Administracijos ir inžinerijos specialistams siūlomas lankstus darbo grafikas, galimybė dalį laiko dirbti nuotoliu, papildoma atostogų diena gimtadienio proga, profesinio tobulėjimo galimybės ir karjeros perspektyvos.

Daugiau informacijos apie darbo galimybes galima gauti telefonu +370 688 30925 arba el. paštu karjera@rietuva.lt bei www.rietuva.lt/karjera/

„BNS Spaudos centrą“ informacija

„Nors regione didžioji darbuotojų paklausos dalis yra susijusi su gamybos, logistikos ir aptarnavimo grandies darbininkiškomis profesijomis, tačiau auga poreikis aukštos kvalifikacijos darbuotojams vadybos, administravimo, finansų, inžinerijos, sveikatos ir socialinės priežiūros srityse“, – pabrėžė Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorė Vaida Ignotienė.

Šiaulių regiono darbo jėgos paklausą vis dar stipriausiai augina ūkio šakos, kurios remiasi senomis pramonės tradicijomis, gamybos tęstinumu ir praktiniu darbu. Šiaurės Lietuvoje ketvirtadalis darbo skelbimų – apdirbamojoje gamyboje (25 proc.), transporto ir saugojimo srityje – 16 proc., statyboje – 10 proc. Taigi daugiau kaip pusę visos darbuotojų paklausos regione kuria trys sektoriai.

Apdirbamojoje gamyboje ryškiausiai išsiskiria maisto pramonė, kurioje vienas didžiausių darbuotojų poreikis – 2025 m. metais šio sektoriaus įmonės pateikė 1,9 tūkst. laisvų darbo vietų, baldų gamybos – 1,3 tūkst., tekstilės – 400, metalo apdirbimo ir metalo konstrukcijų gamybos – 300, medienos produktų ir taros – 300.

Transporto ir saugojimo srityje dominuoja krovininis kelių transportas (4,1 tūkst.), o statybos sektoriuje didžiausia paklausa telkiasi naujų pastatų statyboje (700), pastatų remonte ir renovacijoje (400), elektros tinklų įrengime (300) bei kituose specializuotuose statybos darbuose.

Dar aiškesnį regiono darbo rinkos profilį iliustruoja paklausiausios profesijos. Didžiausias poreikis išlieka tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams, pardavėjams, virėjams, suvirintojams, pakuotojams, automobilių šaltkalviams ir vairuotojams ekspeditoriams.

Platus specialistų spektras rodo pokyčius žmogiškųjų išteklių srityje – darbdaviai ieško verslo ir logistikos specialistų (pardavimo vadybininkų, buhalterių), techninių ir inžinerinių kompetencijų (statybos, elektros, automatikos inžinierių, konstruktorių, maisto technologų).

Didžiausia laisvų darbo vietų koncentracija ir personalo samda išlieka Šiauliuose – čia per metus vidutiniškai registruojama apie 13 tūkst. darbo vietų. Šiauliai iš kitų savivaldybių labiausiai išsiskiria tuo, kad būtent čia didžiausią darbuotojų paklausos dalį formuoja logistika ir su ja susijusios profesijos.

Mažeikiai – pramoninio ir techninio profilio savivaldybė, kur didesnį svorį turi gamybos ir statybos sektoriai, suvirinimo, metalo apdirbimo ir techninio aptarnavimo darbai. Telšiuose labiau dominuoja statybos, prekybos ir paslaugų sektoriai. Akmenėje – gamyba ir techninė sritis.

Radviliškyje ūkio veiklos šiandien dar gana mišrios, tačiau artimiausiais metais jos gali kisti sparčiausiai. Būtent Radviliškio rajone šiandien ryškiausiai stebimi pokyčiai – čia jau plėtojami keli stambūs projektai – UAB „JPackaging“ gamykla, „Ateities ūkio“ projektas, muziejus „Dingęs štetlas“ ir „Rheinmetall“ investicija. Užimtumo tarnyba su įmonių vadovais ir personalo specialistais analizuoja reikalingo personalo poreikį, organizuojamos darbuotojų atrankos.

Daugiau nei 30 tūkst. darbo ieškančių žmonių tarpininkauta įsidarbinant 2025 m. Šiaulių departamento aptarnaujamoje teritorijoje. Daugiausiai – prekyboje, statyboje, transporto, maitinimo veiklose ir gamyboje, ypač baldų pramonėje.

