kartu užtikrinant, kad sprendimų priėmime dominuotų aktyvūs nariai.

Skaidresnis valdymas ir mažesnė ginčų rizika

Pakeitimais aiškiau reglamentuojama valdybos pirmininko, valdybos ir stebėtojų tarybos narių rinkimų tvarka, taip pat nustatoma, kaip sprendžiamos situacijos, kai kandidatai surenka vienodą balsų skaičių.

Siekiant stiprinti kolegialų valdymą, siūloma nustatyti, kad trijų narių valdyba sprendimus galėtų priimti tik posėdyje dalyvaujant visiems jos nariams.

Projektu taip pat tikslinama atsiskaitymo su iš kooperatyvo finansinių metų eigoje pasitraukusiais nariais tvarka, aiškiau apibrėžiant atsiskaitymo terminus ir principus.

Siūlomi pakeitimai įgyvendina Vyriausybės programoje numatytą siekį skatinti investicijas į žemės ūkio sektorių, didinti žemės ūkio kooperatyvų finansinį tvarumą, konkurencingumą ir narių bendradarbiavimą.

Artimiausiu metu Įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

LR Žemės ūkio ministerijos
pranešimas spaudai

Siekiant kuo skubiau valstybės mastu spręsti sąlygiškai rūgščių dirvožemių, kurių pH rodiklis yra 5,5 arba mažesnis, problemą, Žemės ūkio ministerija 2026 m. skyrė 900 tūkst. eurų. Planuojama, kad šiemet bus nukalkinta apie 18 000 hektarų.

Paramos tikslas – kompensuoti dalį įsigytų kalkinimo medžiagų, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio ar kalcio ir magnio karbonatas, sudarantis ne mažiau kaip 80 proc., išlaidų. Kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, tačiau kompensacijos dydis negalės būti daugiau nei 50 eurų už hektarą.

Paraiškos paramai bus priimamos nuo liepos 7 d. iki rugpjūčio 7 d. (įskaitytinai), vėlesniais metais – nuo vasario 1 d. iki kovo 1 d. (įskaitytinai).

Kartu su paraiška bus privaloma pateikti laboratorijoje atliktus dirvožemio tyrimus, įrodančius, kad paraiškoje nurodyti plotai yra sąlygiškai rūgštūs dirvožemiai. Dirvožemio tyrimai turės būti atlikti ne anksčiau kaip prieš 4 metus iki kalendorinių metų, kuriais teikiama paraiška.

Sąlygiškai rūgščių dirvožemių kalkinimas turės būti atliktas šiais laikotarpiais:

• 2026 metais – nuo rugpjūčio 8 d. iki lapkričio 3 d. (įskaitytinai);
• vėlesniais metais – nuo einamųjų kalendorinių metų kovo 2 d. iki lapkričio 3 d. (įskaitytinai).

Paramos žemės ūkio veiklos subjektams už sąlygiškai rūgščių dirvožemių kalkinimą teikimo taisyklių projektas yra čia.

Pastabas ir pasiūlymus taisyklių projektui galima teikti iki š. m. birželio 29 d.

LR Žemės ūkio ministerijos
pranešimas spaudai

Pakeitimais siekiama suderinti ūkininkavimo ir aplinkosaugos interesus, sudaryti palankesnes sąlygas efektyviai ūkininkauti, mažinti administracinę naštą ir optimizuoti procesus, kartu išlaikant aukštus aplinkos apsaugos standartus bei užtikrinant racionalų maisto medžiagų naudojimą žemės ūkyje.

Tręšimo planai – pagal faktinį tręšimo intensyvumą

Vienas svarbiausių pakeitimų – peržiūrėti ir patikslinti tręšimo planų rengimo reikalavimai. Jie siejami su faktiniu tręšimo intensyvumu, o ne su ūkio dydžiu.

Tręšimo planas bus privalomas tais atvejais, kai tame pačiame lauke naudojama didžiausia leidžiama mėšlo ar srutų azoto norma ir papildomai tręšiama azoto turinčiomis trąšomis. Toks reguliavimas leis tiksliau planuoti į dirvą patenkantį azoto kiekį, efektyviau valdyti maisto medžiagas ir kartu sumažins perteklinius administracinius įpareigojimus ūkiams.

