VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“, prisijungdami prie šios gražios, atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtos socialinės akcijos, pakvietė žmones, kurie neabejingi socialinės atskirties mažinimui tarp neįgaliųjų ir negalios neturinčių, rinktis Kuršėnų Lauryno Ivinskio aikštėje.
Nepabūgę žiemiško besikeičiančio oro, akcijoje „Aš ir Tu – tai MES!!!“ dalyvavo apie 100 žmonių iš įvairių mokyklų, įstaigų ir klubų: Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šiaulių rajono Viltis“, Šiaulių rajono LIONS klubo, Valstybinės Šiaulių kolegijos, Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos, Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro, Kuršėnų kūrybos namų, Kuršėnų Senjorų klubo ir Raudėnų kultūros namų. Visiems susirinkusiems VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“ direktorė Virginija Norvaišienė perskaitė Prezidento Valdo Adamkaus, kuris nuo šių metų tapo akcijos globėju, sveikinimo žodį. Gražių žodžių apie neįgaliųjų ir negalios neturinčių žmonių bendrystės svarbą ir reikalingumą tarė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės padėjėja Ada Grakauskienė ir rajono vicemeras Algis Mačiulis. Akcijos Kuršėnuose ambasadoriais tapę Šiaulių rajono LIONS klubo nariai pasidžiaugė jau keletą metų besitęsiančia draugyste su neįgaliaisiais ir draugiška bendruomene.
Kuršėnų miesto seniūnas Vytautas Gedmontas prisiminė atskirties mažinimo tarp negalios paliestų ir nepaliestų žmonių projektus, kurie vienija ir skatina bendruomeniškumą.
Sušalti neleido Raudėnų kultūros namų liaudiškos muzikos kapelos „Jaunimėlis“ kolektyvas (vadovas Algis Aušbikavičius), kuris skatino pajudėti ir kartu padainuoti.
Akcijos pabaigoje buvo sukurtas didelis „gyvas“ ženklas „Neįgalusis“, simbolizuojantis draugystę tarp neįgaliųjų ir negalios neturinčių žmonių.
Akcija „Aš ir Tu – tai MES!!!“ paskatino dar kartą pažvelgti į šalia esančius žmones ir priimti juos tokius, kokie jie yra. Kaip teigė akcijos globėjas Prezidentas Valdas Adamkus: „Neįgalieji bičiuliai – tai neatsiejama mūsų dalis. Mūsų Lietuvos, mūsų visuomenės, mūsų pačių dalis. Todėl abejingumu ir ignoravimu skriausdami neįgaliuosius, skriaudžiame save – savo dvasią, savo žmogiškumą, savo valstybę“. Linkime, kad po truputi išnyktų „sienos“ tarp negalios turinčių ir jų neturinčių žmonių, nebeliktų patyčių, nevilties, baimės būti nesuprastam, atskirtam nuo visuomenės.