Šį kovą Šiaulių regione darbdaviai įregistravo daugiau nei 2,7 tūkst. darbo pasiūlymų – 28 proc. daugiau nei vasarį ir 9 proc. daugiau nei prieš metus.

Visoje šalyje kovą paskelbta 15,4 tūkst. laisvų darbo vietų– 45,8 proc. daugiau nei vasarį. Tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per pastarąjį pusmetį. Pernai tuo pačiu metu laisvų darbo vietų skaičius didėjo 25,1 proc.

Užimtumo tarnyba prie LR SADM
informacija žiniasklaidai

Teismo sprendimu kaltinamoji J. G. už mergaitės gydymą turės sumokėti 4 950 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui, 270 Eur abiem nukentėjusiosioms turtinei žalai atlyginti ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Beveik 1 000 Eur už nukentėjusiosioms suteiktas advokato paslaugas. Iš viso daugiau nei 14 tūkst. Eur.

„Mergaitės sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Kaltinamoji nurodė nenumačiusi, kad tinkamai nepririštas šuo nusitrauks ir užpuls gatve dviračiu važiuojančią mergaitę,– sako baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus. – Nors pagal bylos aplinkybes ji galėjo ir turėjo tai numatyti.“ 

Pasak teisėjo A. Mitkaus, kaltinamoji 2025 m. rugpjūčio 21 d. Pakruojo rajone pririšo šunį ir neužtikrino, kad jis neišbėgtų iš kiemo. Šuo, nusitraukęs nuo medžiaginio elastinio pavadžio, išbėgo į gatvę, užpuolė dviračiu pro šalį važiavusią mažametę. Mergaitei nukritus nuo dviračio, šuo ją apkandžiojo gulinčią ant žemės. Mažametei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ypač skaudu, kad dauguma sužalojimų padaryta galvoje.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai mažametei, atsižvelgė į jos sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą ir sukeltas pasekmes, taip pat į teismų praktiką panašiose bylose..

Nukentėjusioji, mergaitės mama, dėl dukters sunkaus sveikatos sutrikdymo taip pat patyrė ypač intensyvų emocinį ir psichologinį sukrėtimą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą, nuo įvykio pradžios visiškai pripažino savo kaltę, aktyviai padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nors kaltinamoji iki nuosprendžio paskelbimo žalos civiliniams ieškovams neatlygino. Tačiau J. G. pripažino turtinę ir neturtinę žalą bei įsipareigojo per teismo nustatytą terminą, tai yra trejus metus, ją atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. 

Nijolė Damulė
Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja
(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Pradžia

Mūza, Jūsų globėja, gali Jums atsukti plaukuotą užpakalį. Tačiau jai ją gerbi, ji it nepastovios laimės Fortūna. Liaudiškai, „dantų nešiepk ir svetimo gero neliesk“. Nešiepiu, neliečiu, gerbiu, žinau, jog ji it moteris, važiuojanti dešinąja kelio puse, o ne per centrą. Moterys žino, kad…bobos – kvailės. (Žemaitijoje tai netiktų), bet esame Žiemgalos smaigalys ir kvailokų bobų pas mus užtenka. Tai jos eina it erkės (erkės nemato, bet užuodžia), pačiu šaligatvio centru. Joms nusispjauti apie dešinę eismo taisyklę, net gal negirdėjo apie ją“. Bobos ir Afrikoje bobos. Neišnaikinami parazitai. Moterims tai jokiu būdu negali būti taikoma. Taip, ir aš retsykiais važiuoju per pėsčiųjų perėją, bet stengiuosi netrukdyti, kietiems praeiviams pasirinkdamas kelio pusę. Tiesa „durniams“ įstatymai, taisyklės – nulis. Tačiau pasitaiko ir įdomių reiškinių.

Reiškiniai

Šiaip jau gyvenu rutinoje ir labai mažai gali kas nors nustebinti mane. Rytais, tekant saulei aš keliuosi po septynių penkolika, plius-minus. Jei giedras  dangus, stebiu lėktuvus velkančius savo uodegas kažkur pietų kryptimi. Spėjimas, kad tai orlaiviai, palikę Rygos aerouosto aerodromo takus, skuba kažkur į pietus, su emigrantais, ir tai tik spėjimas. Dabar saulė teka kažkur Vingėliškio kapinių kryptimi, tad neskubu užtraukti štorų (sunkių užuolaidų, jei kas nežino). Žiemą ji (saulė) pasirodys Naujosios gatvės pradžioje. Dienų rytmečiai šaltėja ir nieko nepadarysi – ruduo, „Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai“… (Š. Mačiulis). Antra mano bėda – neturiu apie ką rašyti! Tačiau mano Mūza turi humoro jausmą, gal už pagarbą jai, o gal it išdykėlė mergelė, „neaišku, kur buvo šią naktelę“, ji dovanoja skilčiai pradžia, kartais ir pabaigą. Ji nenuspėjama. Lyg kažkas su Raseiniais, Zarasais ar vardu Rasa. Tad šįkart apie vieną jos dovaną.