Taip pat aiškiai reglamentuota galimybė prireikus tikslinti tręšimo planą.

Daugiau lankstumo pavasarį

Aprašo pakeitimais taip pat tikslinamos tręšimo sąlygos pavasario laikotarpiu nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. Numatoma galimybė tręšti ir ariamąją žemę, padengtą ražienomis.

Šie pakeitimai geriau atitinka praktinius ūkininkavimo poreikius ir leidžia lanksčiau reaguoti į meteorologines sąlygas. Kartu išlieka pagrindiniai aplinkosauginiai reikalavimai: azoto naudojimo ribojimai, apsaugos atstumai iki vandens telkinių bei kitos priemonės, skirtos maisto medžiagų nuostoliams ir neigiamam poveikiui aplinkai mažinti.

Patikslinti mėšlo ir srutų įterpimo reikalavimai

Aiškiau apibrėžiami laukai, kuriems taikomas mėšlo ir srutų įterpimo reikalavimas, papildomai išskiriant ražienomis nepadengtą ariamąją žemę.

Atsisakoma mėšlo ir srutų įterpimą sieti tik su arimu ar kultivavimu, todėl suteikiama daugiau lankstumo pasirenkant įterpimo technologijas.

Aiškesni žurnalo pildymo ir saugojimo reikalavimai

Mėšlo ir srutų naudojimo žurnalas turės būti saugomas ne trumpiau kaip 3 metus.

Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ar srutomis iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, galės duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas teikti ne tik per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS), bet ir pildydami žurnalą popierine arba elektronine forma.

Atsisakoma maksimalių azoto normų atskiriems augalams

Pakeitimais atsisakoma aprašo 3 priede nustatytų maksimalių azoto normų atskiriems augalams. Didesnis dėmesys skiriamas individualiam tręšimo planavimui, atsižvelgiant į planuojamą derlių, dirvožemio savybes ir augalų maisto medžiagų poreikį.

Žemės ūkio veiklos subjektams rekomenduojama tręšimą planuoti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše nustatytomis normomis, kartu laikantis galiojančių aplinkosauginių azoto naudojimo apribojimų.

Rengiant pakeitimus buvo įvertintos socialinių partnerių, ūkininkų organizacijų ir institucijų pateiktos pastabos bei pasiūlymai. Bendromis pastangomis pavyko parengti subalansuotus pakeitimus, padedančius suderinti žemės ūkio sektoriaus poreikius ir aplinkosaugos tikslus.

LR Žemės ūkio ministerijos
pranešimas žiniasklaidai

Taisyklių pakeitimai buvo ilgai derinami su suinteresuotomis šalimis. Nors nuomonės išsiskyrė, pakeitimai, kuriais siekiama mažinti administracinę naštą ir ūkinės veiklos ribojimus ūkininkams, buvo patvirtinti.

Informavimo apie purškimą tvarka ir terminai

Taisyklėse patikslinti atvejai, kada į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) privaloma įvesti informaciją apie augalų purškimą jų žydėjimo metu.

Pranešimas privalomas, kai žydintys augalai jų žydėjimo metu purškiami augalų apsaugos produktais, kurių etiketėje pagal Reglamentą (ES) Nr. 547/2011 nurodyta saugos priemonė „Pavojingas bitėms“.

Patikslintas ir pranešimo pateikimo terminas – informaciją apie planuojamą žydinčių augalų, kuriuos lanko bitės, purškimą reikia pateikti ne vėliau kaip prieš 26 valandas.

Svarbu pažymėti, kad ši informavimo prievolė netaikoma augalams, įtrauktiems į Valstybinės augalininkystės tarnybos patvirtintą žydinčių žemės ūkio augalų, kuriuos leidžiama purkšti augalų apsaugos produktais nuo 4 val. iki 21 val., sąrašą. Į jį įtraukti šie augalai: avižos, bulvės, varpinės žolės, varpinės žolės, auginamos sėklai, vasariniai kviečiai, vasariniai kvietrugiai, vasariniai miežiai, žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai, žieminiai miežiai ir žieminiai rugiai.

Augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalas

Siekiant užtikrinti augalų apsaugos produktų naudojimo atsekamumą, patikslintas ir augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo pildymo terminas. Žurnalas turi būti užpildytas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų panaudojimo. Šis reikalavimas įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d.

Bičių laikytojų pareigos

Taisyklėse nustatyta pareiga bičių laikytojams kiekvienais kalendoriniais metais augalų žydėjimo metu gauti žemės sklypo, kuriame statomi bičių aviliai, naudotojo rašytinį sutikimą. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad žemės naudotojai būtų informuoti apie jų naudojamuose sklypuose pastatytus bičių avilius.

Atnaujinta purškimo tvarka pagal vėjo greitį

Siekiant, kad purškiami augalų apsaugos produktai nepatektų į gretimus žemės sklypus, nustatyta, kad purkšti augalų apsaugos produktais leidžiama, kai vėjo greitis neviršija 4 m/s.

Jeigu naudojama augalų apsaugos produktų apdorojimo įranga, kurios technologija mažina augalų apsaugos produktų purškimo dulksną, purkšti leidžiama, kai vėjo greitis neviršija 5 m/s.

LR Žemės ūkio ministerijos
pranešimas žiniasklaidai

● Birželio 1–3 d. – važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

● Birželio 1–7 d. – dviračių transporto priemonių vairuotojų kontrolė (angl. 2 Wheelers). Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuota priemonė. Analogiška priemonė, skirta dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojų elgesiui kelyje kontroliuoti ir jų saugumui užtikrinti vykdyta ir praėjusių metų gegužę.

● Birželio 8–10 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė. Taip pat vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė – ar nesinaudojama mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos.

● Birželio 11–13 d. – dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė. Bus tikrinama, ar naudojamos  techniškai tvarkingos šios transporto priemonės – turi baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos – gale, oranžinius šviesą atspindinčius elementus – iš abiejų šonų, tvarkingus stabdžius ir garso signalą, ar vairuotojai (ir keleiviai) naudoja saugos šalmus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, ar elektrine mikrojudumo priemone nevežami keleiviai (tai griežtai draudžiama), ar nepilnamečiai pagal amžių vairuoja atitinkamą transporto priemonę ir pan.

● Birželio 15–21 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai (Europos kelių policijos tinklo ROADPOL priemonė). Birželio 19 d., penktadienį, – specialioji 24 valandų priemonė (angl. A & D Marathon).

● Birželio 24–27 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Primename, kad birželį bus daugiau vaikų kiemuose ir prie gatvių, dviratininkų, pėsčiųjų ir mikrojudumo priemonių vairuotojų. Vairuokite lėčiau gyvenamosiose zonose, būkite pasiruošę netikėtai išbėgančiam vaikui. Įpraskite pastebėti motociklininkus.

Eismo sąlygas pasitikrinkite: https://eismoinfo.lt

Atnaujintame Elektroninių paslaugų portale galite rasti ir susipažinti su Jūsų padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Baudas galite sumokėti ir internetu: https://epaslaugos.ird.lt/login.

Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos
pranešimas žiniansklaidai

Nuo birželio 1 d. avių laikytojai, pasirinkę šią prevencinę priemonę ir šiemet vakcinavę avis nuo mėlynojo liežuvio ligos, gali teikti paraiškas paramai gauti. Šiais metais paramai skirta 300 000 Eur.

Paraiškos priimamos pagal naują paramos priemonę – „Parama avių laikytojams už savanorišką avių vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos“. Priemone kompensuojama dalis išlaidų už 2026 m. sausio 1 d.–gegužės 31 d. laikotarpiu atliktą vakcinaciją.

„Savanoriška vakcinacija – atsakingas avių laikytojų sprendimas, padedantis mažinti ligos riziką ūkiuose. Ši parama skirta kompensuoti dalį patirtų išlaidų tiems, kurie šiemet vakcinavo avis nuo mėlynojo liežuvio ligos. Kviečiame paraiškas teikti laiku ir prieš tai pasitikrinti, ar vakcinacijos duomenys yra užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre“, – sako Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Paraiškos pagal šią priemonę teikiamos per Žemės ūkio duomenų centro administruojamą informacinę sistemą (Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinę sistemą). Žemės ūkio duomenų centras, remdamasis paraiškoje ir registruose esančiais duomenimis, atlieka paramai apskaičiuoti reikalingus veiksmus ir informaciją perduoda Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri vykdo paramos išmokėjimą.

