Dažnas iš mūsų net nepastebi, kiek pinigų išleidžia vieno apsipirkimo metu. Tačiau asmeninių finansų specialistė Marija Bunkaitė tikina, kad jei kiekvienas atidžiau pradėtų sekti savo išlaidas, pamatytų, kad daugeliu atvejų galėjo sutaupyti. Jos teigimu, planuojant pirkinius iš anksto ir taikant efektyvaus apsipirkimo technikas, galima sutaupyti net iki 30 proc. pajamų.
Lietuviai ieško, kaip už tą pačią sumą įsigyti daugiau
Pirkėjai Lietuvoje yra pasiskirstę į dvi grupes – tuos, kurie skaičiuoja ir perka apgalvotai rinkdamiesi didesnius kiekius ir ieškodami jiems priimtinos kainos, bei tuos, kurių finansinės galimybės leidžia pirkti net nežiūrint į kainą. Visgi didžioji dalis lietuvių, anot M. Bunkaitės, yra linkę taupyti, ieško, kaip nepermokėti ir už tą pačią sumą įsigyti daugiau.
„Ypač taupiai Lietuvoje moka apsipirkinėti vyresnio amžiaus žmonės. Apgalvotai dažnai apsipirkinėja ir didesnės šeimos – jos ieško nuolaidų, renkasi didesnes maisto prekių ar namų apyvokos daiktų pakuotes, perka maistą savaitei į priekį. Tačiau jaunimas vis dar linkęs išlaidauti“, – pastebi specialistė.
Atkreipkite dėmesį į galiojančias akcijas
Specialistė dalijasi keliomis efektyvaus apsipirkimo taisyklėmis, kurios padės sutaupyti: į parduotuvę eikite su iš anksto paruoštu konkrečių pirkinių sąrašu, venkite spontaninio pirkimo ir atkreipkite dėmesį į galiojančias akcijas.
„Pasitaikius geriems pasiūlymams, verta įsigyti ilgai negendančių maisto produktų ar buities ir higienos prekių ateičiai. Protingai pasinaudojus akcijomis ir vengiant spontaninio pirkimo, visai nebūtina vykti į kaimynines šalis – kasdienai puikiai galima apsipirkti ir Lietuvoje. Ką jau kalbėti apie kokybės skirtumą bei kuro ir laiko sąnaudas“,- sako asmeninių finansų ekspertė.
- Bunkaitė pastebi, kad, nors taupesni žmonės stengiasi „užsipirkti“ didesnius kiekius tokių negendančių prekių kaip miltai, kava, sultys, kruopos ar konservai, palyginti su amerikiečiais, dar stipriai atsiliekame. Amerikoje beveik kiekvienuose namuose šalia virtuvės yra sandėliukas, kuriame kaupiami ilgai negendantys maisto produktai. Anot specialistės, tai ne tik praktiška, bet ir labai patogu, tad šioje vietoje dar tikrai turime kur tobulėti.
Ta pati taisyklė galioja ir kalbant apie būtinąsias buities bei higienos prekes. Anot M. Bunkaitės, įsigyti tokių prekių, kaip drėgnos servetėlės, tualetinis popierius, valikliai, dantų šepetėliai, skustuvai, galima ir didesniais kiekiais, kai jiems būna akcija, o ne tik tada, kai jų pritrūksta.
Lietuviai – racionalūs pirkėjai
Atsižvelgdamas į racionalaus pirkėjo poreikius, „Lidl“ jau ne pirmą kartą kviečia į XXL savaitę, kuri prasidės šį ketvirtadienį, rugsėjo 13 d. „Lidl Lietuva“ pardavimų skatinimo departamento vadovė Ilona Čiužienė sako, kad šios savaitės metu prekių asortimente siūlomos didesnės prekių pakuotės už mažesnę kainą. Taip pat galima rasti 2+1 arba specialių pasiūlymų, kai įsigyjant didesnę pakuotę, tam tikras produkto kiekis pridedamas nemokamai.
„Lietuviai – protingi ir racionalūs pirkėjai, tad XXL savaitės mūsų prekybos tinkle sulaukia didelio dėmesio. Pirkėjai mielai naudojasi galimybe įsigyti, kaip sakoma „į priekį“ ilgai negendančių maisto produktų arba buities ir higienos prekių didesnėse ir atitinkamai – mažiau kainuojančiose pakuotėse“, – pastebi I. Čiužienė.
Sutaupyti pinigai – atostogoms
Tuo tarpu M. Bunkaitė įsitikinusi, kad sutaupyti pinigai – lyg antrą kartą uždirbti. Iš asmeninės savo ir klientų patirties ji gali patvirtinti, kad protingai apsiperkant, per metus sutaupytų pinigų užtenka net atostogoms! Nors pakeisti įpročius nėra lengva, ji tvirtina, kad pabandžius bent mėnesį, rezultatai kalbės patys už save.
„Taupiai apsipirkinėti naudinga ne tik finansiškai, bet ir emociškai: efektyviai išleidus pinigus ir nepermokėjus už prekes, jaučiamas pasitenkinimas, žmogus pasijunta esantis padėties šeimininkas“, – sako asmeninių finansų specialistė.
Dar vienas privalumas, anot jos – ekologiško vartojimo aspektas. Taupant perkamos didesnės, aplinkai draugiškesnės pakuotės. Taip pat atsakingiau planuojami greitai gendančių maisto produktų kiekiai, kad nespėjus jų suvartoti, nereikėtų išmesti.