Dovana

Puškuoju iš „Senukų“ su varžteliais – grąžteliais bei šiuo tuo iš „Maximikės“ kasdienei mitybai. Jau minėjau, mane nustebinti sudėtinga, bet… Prie šiukšlių konteinerių išžioju savo žiaunas. Šalia gelumbei, tekstilei ar kitiems medžiaginiams dalykams skirto konteinerio, puikuojasi avalynė, rankinės, padorios kokybės striukės ir pan. Ten pamatau, prisipažinsiu pirmą kartą gyvenime, išverstą pilną kalną knygų. Perdedu. Toli gražu – ne, nes nufotografuoju knygas. Jų per aštuoniasdešimt. Spėju, ir vėl spėjimas, kažkokio rusakalbio darbas. Nevardinsiu garbių sovietmečio autorių. Įspūdį padaro „Pasaulinės literatūros vaikams“ – gausa. Šios serijos, kaip gyvas ko gero nemačiau. Tačiau pirma pabandysiu pagrįsti savo hipotezę – toks knygų kiekis, o aš ne baltarankis, sudėjau į pavyzdingas krūveles ir net devynias knygas priglaudžiau, daugiau nebūtų išlaikęs „Maximos“ maišelis.  Literatūra tikrai vertinga, net nevardinsiu autorių. Kodėl manau, kad jas išmetė rusų tautybės žmogus? Iki miesto parko knygų namelio apie penkiasdešimt (plius-minus) metrų. Knygų kokybė puiki. Na, tarkime, skirtos vaikams iliustracijos – spalvotos, atitinkančios knygų turinį. Kokybiškai išlaikytos, gerai parinktos minėtai serijai: L .Kerrol, R. Kipling, A. A.Miln, Dž. Barri (na kas nematė filmo, kad ir apie Piterį Peną). Tačiau kai tempi prekes iš parduotuvės, tenka palikti, kad ir S.Maršaką (ir taip jauko gero per dar dešimt kilogramų). Dabar apie tai, kas nustebino labiausiai. Tarp knygų vaikams ir Šarlis de Kosteras, ypač jo knyga „Legenda apie Ulenšpigelį ir Lamme Gudzaką ir jų drąsius, įdomius ir šlovingus žygius Flamadrijoje ir kitose šalyse“. Prisipažinsiu sąžiningai, aš ko gero neužaugau iki šios knygos giluminės prasmės. O minėtas autoriaus nepaminėtas tarp garsiojo Piterio Boksalio redaguoto opuso „1001 knyga, kurią privalai perskaityti per savo gyvenimą“. Ir nesupratau, ar minėtos knygos autorius P. Boksalis ir jo komanda, ir aš, esu laukinis tundros gyventojas, nemokantis skaityti ir rašyti. Moksliškai – analfabetas (nemokša). Ir nesiimu net svarstyti, ar mano Mūza – išdaigininkė, ar tik išdykėlė, šmaikštuolė. Ko gero tinka visi epitetai, bet dėkui jai už pagalbą. Parašęs šias eilutes susimąsčiau, o ką rašyti toliau? Mūza šyptelėjo ir tarė, o ką skaitytojams „grasinai“ anksčiau. Dar turi dvi neišspausdintas pasakas, tad tęsinys.