Svarbiausia informacija pareiškėjams

Paramos paraiškos priimamos nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d. imtinai.

Avių laikytojas, dėl svarbių priežasčių, įskaitant nenugalimos jėgos aplinkybes ar sunkią ligą, negalėjęs pateikti paraiškos nustatytu laiku, ją galės pateikti iki liepos 14 d. įskaitytinai.

Parama teikiama už savanorišką avių vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos, atliktą nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 31 d. 

Avių laikytojui kompensuojama 2,50 Eur už vieną faktiškai atliktą avies vakcinaciją.

Kas gali kreiptis dėl paramos?

Dėl paramos gali kreiptis ūkio subjektas, vykdantis pirminę žemės ūkio produktų gamybą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nurodytas kaip valdos valdytojas arba partneris.

Pareiškėjas taip pat turi būti Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje įregistruotas kaip avių laikytojas ir vakcinacijos laikotarpiu laikyti joje registruotas bei suženklintas avis.

Svarbu pasitikrinti duomenis

Prieš teikiant paraišką svarbu įsitikinti, kad duomenys apie atliktą vakcinaciją yra užregistruoti Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje.

Šie duomenys reikalingi vertinant, ar pareiškėjas ir atlikta vakcinacija atitinka paramos teikimo reikalavimus.

Kaip pateikti paraišką?

Paraiškas galima teikti savarankiškai, suvedant duomenis į Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinę sistemą.

Prie sistemos pareiškėjai gali jungtis naudodamiesi Elektroninių valdžios vartų paslaugomis, pasirinkdami prisijungimą per elektroninę bankininkystę ar kitais būdais.

LR ŽŪM pranešimas žiniasklaidai

Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22 d. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc. Savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena.  

Didieji ūkiai dar neskuba

VĮ Žemės ūkio duomenų centras savo interneto svetainėje nuolat skelbia 2026 m. deklaravimo statistinę informaciją. Interaktyvioje švieslentėje kasdien atnaujinami duomenys apie sukurtas, bet dar nepatvirtintas paraiškas bei jose deklaruotą plotą. Ši statistika pateikiama pagal savivaldybes ir savarankiškai paraiškas kuriančius pareiškėjus.

Šių metų deklaravimo rodikliai:

• Pateikta paraiškų: 70 930 (tai sudaro beveik 63 proc. visų 2025 m. pateiktų paraiškų).
• Deklaruotas plotas: 1 259 918,65 ha (tai sudaro 43 proc. 2025 m. deklaruoto ploto).

Skirtumas tarp pateiktų paraiškų ir deklaruoto ploto rodo, kad didesnių ūkių savininkai ir žemės ūkio bendrovės vis dar delsia patvirtinti duomenis. Ministerija įspėja, kad paskutinėmis dienomis išaugęs vartotojų srautas gali sulėtinti sistemų darbą, todėl procesą rekomenduojama užbaigti kuo anksčiau.

Rengiamos nuotolinės konsultacijos

Siekdama atsakyti į visus ūkininkams kylančius klausimus, ŽŪM ketvirtadieniais nuo 8 val. rengia nuotolines konsultacijas, kuriose jie gali sužinoti aktualią informaciją.

ŽŪM primena, kad laiku ir teisingai deklaruoti plotai užtikrina sklandų tiesioginių išmokų administravimą bei finansinės paramos išmokėjimą.

LR ŽŪM pranešimas žiniasklaidai

Šis pokytis būtų taikomas dviem Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) finansinėms priemonėms: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“.

Lėtas skolinimosi tempas rodo permainų poreikį

Poreikis keisti sąlygas matomas jau dabar. Nors lengvatinėms paskoloms skiriama pakankamai SP lėšų, skolinimas vyksta lėtai. Nuo finansavimo pradžios jaunieji ūkininkai sudarė tik 34 paskolų sutartis, o perdirbimo įmonės – vos vieną.

