Rugsėjo mėnesio rajono Tarybos posėdyje buvo viešai prabilta apie UAB „Kuršėnų vandenys“ skirtą baudą už ES reikalavimų nevykdymą, įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus vandentvarkos projektus.
Į Tarybos posėdį atvykęs UAB „Kuršėnų vandenys“ direktorius Algimantas Jonas Glodenis patvirtino, kad Aplinkos ministerija reikalauja grąžinti 215 tūkstančių eurų, nes įmonė iki sausio 1 dienos nepasiekė numatytų 90 procentų prisijungimų prie už ES lėšas nutiestų vandentiekio tinklų.
„Sausio pirmai dienai prie nuotekų tinklų buvo prisijungę 96 procentai vartotojų, tačiau prie vandentiekio tinklų buvo pasijungę kiek daugiau negu 85 procentai vartotojų. Šių metų liepos 21 dienai mes jau buvome pasiekę numatytą lygį. Rašėm ministerijai raštą, kad atidėtų terminą, tačiau negavome jokio atsakymo. Tik vėliau sužinojom apie ministerijos pateiktą reikalavimą grąžinti 215 tūkstančių. Kodėl buvom pasirinkti mes ir Varėnos įmonė, nežinau“, – aiškino direktorius.
Pasak jo, įmonė konsultavosi su Vandens tiekėjų asociacijos juridiniu skyriumi.
„Paaiškėjo, jog ES nėra iškėlusi jokių reikalavimų, kuriuose būtų numatytas prisijungusių prie tinklų vartotojų procentas. Apie tai mes užklausėm ministeriją, tačiau atsakymo negavom. Mums aiškina, kad to reikalauja ES, tačiau ES to neprašo“, – sakė A. J. Glodenis.
Jis tvirtino, jog įmonė pasiryžusi ministeriją apskųsti teismui ir tegul šis sprendžia, ar teks įmonei mokėti tokia baudą, ar ne.
Pasak direktoriaus, priversti gyventojus jungtis prie vandentiekio tinklų nėra jokių įstatymų. „Daugiausia gyventojai jungiasi prie nuotekų tinklų, nes jų šalinimas per nutiestus tinklu kainuoja pigiau negu išvežimas. Išvežti nuotekas iš rezervuarų kainuoja šeši eurai, o šalinti per nuotekų tinklus – 2,10 euro. Prisijungti prie nuotekų tinklų reikalaujama, nes šios teršia aplinką, vykdomi patikrinimai, kaip tvarkomos nuotekos. Todėl žmonės pirmiausia ir skuba jungtis prie nuotekų tinklų“, – sakė A. J. Glodenis.
Kaip pavyzdį direktorius įvardijo Vijolių gyvenvietę, kur prie nuotekų tinklų prisijungė nemažai gyventojų, o prie vandentiekio tinklų vos vienas kitas.
„Mes patys ėjom, prašėm žmonių jungtis prie vandentiekio, tačiau sulaukdavom aiškinimų, kad neturi pinigų, turi įsirengę vandens gerinimo įrangą, nors ši įranga nėra ilgaamžė. Po kelerių metų reikės keisti filtrus, kitas detales. Gyventojams galbūt trukdo ir sutvarkyti kiemai“, – aiškino A. J. Glodenis.
Pasak jo, visgi pavyko dalį Vijolių gyventojų prikalbinti ir 43 prisijungė prie vandentiekio.
Direktorius užsiminė, jog prisijungimas prie tinklų kainuoja apie tris tūkstančius eurų, todėl norintiems prisijungti prie nuotekų ar vandentiekio tinklų taikomos ir lengvatos – nereikalaujama pasidaryti projektų, požeminių tinklų išpildomų nuotraukų.
„Tik, prieš užkasant, prašom gyventojų parodyti nuvestus tinklus mūsų specialistams“, – teigė direktorius.
„Ar tai, kad Vijolių gyventojai nenoriai jungėsi prie vandentiekio tinklų, pablogino galutinius rezultatus?“, – klausė Tarybos narys Vaclovas Motiejūnas ir išgirdo atsakymą: „Taip“.
Tačiau nei jis, nei kiti Tarybos nariai neišgirdo atsakymo į kitą Tarybos nario mestelėtą frazę: „Tai dabar vanduo brangs?“
Tarybos narys Laisvūnas Neimanas stebėjosi, kad rajono Savivaldybė ir jos įmonė veliasi į panašius reikalus ir moka baudas dėl nepasijungimų.
„Dabar įmonė planuoja tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus Voveriškių gyvenvietėje, nors ir Vijoliai, ir Voveriškiai, ir visa teritorija iki aplinkkelio gali tapti miesto dalimi“, – aiškino jis.
Tarybos narys Alfredas Jonuška pasiūlė įmonei į teismo procesą su Aplinkos ministerija trečiuoju asmeniu patraukti ir Seimą, kuris nepriima reikalingų įstatymų.
Tarybos narė Ingrida Volosova replikavo: „Prieš tiesiant tinklus, reikėjo atsiklausti gyventojų, ar jie norės jungtis, nes daugelis turi įsirengę geodezinius gręžinius“.
Nors apie šalto vandens kainos didinimą ir nebuvo kalbama, tačiau Seimo narys Remigijus Žemaitaitis dar rugpjūčio mėnesį viešai yra pasakęs, kad trečdaliu daugiau, maždaug 1,6 euro, už kubinį metrą vandens ir nuotekų tvarkymą turės mokėti Kuršėnų gyventojai, nes norėdamos išvengti delspinigių, kitų sankcijų prasikaltusios įmonės nedelsiant privalės kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją (VKEKK), prašydamos baudas įtraukti į tarifus. Tikėtina, kad VKEKK atsakymas bus neigiamas. Tada bus kreipiamasi į rajonų tarybas, prašant įmones dotuoti iš Savivaldybės biudžeto baudoms sumokėti.
Tačiau, ar mūsų rajono Savivaldybė ras atliekamų pinigų?
Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.