Tęsinys

Jums, gerbiami skaitytojai, liks tik viena iš „Septynių siaubo naktų“ tęsinio. Ji vadinasi „Košmarai Godų gatvėje arba svečiuose pas Juodąją kapininkę“. Iškart atsiprašau – Radviliškyje Godų gatvės nėra, bet gal dar bus. Paprasčiausiai taip nuslepiu Godos gyvenamąją vietovę. Tikiuosi, kad ją dar prisimenate? Šiaip vienų gyvenimas būna prėskas kaip avižinė košė be druskos ligoninėse, o kai kurių primena delikatesą. Šiaip jau Goda nebuvo išdykėlė, bet… Buvo tvankus ruduo, dar pakankamai šiltas. Naktimis miestą miegui užklodavo rūkas, o dienomis saulėkaitoje buvo net šiltoka.
Išpyškinę eilę pamokymų Godos gimdytojai iškeliavo pajūrin į draugų gimtadienį. Goda pasistaipė prieš veidrodį ir atsidususi paėmė maišelį su pirkinių sąrašu. „Maximoje“ greit apsipirko, tik vietoj „Vaikiško“ muilo nupirko „žemuoginį“. Prie kasos sutiko savo draugę Guodą. Jos patraukė į Guodos namus arbatėlės. Matote, net jų vardai panašūs. Apie ką jos šnekėjo? Pagal nepatikslintą versiją pabandė parūkyti ir paragavo šio to iš baro (Guodos tėvai, buvo išvykę į laidotuves Kaune). Laisvė! Kai Goda parsirado namo, buvo vėlus vakaras. Pažiūrėjus TV Goda užsnūdo. Taip prasidėjo jos kelionė į košmarų karalystę. Pradėjo lyti, žaibų šviesa nušviesdavo kambarį pamėkliška šviesa. Pirmiausiai susapnavo, kad „žemuoginis“ muilas atskriejo oru ir pradėjo tirpti burnoje. Vėliau iš kažkur atsirado senelės kaimynė, kurią Goda, po įsimintino nuotykio vadino „sena ragana“. Ji tarė – jei būsi gera, aš paseksiu tau baisią istoriją. Tik ne apie juodą kambarį ir juodą ranką. Apie tai girdėjau. „Ne,– atsiliepė senelės kaimynė, – tai bus apie neklaužadą vaiką, kuriam mama, kad nevogtų uogienės, išdūrė akis“. Ir kikendama pridūrė: „O dabar jis nors ir neregys, turi puikią klausą. O tu keliauk į mišką.“ Ir Goda atsidūrė miške.

 Pro eglių šakas švietė mėnulis. Laukymėje darbavosi juodai apsirengęs vyras, kasantis duobę, šalia gulėjo į baltą drobulę susuktas ryšulys. Kai mėnulis trumpam dingo už debesų, laukymėje nieko nebuvo. Vidinis balsas paliepė Godai: „Pasižiūrėk, ką ten užkasė“. Goda pasiėmusi paliktą kastuvą, nužėrė ploną žemių sluoksnį. Duobėje sublizgo stiklainių dangteliai. Ištraukusi vieną stiklainį, Goda nustėro. Jis buvo pilnas mažų marinuotų kačiukų. Ją supykino. Išnirusi iš košmaro – atsigėrė. Mintyse save išbarė už cigaretes ir likerį, nusprendusi – viskas, tai paskutinis kartas. Išjungė TV ir vėl iškeliavo į košmatų karalystę. Šįkart atsidūrė prie kapinių vartų, iš kurių išėjo juodai vilkinti dama, panaši į senelės kaimynę, kuri čiupo ją už rankos ir prisistatė: „Esu Juodoji Kapininkė. Eime.“ Jausdama bejėgiškumą nuėjo paskui kapinių prižiūrėtoją. Ši atsikosėjo ir tarė: „Bėgti net nebandyk. Naktinės kapinės mano valdos, čia ir takeliai, kuriais vaikščiojau dar gyva būdama. Dar niekas nuo manęs nepabėgo. Jei nori pasivaikščioti  ir pašiurpinti praeivius – prašom. Tiesa, šiandien mano planai – kiti. Skaitysi pasakas mano pavaldiniams.“

 Goda atsidūrė rūsyje kur ant karstų sėdėjo patręšę negyvėliai, degė žvakės. Juodoji, Kapininkė pasodino Godą ant iškrypusios kėdutės, įbruko apipelijusią knygą ir paliepė: „Skaityk!“ Goda ilgai skaitė „Lietuvių liaudies pasakas“ savo publikai. Kol išgirdo: „Užteks.“ Numirėliai ėmė rengtis pižamas ir sugulė į karstus. Juodoji Kapinė įbruko Godai pažaliavusią monetą. Šįkart Goda atsibudo išpilta šalto prakaito, nusimaudė po dušu, kažkodėl apsirengė ir išėjo į naktinį miestą. Užkopė ant pėsčiųjų tilto per geležinkelio kelius. Taip ant to, kur pasak gyventojų, rūke dingsta gyvieji. Nulipusi pamatė plikai nusikirpusį berniūkštį. Išsitraukusi nežinia iš kur kišenėje atsiradusį raktą, paklausė:

– Ar ne jo ieškai?

