Mes, Atviras Šiaulių rajono jaunimo centras, jau daugiau kaip 10 metų dirbame atviro darbo su jaunimu principais. Dešimtmetis užaugino ne vieną jaunuolį, kurių patirtys ir prisiminimai apie praleistas akimirkas jaunimo centre yra geriausias įvertinimas ir paskatinimas dirbti toliau.
Jaunimo centre gali lankytis absoliučiai visi jaunuoliai nuo 14 iki 29 metų. Čia laukiami visi! Netiki?! Patikėk, nes tarp šių sienų išnyksta visos socialinės ribos. Šiose patalpose visi yra lygūs. Penkias dienas per savaitę po šešias valandas jaunuolių visada laukia čia dirbantys du jaunimo darbuotojai. Jaunimas pasitinkamas su šypsena ir visai nesvarbu, ar jaunuolis ateis kasdien, ar tik užsuks pasilabinti kartą per mėnesį. Jis visada yra laukiamas! Centras savo veiklas organizuoja kartu su jaunimu, atsižvelgiant į jų norus, idėjas ir poreikius. Šiame darbe svarbiausias abipusiu pasitikėjimu grįstas lankytojų ir jaunimo darbuotojų santykis, o jaunimo centrui tai įgyvendinti tikrai pavyksta: „svarbiausia jaunimo centre buvo palaikymas, nuoširdumas ir gera nuotaika! Visada jausdavausi laukiama tenai!“
Šiuo metu baigiame įgyvendinti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotą Atvirųjų jaunimo centrų 2018–2019 m. veiklos finansavimo programą „Visai kokybiški batai“. Galime pasidžiaugti, kad 2019 metais programos veiklose jau dalyvavo 349 jauni žmonės. Įdomu, kokios tai veiklos? Dalijamės savo ir jaunimo centro lankytojų patirtimis.
Komunikacija! Paprasčiausias atviras bendravimas ir buvimas kartu. Jaunimo darbuotojai leidžia laiką su atėjusiais lankytojais, kalba temomis, kurias jie atsineša, ar kurios gimsta čia ir dabar. Jauni žmonės gali žaisti tenisą, stalo futbolą, biliardą, įvairius stalo žaidimus, sportuoti, muzikuoti ar tiesiog bendrauti su draugais, jaunimo darbuotojais. Buvę lankytojai sako, kad leisdami laiką jaunimo centre „išmokau lengviau bendrauti, pasitikėti savimi“, „išmokau būti su visais draugiškas, neskirstyti žmonių į atskiras grupes“, „kiekvieną sykį atėjęs į jaunimo centrą žinodavai, kad kažkas tavęs lauks, kad kažkas tavęs paklaus, kaip sekėsi, tikriausiai tas labiausiai ir traukdavo užsukti, nes ten jausdavaisi kaip namie“. Individualūs pokalbiai – dar viena svarbi komunikacijos forma. Esant poreikiui ir susitarus su lankytoju, individualūs pokalbiai vyksta ilgesnį laiką. Ir to jaunimui tikrai reikia: „svarbiausia pasikalbėjimas. Buvo toks laikotarpis, kai ateidavau vien pasikalbėti su darbuotojais“, „jaunimo darbuotojai davė daug patarimų… daug padėjo“ „didelė svarba ir jaunimo darbuotojai, su jais nereikia varžyti savęs ir jie tampa tiesiog tavo draugais“.
Centre lankosi labai įvairūs jauni žmonės, su skirtingais poreikiais ir pomėgiais, tad veiklų planavimas yra bendras lankytojų ir darbuotojų uždavinys. Kartu su jaunais žmonėmis įgyvendiname ir įvairias jų iniciatyvas. Darbuotojai kuria saugią, palaikančią aplinką, kad savo idėjas išsakyti galėtų visi norintys: „labiau pasitikiu savimi ir savo idėjomis ir nebijau eiti kažkur, kur man kažkas nežinoma“, „jei nebūčiau pradėjus lankytis jaunimo centre, savo idėjomis taip ir nebūčiau pradėjusi dalintis su kitais“, „išmokau kaip „jaunatviškai” rašyti projektą“. Nors turim 600 kv. metrų jaukių erdvių, be gamtos gyventi nemokam ir vieną jaukiausių ir saugiausių erdvių buvimui kartu turime Miškelyje. Ten vyksta ir AirSoft turnyrai. Laiką savo miškelyje leidžiame bent du kartus per mėnesį. Ten jauni žmonės statosi namus, gamina maistą, žvejoja, žaidžia AirSoft ir daug laiko praleidžia kalbėdamiesi prie laužo: „dievinau miškelį“, „įsimintiniausia diena su jaunimo centru buvo, kai su Tadui vykom į miškelį pažvejoti, kai jis pagavo 4 kg lydeką ir vakaras buvo geras prie laužo su jaunimo centro draugais“. Miškelyje, kaip ir jaunimo centre mėgstam gaminti maistą. Gaminame dažnai ir labai įvairų maistą. Dažnai patys lankytojai pasiūlo, ką gaminti: „nepamirštu virtuvėlės akimirkų, bandymų pasigaminti valgyti kartais iš nieko“, „vis dar verdu sriubą, kurią išmokau gaminti jaunimo centre“, „jaunimo centre pirma sykį viriau sriubytę“.