Kad ilgesnio laikotarpio finansavimas yra reikalingas, rodo ir pačių ūkininkų apklausos. Tyrime dalyvavę ūkiai nurodė, kad investicijoms dažniausiai reikia 5–10 metų trukmės finansavimo. Toks laikotarpis padeda lengviau įgyvendinti didesnius projektus, prisitaikyti prie aplinkosauginių reikalavimų ar diegti inovacijas.

Sprendimo tikimasi sulaukti rudenį

Pirmasis žingsnis jau žengtas – šiam siūlymui gegužės 27 d. pritarė Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo priežiūros komitetas.

Siūlymui dar turės pritarti SP Stebėsenos komitetas ir Europos Komisija. Tikimasi, kad pozityvūs sprendimai bus priimti ir šia galimybe jaunieji ūkininkai bei perdirbėjai galės pasinaudoti jau šių metų rudenį.

LR Žemės ūkio ministerijos
pranešimas spaudai

 Taigi dvi mergaitės jupelėtos ir aš kažką kieme rūpužiuodami žaidėme, jau buvo pavakarys, žiūrime nuo miško lodydami kaimo šunis keliu atmauna trys ginkluoti vyrai, o gal jų buvo ketvertas – gerai nebeprisimenu, tik gerai prisimenu, kad pamatę tuos vyrus namo šeimininkai kažkur mirksniu išgaravo, spėjęs savo mergaitėms sušukti: mergaitės slėpkitės! Mergaitės nulėkė už svirno, ir kaip kokios kurapkos į tokius tankius kakarykus ten sutūpė. Aš buvau už jas gerkai mažesnis, todėl lėkdamas per kiemą susipyniau savo jupejėse, o dar kažkoks žagaras po kojomis pasimaišė, todėl kritau kniūpsčias, į kiemo akmenį stiprokai nosį susidauždamas. Guliu, žliumblių visa gerkle. Tie vyrai tik cap mane už basos kojos: „Ahą, pasipuolei, tai dabar sakyk, kur tėvas šnapšę slepia?“ Tais laikais žmonės ne gimtadienius, o vardadienius švęsdavo, aš žinojau, kad tas pirmininkas vakar kažkokį – gal savo, o gal žmonos – vardadienį šventė, dar žinojau, kad tą pirmininką žmonės Levuku šaukia, o štai jo žmonos vardo tai nežinojau, bet buvo tai tokiu vasaros laiku, kai vyšnios jau sirpo – kaži koks vardadienis tokiu metu galėjo būt švenčiamas? Dar žinojau, kad iš gretimo Kuodžių kaimo du muzikantai buvo atėję: vienas armonika grojo, o kitas būgneli mušė ir vis dainavo visokias blevyzgas. Per naktį jie kieme trankėsi su savo tomis muzikomis, vieni šoko, kiti alų gėrė, paskui visas tvoras apmyžę paryčiais kas sau išsijovijo.

 Muzikantai savo muzikas klėtyje buvo palikę, todėl iš pamiškės atėję tie ginkluoti vyrai tas muzikas nesunkiai užtiko, alaus bačkelėje dar buvo likę, nekviesti ateiviai ir keptų karosų visą lėkštę užtiko. Neblogos užkandos yr, o štai šnapšės tai ir nėr, todėl anie mane pasigavę už kojos net į šulinį žemyn galva kišo, vis reikalaudami pasakyti, kur tėvas šnapšę laiko? Jie gi nežino, kad aš tėvo visai net neturiu, bet iš tos baimės aš to net pasakyti negaliu vis klykdamas nesavo balsu. Šiaip per ašaras mačiau, kad tas pirmininkas basas už tvoros vyšnyne tarp dilgėlių stovi, ir vis ženklais man rodo: tylėk – laikyk liežuvį už dantų. Ir aš tylėjau. Ne, netylėjau; nes aš visa gerkle klykiau ant viso kaimo. Neįstengdamas žodžio ištarti, už ką „po visam“ namų šeimininkas mane net per galvą paglostė sakydamas: „Esi tikras vyrs!“

Rimantas Petrikas