–Taip! Vienas geras bučinys ir jis tavo.

Godai buvo gėda prisipažinti, jog ji niekad nesibučiavo. „Visai nieko vaikėzas, ir šukuosena jam tinka,“ – pagalvojo Goda. Toliau lyg kas būtų ištrynęs atmintį. Ji vėl atsirado namuose. Suskambo telefonas. Verkšlenanti draugė pasiguodė, jog pateko į bėdą. Ją sapne aplankė Juodoji Kapininkė ir pasakė, jog reikės jai tarnauti. Prisiminusi monetą, kurią gavo kapinėse, Goda ją paguodė: „Ryt nuplausime monetą šventintu vandeniu ir vėl užkasime kapinėse. O žinai, aš  sutikau tokį dailų berniuką…“

 Apie ką dar plepėjo draugės, istorija nutyli, tačiau kantriausius skaitytojus įspėju, niekada, nieko nesineškite namo iš kapinių. Na nebent norite, jog Jus aplankytų Juodoji Kapininkė ir atsikasus lieptų valgyti lavoną ar iškrėstų kokią kitą šunybę. Netikite? Tuomet parsineškite Jums nepriklausantį daiktą iš kapinių. Sėkmės! Na, o man laikas galvoti apie pabaigą.

Pabaiga

Turiu ir malonesnę žinią. Jūs gal ir neskaitėte N.Šundikio „Eikliojo elnio“, J.Rytcheu „Čiukčių sagos“ ir t. t., net užsienio autorių, kurie rašė apie čiukčių giminaičius – eskimus. Tad ir jie nerašė apie šių tautelių ankstesnes laidojimo apeigas. Velionį išveždavo į tundrą ir palikdavo paukščių ir žvėrelių maistui. Šalia palikdavo ir namų apyvokos daiktų. Tarkim šalia mokinukų – sąsiuvinį, rašiklį. Na, rašiklį tam, kad padėtų paskutinį skilties tašką.

2025-09-26

Vytautas Mikalauskis

,,Susitikimas su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu buvo labai įdomus ir draugiškas, bet aš jam pasakiau, kaip anksčiau rekomendavau ir prezidentui Putinui: laikas baigti žudynes ir sudaryti SANDORĮ!

Pakankamai pralieta kraujo, laikas baigti nustatinėti sienas karo pagalba ir heroizmu. Reikia sustoti ten, kur esate dabar.

Tegul abi pusės paskelbia save nugalėtojomis – istorija viską sustatys į vietas. Daugiau jokių šūvių, jokių mirčių, jokių išlaidų!

Tas karas galėjo neprasidėti, jei aš būčiau buvęs Prezidentu.

Tūkstančiai žmonių žudo vieni kitus kiekvieną savaitę –

UŽTEKS, GRĮŽKITE NAMO Į SAVO ŠEIMAS SU TAIKA!

O kas toliau? Toliau – jokių Tomahawk Ukrainai ir karo eskalacijos. Trečias pasaulinis atidedamas neribotam laikui.

Toliau – Putino ir Trumpo susitikimas pačioje Europos širdyje Vengrijoje. Be Zelenskio.

Toliau – Zelenskio aplinkos aimanos, kad D. Trumpas jį apgavo.

Štai ką prieš pora dienų rašė Telegram Rezident kanalas, nutekinantis informaciją iš Zelenskio ofiso:

„Andrejui Jermakui (Zelenskio ofiso vadovas) susidarė įspūdis apie suplanuotą D. Trumpo apgaulę su tais Tomahawk’ais, kurių niekas nesiruošė duoti, tai buvo tik priedanga, kad išvilioti Zelenskį (į Baltuosius rūmus) be ES pareigūnų delegacijos”.

Tuo tarpu Reuters žurnalistas Gram Slattery savo X parašė:

„Reuters šaltinių duomenimis Zelenskis buvo paruošęs prezentaciją apie tai, kaip jis panaudos Tomahawk’us ir kaip tai pakeis karo eigą, bet netikėtai susidūrė su D. Trumpo pareiškimu apie Budapešto Summit’ą”.

Axios korepondentas Barack Ravid, besiremdamas savo šaltiniais,  parašė apie Trumpo ir Zelenskio susitikimą štai ką:

„Įtemptame susitikime D. Trumpas pranešė, kad jis neplanuoja Zelenskiui teikti ilgo nuotolio raketų dėl to, kad nenori žlugdyti savo pastangų konfliktą sureguliuoti diplomatiniu keliu”.