Kai tokiose didelėse erdvėse kasdien laiką leidžia tiek daug energingo jaunimėlio, centro sienos, grindys ir daiktai kartais paprašo surengti Burbuliukų šventę. Tada jaunimo centras dirba visą naktį. Susirinkęs jaunimas susėda į ratą ir diskutuodami susitaria, ką darys, kad visiems būtų gera, o tada pasiskirstę darbais susitvarkome jaunimo centrą iš visos širdies, dažniausiai labai linksmai, su muzika ir muilo putų karu. Likusį laiką veikiame, ką susiplanavę: darom turnyrus, gaminam maistą, žiūrim filmus ar tiesiog kalbam: „supratau, kad linksmai praleisti laiką galima ir sunkiai dirbant, svarbu kompanija, nesvarbu, ką darai“. Centrą gražiname ne tik tvarkydamiesi, čiavisada atsiranda meniškų sielų, tad su jais keliamės į kūrybines dirbtuves. Dažniausiai piešiameant sienų ar ką nors gaminame. Svarbiausia mums, kad jaunas žmogus gerai jaustųsi ir visiškai nevaržomai galėtų kurti, tad ypatingų reikalavimų sienų dizainui neturime: „jaunimo centras davė daug laisvės, erdvės kurti, išreikšti save“.
Didžiausias ir labai laukiamas jaunimo centro metų įvykis yra Dengtilčio stovykla. Tradicinė, ilgametė, penkių dienų karinė-sportinė stovykla miške, kurioje dalyvauja apie 200 žmonių. Stovyklą organizuoja patys jaunimo centro lankytojai ir tai jiems teikia daug įvairiausių emocijų: „supratau, kad gyvenime būna sunkumų, tačiau komandinis darbas ir pasitikėjimas vieni kitais yra būtinas norint juos peržengti“, išmokau džiaugtis bet kokiu oru, nebijoti pasiklysti miške, gyventi 5 dienas palapinėj“, „išmokau, kaip elgtis gamtoje įvairiose situacijose, kaip apsisaugoti“, ,,supratau, kad linksma ne tik mieste, o ir kažkur tolėliau su draugais žaisti žaidimus miške, pabėgti nuo tos švaros ir kasdienybės, linksma pašnekėti naktimis prie laužo, o kai užpuola baisi audra, visiems sueiti į vieną palapinę ir būti linksmai“, „išmokau, kad niekada nereikia pasiduoti. 😀 (kliūčių įveikime). Ir supratau, kad Dengtiltyje renkasi draugiškiausi žmonės pasaulyje!“
Jei šaltojo sezono nebeįsivaizduojame be miškelio, tai vasaros jau nebemokam praleisti be upių. Vasarą renkamos grupės į patyriminius mokymus – baidarių žygius. Šiais metais vyko du baidarių žygiai. Žygio metu komanda turi įvairių užduočių, vyksta aptarimai, komanda ir kiekvienas atskirai ant upės auga kaip ant mielių. Iššūkių komandai duoda ir gamta, užvirtę medžiai, kriokliai, užtvankos, lietus, nusekusios upės atkarpos žygius padaro nepamirštamus: ,,išmokau perlipti per save bei nustojau gėdytis, kai kurių savo savybių, atvirkščiai, pradėjau jomis didžiuotis“, „išmokau kažkiek, bet dar nepilnai dirbti su komanda, kur ne visi žmonės man prie širdies“.
Dar vienas jaunimo centre užaugusių lankytojų iššūkis – savanorystė. Jaunimo grupės savanoriauja Naisių vasaros festivalyje ir kituose renginiuose: „gavau patirties savanoriaudama, pamačiau, kas tai yra per dalykas. Atradau tai, kas man patinka, nes net ir šiandien, kai jau nebesu dažna jaunimo centro lankytoja, stengiuosi kuo daugiau savanoriauti įvairiuose renginiuose, festivaliuose“. „Tikriausiai net nesuprasčia, koks yra jausmas būti savanoriu, ką reiškia padėti iš to negaunant jokios naudos“. „Nebūčiau supratusi, ką noriu dirbti“. Kaip sako buvusi mūsų lankytoja: „jaunymkė buvo 2 mokykla, tiesiog ne matematikos kokios mokė, o socialinių įgūdžių, kurie niekad nebuvo mano stiprioji pusė…esu dėkinga JC“.
Programoje „Visai kokybiški batai“ numatytos ir įvairios bendradarbiavimo veiklos su kitais jaunimo centrais bei kitomis organizacijomis, dirbančiomis su jaunimu.
Atviro Šiaulių rajono jaunimo
centro vadovė – jaunimo darbuotoja Kristina Pinskienė