V. Zelenskis Tomahawk negavo. Bet pagaliau gavo galimybę praregėti, kad kariauja su didžiule šalimi.  Štai Zelenskio paskutinis pranešimas:

„Mūsų tautai, esant dabartinėms aplinkybėms, reikia sustoti ten, kur dabar esame. Mes kovojame prieš didžiulę šalį. Prezidentas yra teisus. Reikia sustoti.“ (video – mano Telegram).

Taigi, sofos ekspertams reiškiu užuojautą dėl neišsipildžiusių svajonių, kurios kol kas lieka padžiautos ant tvoros, kaip tas A. Vienuolio „Paskenduolės” rūtų vainikas.

O D. Trumpui – 10 balų už derybų meną, pagražintą gero blefo elementais, ant kurių ir pasimovė mūsų „sofos ekspertai”.

Tebūnie taika. Bet iš kitos pusės žiūrint, niekas gi netrukdo mums dar palakstyti su tomis dvispalvėmis vėliavėlėmis – vien jau tam, kad neištiktų reikšmingumo abstinencija.

Be to, Dovilės influenceriai visada gali pasinaudoti D. Trumpo patarimu ir sugalvoti versiją, kad „mes laimėjom”.

Jolanta Blažytė

Pasikeitė vartojimo įpročiai

Vasaros ir žiemos laiko sistema pirmą kartą Europoje buvo įvesta dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai valstybės ieškojo būdų taupyti anglį ir kitą kurą. Logika buvo paprasta: ilgesnės šviesaus paros laiko valandos vakare turėtų sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. XX amžiaus pradžioje, kai apšvietimas sudarė didžiąją dalį namų ūkių elektros sąnaudų, ši mintis atrodė prasminga.

„Tuo metu papildoma valanda dienos šviesos tikrai leisdavo sutaupyti. Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Šiuolaikiniuose namų ūkiuose apšvietimas sudaro tik apie 5-10 proc. bendro elektros energijos vartojimo. Dabar pagrindinės elektros sąnaudos tenka šildymo ir kondicionavimo sistemoms, šaldytuvams, skalbimo mašinoms, indaplovėms, televizoriams. Šie prietaisai veikia nepriklausomai nuo to, ar lauke šviesu ar tamsu“, – atkreipia dėmesį žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius.

Jis teigia, kad atsiradus modernioms šildymo ir vėsinimo sistemoms, laiko sukiojimas neretai sukelia net priešingą efektą ir gali išauginti elektros energijos poreikį. Rudenį, laikrodžius pasukus valandą atgal, žmonės pabunda, kai lauke dar tamsu ir šalta, todėl puola vartoja daugiau elektros energijos. Ir priešingai pavasarį, kai laikrodžiai persukami valandą į priekį, žmonės grįžta namo, kai saulė dar aukštai. O tai reiškia dažnesnį oro kondicionierių naudojimą.

Tokias įžvalgas pavirtina ir pasaulyje pastaruoju metu atlikti tyrimai, kurių duomenimis laiko sukiojimas geriausiu atveju leidžia sutaupyti 0,3-0,5 proc. elektros energijos.

Problemą pripažįsta ir politikai

„Vertindami laiko persukimą iš energijos taupymo perspektyvos, turime būti sąžiningi – XXI a. tai neduoda reikšmingos naudos. Jei norime tikrai taupyti energiją, turime kalbėti apie pastatų energetinį efektyvumą, modernius prietaisus, išmanųjį vartojimo valdymą, atsinaujinančius šaltinius ir energijos kaupimo įrenginius. Ne apie laiko sukiojimą“, – įsitikinęs A. Junevičius.

„Enefit“ ekspertas pažymi, kad menka žiemos ir vasaros laiko sistemos nauda taupant energiją pripažįstama ir politiniu lygmeniu. 2018 m. Europos Komisija ir Europos Parlamentas teikė pasiūlymą atsisakyti laiko persukimo, o vienas esminių argumentų buvo aiškus – taupyti energijos tai nepadeda. Tuomet buvo atlikta ir Europos gyventojų apklausa: net 84 proc. iš 4,6 mln. respondentų pasisakė už nuolatinį vasaros arba žiemos laiką. Europos Parlamentas 2019-aisiais balsavo už laiko keitimo panaikinimą nuo 2021 m., tačiau sprendimas taip ir nebuvo įgyvendintas – šalims nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos.

„Pastebime, kad prasidedant šaltajam ir tamsiajam metų laikui, klientai ima aktyviau domėtis, kaip būtų galima sumažinti elektros sąnaudas. Šiandien, kai elektros kainas biržoje galima stebėti 15 minučių intervalais, geriausias būdas tai daryti yra ne sukioti laikrodį, o perkelti vartojimą į pigiausias valandas. Tokiu būdu mūsų klientams pavyksta sutaupyti ne vieną eurą elektros energijai. Taip pat, būtina investuoti į baterijų sistemas, kurios leidžia energiją kaupti, kai ji pigi, ir vartoti, kai kainos kyla“, – aiškina žaliųjų energijos sprendimų „Enefit“ ekspertas.

Apie „Enefit“:

„Enefit“ – žaliųjų energijos sprendimų bendrovė, siūlanti platų spektrą paslaugų ir priemonių – nuo žaliosios elektros energijos tiekimo iki sumanaus energijos kaupiklių valdymo – padedančių efektyviai ir išmaniai atliepti individualius elektros energijos poreikius. Bendrovės siekis – klientams sukurti žaliąją ekosistemą, kurioje skirtingi žalieji sprendimai galėtų veikti sinergijos principu.

Lietuvoje bendrovė veiklą pradėjo 2007 m. ir šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje bei Suomijoje. Baltijos šalyse ir Lenkijoje vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas šiuo metu užimą antrą vietą pagal klientams prieinamų įkrovimo stotelių skaičių.

Enefit pranešimas žiniasklaidai

Diskusijos tema – ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo problematika, ikimokyklinio ugdymo programų įgyvendinimas ir dermė su kitomis ugdymo pakopomis.

Diskusijoje aptartas savivaldybės ir ugdymo institucijų bendradarbiavimas užtikrinant vaikų gerovę, iššūkiai, su kuriais susiduriama įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Diskutuota apie tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo gerinimo galimybes stiprinant pedagogų ekspertinį balsą, rekomenduojant tėvams kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą vaiko ugdymosi poreikiams įvertinti. Aptarti darbo su elgesio ir emocinių sunkumų turinčiais vaikais klausimai, taip pat vaikų, turinčių fizinių ir sveikatos sutrikimų, ugdymas.

Kalbėta apie psichologinės pagalbos teikimą pedagogams, tėvų konsultacijas, aptarti vaikų sveikatinimo, fizinio aktyvumo skatinimo klausimai, diskutuota apie vietų ugdymo institucijose paklausą, priėmimo sistemos tobulinimą, ugdymo kokybės užtikrinimą, nuo šių metų rugsėjo pirmos įsigalėjusį visuotinį ikimokyklinį ugdymą vaikams nuo dvejų metų.

„Esu aplankiusi tikrai daug ugdymo įstaigų regionuose ir kaskart džiaugiuosi matydama, jog jose dirba išties kompetentingi žmonės, profesionalai, kurie dėl vaikų gerovės pasirengę atiduoti visas jėgas. Todėl sakau, jog esate mūsų valstybės atrama, neleidžianti jai susvyruoti ir sugriūti“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų pedagogus drąsiai galima vadinti pedagoginiu ir kultūriniu elitu, kuris eina koja kojon su laiku, atliepia besikeičiančias aktualijas, o bene svarbiausia – geba planuoti, žiūrėti į ateitį ir ruoštis dar tik laukiantiems iššūkiams.

„Džiaugiuosi, jog esate iniciatyvūs, turite begalę idėjų ir drąsiai jas įgyvendinate. Visuomet likite stiprūs, tikėkite tuo, ką darote, nes jūsų darbai yra nepamainomi ir reikalingi visiems: vaikams, tėvams, bendruomenei ir valstybei“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Kuršėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“ yra aktyvus Lietuvos mažųjų žaidynių – nacionalinio fizinio aktyvumo projekto vaikams nuo 3 iki 7 metų, kuriame dalyvauja visos šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos, dalyvis. Šį projektą organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kartu su Respublikine ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija, jį globoja pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė.

„BNS” pranešimas žiniasklaidai

„Taryba tikisi, kad šie pakeitimai suteiks daugiau aiškumo, sumažins prijungimo kainų nepastovumą ir užtikrins teisingesnį sąnaudų pasiskirstymą tarp vartotojų. Tai svarbus žingsnis siekiant sudaryti vartotojams palankesnes ir skaidresnes sąlygas jungiantis prie elektros tinklų“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Prijungimo ir tinklų plėtros įkainių pokyčiai bus įvertinami per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį ir sąnaudos bus išdėstomos per laikotarpį iki penkerių metų, taip užtikrinant prijungimo paslaugos kainos stabilumą bei išvengiant staigių kainų šuolių. Be to, metodikoje nustatyta, kad faktinių ir įkainiais nustatytų prijungimo sąnaudų skirtumai bus lyginami periodiškai – pirmą kartą po dvejų metų, o vėliau – po ketverių metų. 

Pakeitimai numato aiškesnę atsakomybę stambiems vartotojams, kurių leistina naudoti galia yra didesnė kaip 500 kW. Tais atvejais, kai dėl pavienių klientų galios poreikio reikalinga 330-110 kV tinklų plėtra ar rekonstrukcija arba kai klientas rezervuoja ne mažiau kaip 50 proc. esamos ar numatomos įrengti transformatorių pastotės galios, jis turės dengti faktines tinklų plėtros sąnaudas, netaikant 1 kW tinklų plėtros įkainio. Taip bus išvengta situacijų, kai itin didelių projektų kaštai netiesiogiai tenka kitiems tinklo naudotojams.

Dar vienas svarbus aspektas – nustatant prijungimo prie elektros tinklų įkainius, prijungimo darbų kainų augimas apribojamas pagal licencijuotos ir sertifikuotos įmonės įkainius. Tai padės pristabdyti perteklinį kainų augimą ir leis vartotojams mokėti labiau pagrįstą įmoką. 

Galiausiai, siekiant apsaugoti vartotojų teisėtus lūkesčius, prijungimo įkainiai bus taikomi pagal paraiškos pateikimo datą, o ne pagal sutarties pasirašymo momentą, kaip yra dabar. Tai reiškia, kad nuo kliento veiksmų priklausys, kurie įkainiai bus taikomi, o ginčų dėl tinklų operatoriaus veiksmų bus išvengta.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pranešimas žiniasklaidai

Vienas svarbiausių šiuolaikinio sporto aspektų – duomenų analizė. Sportininkai naudoja jutiklius, pulsometrus, GPS sekimo prietaisus ir kitus įrenginius, kad galėtų detaliai stebėti savo fizinę būklę. Šie duomenys padeda treneriams kurti personalizuotas treniruočių programas, leidžiančias efektyviau pasiekti užsibrėžtų tikslų. Be to, realiu laiku gaunami rodikliai padeda greitai reaguoti į bet kokius organizmo pokyčius ir užkirsti kelią traumoms.

Inovacijos taip pat keičia pačių rungtynių eigą ir jų analizę. Vaizdo peržiūrų sistemos, momentiniai pakartojimai, dirbtiniu intelektu paremti sprendimų vertinimai leidžia tiek teisėjams, tiek žaidėjams pasitikėti tikslesniais sprendimais. Kai kuriose lygose šie įrankiai jau tapo neatsiejama rungtynių dalimi, mažinančia klaidų skaičių ir didinančia žaidimo skaidrumą. Kai kurios komandos netgi naudoja algoritmus, padedančius numatyti varžovų veiksmus ar sudaryti efektyvesnes taktikas. Tokie sprendimai tampa strateginiu pranašumu, kuris gali lemti pergales aukščiausiame lygyje.

Technologijos tapo tiltu tarp sporto ir sirgalių. Virtualios realybės sprendimai, gyvi statistiniai duomenys ir net interaktyvios transliacijos leidžia žiūrovams dalyvauti rungtynėse labiau nei bet kada anksčiau. Tai ne tik padidina įsitraukimą, bet ir keičia sporto vartojimo kultūrą. Sirgaliai tampa nebe pasyviais stebėtojais, o aktyviais dalyviais, kurie analizuoja, diskutuoja ir dalijasi įžvalgomis.

Ateityje tikėtina, kad šis ryšys tarp technologijų ir sporto tik stiprės. Tobulėjant dirbtiniam intelektui, dėvimiems įrenginiams ir analitinėms sistemoms, sportas taps dar labiau paremta tikslumu, personalizacija ir išmanumu. Treniruotės bus dar labiau pritaikytos individualiems poreikiams, o sporto fanai turės prieigą prie personalizuotos informacijos srauto. Tai atvers naujas galimybes tiek atletams, tiek treneriams, tiek patiems žiūrovams.